Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – 38 MGL (1900,00 Eur) bauda, kurią turėjo sumokėti iki 2019 m. liepos 23 d.;

2) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką dirbti, o praradus darbą užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – iki bausmės vykdymo pabaigos nuo 22 iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su darbu. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. liepos 28 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2022 m. gruodžio 16 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. vasario 14 d. teisme gautas kaltinamojo G. L. prašymas surengti baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, kadangi nesutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta maksimalia 90 parų arešto bausme. Mano, kad būtina atsižvelgti į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei aplinkybę, kad jis susitaikė su nukentėjusiąja, be to po nusikalstamos veikos įvykdymo atliko kitu nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę, kurios metu buvo pasiekti bausmės tikslai ir šiuo metu jis supranta savo neteisėto elgesio galimas neigiamas pasekmes. Arešto bausmės atlikimas padarė teigiamą poveikį, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant bausmės, susijusios su trumpalaikiu laisvės atėmimu.

Iš nukentėjusiosios G. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 11 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, su sutuoktiniu G. L. pradėjus pokalbį apie skyrybas bei turto dalybas, kilo konfliktas, kurio metu G. čiupo ją už kaklo, parvertė ant žemės ir koja du kartus spyrė į galvą – pataikė į dešinę galvos pusę, prie ausies. Tada paėmęs už kojos ištempė ją į lauką. Dėl tokių G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą bei buvo sužalota jos dešinio užausio sritis, liko kraujosruvos. Civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš ateityje. G. nebeturi jokių pretenzijų.

Iš 2022 m. rugsėjo 18 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, policijos pareigūnų mobiliųjų registratorių vaizdo ir garso įrašų matyti, kad juose užfiksuota, jog G. L. pranešė apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 16 d., apie 11 val. jai kartu su sutuoktiniu G. L. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir pradėjus pokalbį apie skyrybas bei turto pasidalinimą, kilo konfliktas, kurio metu sutuoktinis prieš ją smurtavo, sukėlė fizinį skausmą.

2022 m. rugsėjo 18 d. asmens apžiūros protokole, fotolentelėse užfiksuota, jog G. L. sutikus, buvo atlikta jos apžiūra. Ant smakro matoma kraujosruva – mėlynė, galvos dešinėje pusėje, už ausies matoma 3x4 cm mėlynė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto 2022 m. rugsėjo 19 d. išvadoje Nr. G 1086/2022 (03) konstatuota, jog G. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio užausio srityje ir dešinės ausies kaušelyje pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais), 3-6 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

bei bausmės skyrimo G. L.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą G. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę G. L.. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. neigė sudavęs smūgį iš kojos nukentėjusiajai į galvos sritį, teismas šią kaltinamojo poziciją vertina kaip gynybinę versiją. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorui kreipusis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. L. savo kaltę buvo pripažinęs pilnai, tačiau teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą ir skyrus ne prokuroro siūlomą, tačiau griežtesnę su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kaltinamasis pasinaudojo teise kreiptis į teismą su prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Aplinkybę, kad kaltinamasis G. L. koja sudavė smūgį sukniubusiai nukentėjusiajai G. L. patvirtina nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, nukentėjusiajai padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto 2022 m. rugsėjo 19 d. išvada Nr. G 1086/2022 (03). Kaltinamojo versiją neva jis smūgiavo nukentėjusiajai gindamasis nuo jos, teismas vertina kaip gynybinę, kadangi nėra duomenų, kad nukentėjusiosios veiksmai būtų sukėlę realų pavojų kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis turėjo visas galimybes išeiti iš būsto ir tokiu būdu nutraukti konfliktinę situaciją, peraugusią į smurtinius veiksmus, tačiau to nepadarė, priešingai – toliau naudojo fizinį smurtą, t. y. sukniubusiai nukentėjusiajai dar kartą smūgiavo ir ištempė už kojos į lauką.

Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

Nagrinėjamu atveju yra padarytas baigtinis nesunkus tyčinis nusikaltimas, jis padarytas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis mušdamas ir kitaip smurtaudamas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (sutrikdyta šeimos nario sveikata) ir jų norėjo. Kaltinamasis G. L. anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba. Kaltinamojo G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Tam, kad šie tikslai būtų pasiekti ir bausmė turėtų prasmę, nuteistajam skiriamos poveikio priemonės privalo būti tinkamai individualizuotos, atitikti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, asmens finansinę būklę ir kitas, teismo vertinimu, reikšmingas aplinkybes, tam, kad nuteistasis turėtų objektyvią galimybę jų laikytis.

Kaltinamasis G. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad yra atlikęs arešto bausmę už ankstesnį nusikaltimą ir daugiau niekada nenori ten pakliūti. Patvirtino, kad stengsis daugiau niekada gyvenime nebenusikalsti, supranta apie neigiamas tokio elgesio pasekmes. Teismas įvertinęs visas reikšmingas įvykio aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui (smurto proveržį iš dalies galėjo lemti ir pačios nukentėjusiosios veiksmai, padarytas nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas, kadangi padaryti vienkartiniai veiksmai, o fizinis skausmas nebuvo stiprus ir ilgai trunkantis, nukentėjusioji neturi jokių pretenzijų kaltinamajam ir neprašo jam skirti realios su laisvės atėmimu susijusios bausmės), bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, su kuriuo siekia bendrauti bei prisidėti prie jo išlaikymo, sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės ir neskyrus su laisvės atėmimu susijusios bausmės.

Atsižvelgdamas į nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertindamas asmens padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji kartu nebegyvena, vyksta skyrybų procesas, pagal savo pobūdį nusikaltimas nėra itin pavojingas, kaltinamasis kitiems asmenims bei visuomenei nėra pavojingas, todėl nėra tikslinga jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, o vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu skirtini kiti įpareigojimai, t. y. įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigojimas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė ir paskirti įpareigojimai būtų proporcingi baudžiamojo įstatymo pažeidimui, G. L. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes. Išaiškintina, kad jeigu kaltinamasis vengs vykdyti paskirtus įpareigojimas, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu galės papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių arba įpareigojimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. 15.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 11.37 val., t. y. 1 para, keičiant ją santykiu viena laikino sulaikymo para lygi 2 laisvės apribojimo dienoms.

G. L. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

G. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

G. L. išaiškinti, kad jeigu jis vengs vykdyti paskirtus įpareigojimas, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu galės papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių arba įpareigojimų, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.