Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. A2-2484-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
A2-2484-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-06783-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Pareiškėjas
E. D.
Kategorijos
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. A2-2484-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-06783-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 124.1; 124.2.7; 124.6; 121.21; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. D. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo V. M. ieškinį patenkino ir pripažino negaliojančiomis 2008-12-30 pirkimo–pardavimo sutartį bei priėmimo–perdavimo sutartį bei taikė restituciją natūra – grąžino 41/100 namo L. D., o iš L. D. A. B. priteisė 70 000 Lt sumokėtų pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistą.

Šalies argumentai

Pareiškėja E. D., ginčo namo 59/100 dalių savininkė, kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu – teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų. Nurodė, kad pareiškėja be pakankamo pagrindo nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, teismas nusprendė dėl jos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Byloje Nr. 2-625-329/2012 priimtas procesinis sprendimas sukūrė pareiškėjai pareigą sumokėti A. B. patirtas namo remonto išlaidas. Jei V. M. ieškinys būtų buvęs atmestas, pareiškėja ir A. B. būtų galėję sėkmingai įvykdyti sudarytą papildomą susitarimą parduoti namą ir gautomis lėšomis pirmiausiai atlyginti A. B. išlaidas patirtas jį remontuojant. Teismo sprendimu pripažinus pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo sutartį, kuria A. B. nuosavybės teise įgijo 41/100 namo, negaliojančia, tolesnis papildomo susitarimo vykdymas tapo neįmanomas. Pareiškėja nedalyvavo byloje ir negalėjo tinkamai išreikšti savo pozicijos, priimtu sprendimu jai sukurtos pareigos, todėl egzistuoja CPK numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Pareiškėja apie bylą realiai sužinojo tik po to, kai 2013-04-10 gavo A. B. pretenziją, todėl CPK 368 nustatytas 3 mėnesių terminas prašymui dėl proceso byloje atnaujinimo nepraleistas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos E. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 (t. 6, b. l. 76-79).

Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali būti atnaujinamas, jeigu teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į procesą asmens teisių ir pareigų. Teismas pažymėjo, kad nors sprendime Kauno miesto apylinkės teismas nesprendė pareiškėjos E. D. materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau teismo sprendimu išspręstas klausimas susijęs su pareiškėjos ir A. B. susitarimu preliminarioje sutartyje dėl namo remonto, iš kurio pareiškėjai gali kilti teisinės pasekmės, todėl pareiškėja turėjo būti byloje proceso dalyviu, ir pagrįstas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas taip pat vertino terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas laikė neatitinkančiu tikrovės pareiškėjos paaiškinimą, kad ji apie vykusį teismo procesą sužinojo tik gavusi A. B. pretenziją (t. y. 2013-04-10). Pažymėjo, kad pareiškėja E. D. turėjo žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą tik jam prasidėjus, t. y. 2011 m. gegužės mėnesį ir vėliau vykstant šiam procesui, nes 2011-04-02 preliminari pirkimo–pardavimo sutartis tarp pareiškėjos, A. B. ir V. M. nebuvo įvykdyta, nes nebuvo sudaryta iki 2011-05-12 pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurios nesudarymo viena iš priežasčių buvo V. M. ieškinio užtikrinimui 2011-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas turto areštas (atsakovo A. B. vardu įregistruota 41/100). Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra L. D. motina bei giminystės ryšiais susijusi su atsakovu A. B.. Pareiškėjos pateikta pretenzijos kopija ir pašto voko kopija nepagrindžia aplinkybės, kad būtent 2013-04-02 buvo surašytas šis dokumentas ir išsiųstas pareiškėjai. Teismas laikė, kad pareiškėja į teismą dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2013-07-05, t. y. praleidusi 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-14583-214/2013 panaikinti ir pareiškėjos E. D. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 atnaujinimo tenkinti (t. 6, b. l. 93-96).

Motyvuose nurodė:

Pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties savalaikis nesudarymas niekaip nepatvirtina, kad pareiškėja žinojo ar turėjo žinoti apie bylos nagrinėjimą, o juo labiau apie bylos esmę ir galimą bylos rezultato įtaką pareiškėjos teisėms bei pareigoms. Aplinkybė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pakankamas pagrindas vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėja žinojo ir turėjo žinoti apie vykstančią bylą. Pardavimo reikalais rūpinosi A. B.. Teismas formaliai įvertino aplinkybę, kad A. B. priklausiusi namo dalis bylos nagrinėjimo metu buvo areštuota, dėl ko pagrindinė sutartis nesudaryta. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu negyveno Lietuvos Respublikoje, dėl ko apie bylos detales, o ypač jos rezultato galimą įtaką jos teisėms, nieko nežinojo.Teismas netinkamai nustatė 3 mėnesių termino skaičiavimo pradžia prašymui pateikti, nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, pagal kurį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama su realiu žinojimu apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui. Net jei būtų konstatuota, kad pareiškėjai apie bylos faktą buvo žinoma (o ne apie bylos aplinkybes), teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tokios bylos rezultato galimą įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pagal LAT praktiką, vien sprendimo įteikimas asmeniui, nedalyvavusiam bylos nagrinėjime, nereiškia, kad toks asmuo suvokia ir gali suvokti apie tai, kad nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų. Pareiškėjos ir A. B. (pareiškėjos brolio velionės žmonos sūnus) giminystės ryšys nepatvirtina, kad pareiškėja turėjo žinoti apie bylą. Teisės aktai nenustato prezumpcijos, kad giminystės ryšiu susiję asmenys žino apie vieni kitų bylas, kuriose patys nedalyvauja. Apie sprendimo poveikį sužinojo tik gavusi A. B. pretenziją grąžinti 335 000 Lt sumą. Visiškai nesuprantama Kauno apylinkės teismo pozicija, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nepatvirtina nurodytų aplinkybių, nes ant pretenzijos ir voko esantys rekvizitai ir duomenys aiškiai rodo, kada buvo surašyta bei kada buvo išsiųsta A. B. pretenzija pareiškėjai.

Atsiliepimas

NŽT prie ŽŪM Kauno skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (t. 6, b. l. 108-110).

Motyvuose nurodė:

Prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžia siejama ne tik su subjektyviu, konkretaus žmogaus žinojimo apie reikšmingas aplinkybes, faktu, bet su objektyvia galimybe tokias aplinkybes sužinoti. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja pati nurodo, kad preliminarioji sutartis negalėjo būti įvykdyta, nes namas buvo areštuotas ir negalėjo būti parduotas. E. D., žinodama apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo objektyvią galimybę sužinoti, kas ir dėl kokios priežasties areštavo dalį gyvenamojo namo. Tai, kad pareiškėja negyvena Lietuvoje, nesudaro pagrindo teigti, jog ji nežinojo apie civilinę bylą. E. D. nežinojo apie bylos detales, tačiau faktą, kad vyksta teisminė byla, ji žinojo ir, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo sužinoti. Teismas pagrįstai nusprendė, kad didesnė tikimybė, jog E. D., būdama L. D. motina ir giminystės ryšiais susijusi su A. B., apie teismo procesą žinojo. Ginčo objektas buvo bendrąja daline nuosavybe valdomas pastatas. Teismas pagrįstai didesnę įrodomąją galią teikė tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

Ieškovas V. M. atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 6, b. l. 116-118).

Motyvuose nurodė:

Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Vien pretenzijos ir voko kopija nepagrindžia, kad būtent tada ji gavo tokio turinio pretenziją. Įvertinus tai, kad pareiškėja yra A. B. patėvio V. A. I. sesuo, sunku patikėti, kad ji nieko nežinojo apie jos sūnaus atžvilgiu ir brolio įsūnio atžvilgiu pradėtą teismo procesą. Nepagrįstai nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus dėl giminystės ryšio tarp asmenų sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, turėjo pagrįsti teismų praktika. Byloje neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyti pagrindai. A. B. akcentavo, kad investavo daug lėšų į namo remontą, tačiau nei karto neužsiminė ir nepateikė įrodymų, kad turto pagerinimo išlaidos susijusios su pareiškėja. Teismai nurodė, kad pagerinimo išlaidų A. B. gali reikalauti iš L. D.. Nenurodytas joks priežastinis ryšys tarp priimto teismo sprendimo ir pareiškėjos teisių ir pareigų. Pareiškėja nebuvo pripažintos negaliojančia sutarties šalimi. UAB ,,Lituka ir Ko“ preliminarios išvados dėl turto vertės nėra turto vertinimo dokumentai ir nepagrindžia turto vertės. Pareiškėja nepateikė objektyvių įrodomų teiginiams apie turto pagerinimą pagrįsti. Galimai A. B. pareikštas reikalavimas pareiškėjai yra abstraktaus pobūdžio. Neaišku, ar remonto darbus atliko A. B. savo lėšomis. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta teismui informacija apie A. B. ir E. D. 2008-09-19 sudarytą preliminarią sutartį ir 2009-02-10 jos papildomą susitarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kilusio ginčo esmė – ar pareiškėjos E. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu paduotas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytais terminais.

Byloje nustatyta, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai buvo L. D. 41/100 daliai ir jo mama E. D. 59/100 daliai. L. D. 2008-12-30 savo 41/100 dalį namo pardavė A. B.. Dėl savo 59/100 dalies E. D. su A. B. 2008-09-19 sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią susitarė iki 2009-06-30 sudaryti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, dalies pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminaria sutartimi sutarė, kad A. B. lėšomis bus atliekamas namo remontas, kurio darbų ir medžiagų išlaidų sąmata neturi sudaryti daugiau nei 300 000 Lt. A. B., remdamasis 2008-09-19 preliminariosios sutarties 1.2 p. nuostatomis, vykdė namo remonto darbus. Preliminarioje sutartyje šalys numatė pagrindinės sutarties nesudarymo pasekmes dėl parduodančio turto savininko kaltės ir dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su ketinamo parduoti turto savininko kalte. E. D. ir A. B. 2009-02-10 pasirašė papildomą susitarimą prie 2008-09-19 preliminariosios sutarties, kuriuo susitarė, jog pareiškėja gali ieškoti viso namo pirkėjo, kuris norėtų namą įsigyti už ne mažesnę nei 500 000 Lt kainą, tokiu būdu A. B. įsipareigojo parduoti ir jam priklausančią 41/100 namo dalį, kurią jis įsigijo sutarties pagrindu iš L. D.. Susitarime taip pat numatytas už parduotą turtą gautų pinigų paskirstymas (atsiskaitymas), atsižvelgiant į A. B. po preliminarios sutarties sudarymo į preliminarios sutarties objektą – namą (duomenys neskelbtini), Kaunas, investuotą pinigų sumą remonto darbams atlikti. Taigi, 2009-02-10 papildoma sutartimi E. D. ir A. B. numatė preliminarios sutarties įvykdymo alternatyvą – arba iki 2011-12-31 sudaryti pagrindinę 59/100 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, pirkimo–pardavimo sutartį, arba visą namą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas, parduoti kitam pirkėjui (E. D. parduoda savo 59/100 dalį ir A. B. savo 41/100 dalį), preliminarioje sutartyje sutarties šalys aiškiai apibrėžė galimas įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Vykdydama vieną iš alternatyvių sutarties sąlygų pareiškėja surado pirkėją V. M. visam namui pirkti, su juo 2011-04-02 E. D. ir A. B. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį (pasirašydamos šalys sutiko su sutarties sąlygomis) ir numatė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo terminą iki 2011-05-12, sutartyje numatė atsakomybės pagrindus ir galimas teisines pasekmes už įsipareigojimų vykdymo pradelsimą.

Apie 2008-12-30 pirkimo–pardavimo sutarties tarp A. B. ir L. D. sudarymą sužinojo A. D. kreditorius V. M., kuris 2011-05-03 teismui pareiškė ieškinį, prašydamas minėtą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, o reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek A. B., tiek L. D. atžvilgiu. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-05 nutartimi areštavo A. B. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą 41/100 gyvenamojo namo ir kitų statinių, esačių (duomenys neskelbtini), Kaunas, uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, o 2011-05-16 nutartimi areštavo atsakovui L. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bendrai 64 780 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, o jo nesant arba esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose banke bei pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu – ieškovo V. M.. Kauno apylinkės teismas 2012-07-26 sprendimu kreditoriaus V. M. ieškinį patenkino ir negaliojančiomis pripažino 2008-12-30 pirkimo–pardavimo sutartį ir priėmimo–perdavimo sutartį bei taikė restituciją natūra – grąžino 41/100 namo L. D., o iš L. D. A. B. priteisė 70 000 Lt sumokėtų pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Kauno apygardos teismas 2012-12-21 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

E. D. ir A. B., žinodami apie terminą pagrindinei pirkimo–pardavimo sutarčiai su V. M. sudaryti ir apie neigiamas teisines pasekmes už įsipareigojimų vykdymo pradelsimą, pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties iki 2011-05-12, terminą pratęsus iki 2011-07-11, nesudarė, dėl tokių jų veiksmų V. M. kreipėsi į teismą. Civilinėje byloje Nr. 2-16500-199/2011 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams E. D. ir A. B. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-01 sprendimu priteisė ieškovui V. M. iš atsakovo A. B. 50 000 Lt sumokėto avanso; solidariai iš atsakovų A. B. bei E. D. 50 000 Lt dydžio baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 500 Lt žyminio mokesčio. Apie priimtą sprendimą A. B. bei E. D. buvo žinoma, prieštaravimai dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo nebuvo pareikšti. Nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su V. M., pareiškėjai išliko 2008-09-19 preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi (2009-02-10 papildomu susitarimu prie preliminarios sutarties) numatyta pareiga iki 2011-12-31 sudaryti namo pirkimo–pardavimo sutartį su A. B., tačiau ir šiuo atveju sutartis nebuvo sudaryta. Panaikinus aukščiau nurodytą sandorį, A. B. neteko nuosavybės teisės į 41/100 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, viso namo pirkimo–pardavimo sutartis su V. M. nesudaryta, taip pat nesudaryta E. D. ir A. B. sutartis dėl 59/100 dalies namo pirkimo–pardavimo sutarties, dėl ko A. B. reiškė pareiškėjai pretenziją (reikalavimą) grąžinti 335 000 Lt sumą. Taigi, 2008-09-19 preliminarioje sutartyje, sudarytoje su A. B. (2009-02-10 papildomas susitarimas prie preliminarios sutarties), ar 2011-04-02 preliminarioje sutartyje, sudarytoje su V. M., nurodytais terminais preliminarios sutarties sąlygoms įgyvendinti (atitinkamai iki 2011-12-31, ar iki 2011-05-12) pareiškėjai buvo kilusi aiški pareiga sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

Pareiškėja, teikdama teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-625-329/2012, taip pat pateikė A. B. 2013-04-02 pretenziją ir voką (kuriame, kaip ji nurodo, buvo siųsta pretenzija) kaip įrodymą, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti 3 mėnesių termino nėra praleidusi. Pareiškėjos nuomone, pretenzijos gavimo data, t. y. 2013-04-10 patvirtina sužinojimo apie teisines pasekmes sukėlusį sprendimą faktą ir yra termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti pradžios momentas.

Taigi, esminis bylos vertino kriterijus yra – pareiškėjos žinojimo apie nagrinėtą bylą aspektas, t. y. ar pareiškėja apie civilinės bylos Nr. 2-625-329/2012 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui L. D. nagrinėjimą (priimtą teismo sprendimą) galėjo (turėjo galimybę) sužinoti anksčiau nei gavo A. B. pretenziją (anksčiau nei 2013-04-10).

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad viena iš sąlygų procesui atnaujinti reglamentuota CPK 368 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą atnaujinti procesą, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 str. 1 d. 4 p.), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. Teismas pažymi, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad apie išnagrinėtą bylą ir joje priimtą teismo sprendimą pareiškėja sužinojo tik 2013-04-10, nelaikytina CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto 3 mėnesių termino pradžia, kadangi apie tam tikras aplinkybes objektyviai galėjo būti sužinota anksčiau, t. y. 2011 m. gegužės mėnesį ir vėliau. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra nurodytą konkrečių duomenų apie pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties su V. M. nesudarymo priežastis (kas įtakojo, kad 2011-05-12 terminu sutartis nebuvo sudaryta). Priešingai, aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. 2-16500-199/2011 priėmus preliminarų sprendimą, atsakovai nereiškė prieštaravimų, ir faktas, kad V. M. (pirkėjas) bei A. B. ir E. D. (pardavėjai) teikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodytoje civilinėje byloje, teismo nuomone patvirtina A. B. bei E. D. veiksmų (neveikimo), įtakojusių pagrindinės sutarties nesudarymą, pripažinimą bei jų kaip pardavėjų kaltę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad V. M. ieškinys atsakovui L. D. paduotas 2011-05-03 (laikotarpiu, per kurį turėjo būti sudaryta su V. M. pirkimo–pardavimo sutartis) daro išvadą, kad iš esmės V. M. ieškinio padavimo faktas ir V. M. reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tikėtina buvo esminė priežastis, įtakojusį sąmoningą ir tikslingą viso namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (59/100 E. D. dalies ir 41/100 A. B. dalies) pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su V. M. nesudarymą (šalims žinant, kad dėl dalies parduotino turto – 41/100 dalies namo (duomenys neskelbtini), Kaunas, pradėtas teisminis ginčas, tokiu būdu (nesudarant pagrindinės sutarties) siekta išvengti su sandorio sudarymu galimų teisinių pasekmių). Apeliacinio teismo nuomone, preliminarioje sutartyje numatytas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, pagrindinės sutarties su V. M. sudarymo terminas iki 2011-05-12 (pratęstas terminas iki 2011-07-11) laikytinas termino dėl proceso atnaujinimo prašymui paduoti pradžios momentu, nuo kurio skaičiuotinas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas. Pareiškėja E. D., būdama apdairi ir rūpestinga, žinodama apie terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (šalys pasirašydamos preliminarią sutartį ir tokiu būdu išreikšdamos valią numatė terminą iki 2011-05-12, šalims sutarus 2011-05-25 sudarytas susitarimas, pagal kurį terminas buvo pratęstas iki 2011-07-11 (civilinė byla Nr. 2-16500-199/2011)) ir susitarimo nurodytu terminu neįvykdymo neigiamas teisines pasekmes, o suėjus terminui pagrindiniam sandoriui sudaryti, tačiau jo nesudarius dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių ar kitų sandorio šalių kaltės, objektyviai galėjo (privalėjo) pasidomėti sandorio nesudarymą įtakojusiomis priežastimis (sužinoti apie jos teisių pažeidimą), tačiau esamoje situacijoje aukščiau nurodytų būtiniausių aktyvių veiksmų pareiškėja nesiėmė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, sprendžia, kad pareiškėja yra praleidusi terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, kadangi neveikė kaip bonus pater familias, taigi toks pareiškėjos nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti.

Pažymėtina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo ir atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad konkrečiai nežinojo apie vykstančios bylos aplinkybes (detales), ypač jo rezultato galimą įtaką jos teisėms, prašymą atnaujinti procesą padavė, kai tik sužinojo apie teisines pasekmes sukėlusį sprendimą (gavusi pretenziją). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina tik pareiškėjos nežinojimą apie konkrečias faktines ar teisines bylos aplinkybes, tačiau ne apskritai pareiškėjos nežinojimą apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal V. M. ieškinį. Be to, iš bylos duomenų viseto ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės pati neneigia, jog jai visiškai nebuvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, kas teismo nuomone dar kartą patvirtina, kad tam tikra apimtimi pareiškėjai apie bylos Nr. 2-625-329/2012, susijusios su ginčo objektu – namu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio bendrasavininkė yra pareiškėja, ir kurioje atsakovais buvo jos sūnus L. D. ir A. B. (susijęs giminystės ryšiais) – nagrinėjimą iš esmės buvo žinoma anksčiau nei ji gavo iš A. B. pretenziją (apdairiam ir rūpestingam asmeniui negalėjo būti nežinoma), ir leidžia daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pateikdama teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo tik 2013-07-05 – į teismą kreipėsi praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė pagrįstai ir teisėtai, ginčijamą nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Evaldas Burzdikas