- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- I3-1750-631/2022
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą J. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos J. J. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21R-697(AG-648/02-2021) toje dalyje, kurioje nuspręsta skundo dalį dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto atmesti kaip nepagrįstą; 2) panaikinti VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto; 2) sumažinti pareiškėjai priskaičiuotus 40 899,93 Eur delspinigius.
Šalies argumentai
Atsakovė VMI teismui pateiktame skunde, jį patikslinusi, prašo panaikinti tą patį Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21R-697(AG-648/02-2021). Pareiškėjos ir atsakovės reikalavimai 2021 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi sujungti į vieną bylą.
Pareiškėja J. J. skunde nurodo, jog VMI 2018 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalies, kuriame pareiškėjai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į biudžetą 50 536,08 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM), 32 280,75 Eur GPM delspinigių ir 5 054 Eur GPM baudą. Sprendimas priskaičiuoti minėtas sumas iš pareiškėjos, be kita ko, grindžiamas tuo, kad laikotarpiais nuo 2010 m. iki 2011 m. ir nuo 2013 m. iki 2014 m. (toliau – ir ginčo laikotarpiai) pareiškėja iš J. P. McCauley ir kitų asmenų gavo kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos pajamų (t. y. 2010 m. – 179 360,01 Lt, 2011 m. – 814 947,32 Lt, 2013 – 104 319,43 Lt, 2014 m. – 74 969,81 Lt; toliau šios pajamos – ir ginčo pajamos), nuo kurių neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. Pareiškėja šį sprendimą skundė įstatymų nustatyta tvarka. 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi išsprendė pareiškėjos ir VMI ginčą, pareiškėjos skundą nusprendė atmesti. 2021 m. rugpjūčio 26 d. VMI Sprendimu nurodė išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, viso – 96 402,98 Eur. Prievolių ataskaitoje pažymėta, kad šią sumą sudaro 50 449,05 Eur prievolės, 5 054,00 Eur baudos ir 40 899,93 Eur delspinigių. Pareiškėja pateikė skundą dėl VMI Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto panaikinimo LAGK, kuri 2021 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti VMI Sprendimo dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja paaiškina, jog VMI, priimdama sprendimą, nesilaikė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo (išsamumo ir proporcingumo) principų, VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktuose įtvirtintų nuostatų, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Nurodo, kad LAGK panaikino VMI Sprendimą dalyje dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo, tačiau pripažino nepagrįstu pareiškėjos reikalavimą sumažinti nepagrįstus ir neprotingai didelius pareiškėjai priskaičiuotus delspinigius.
Pareiškėja skunde pažymi, kad yra sukūrusi šeimą – turi du nepilnamečius vaikus ir veda bendrą ūkį (nesudarius santuokos) su J. P. McCauley. 2010 m. – 2011 m., 2013 m. – 2014 m. J. P. McCauley ir kiti asmenys J. P. McCauley pavedimu pervedė 1 188 385,19 Lt J. P. McCauley priklausiusių piniginių lėšų į pareiškėjos sąskaitas (toliau – ir Lėšos). Lėšos buvo panaudotos šeimos būstui įsigyti, padengti dukrų privataus mokymosi, pragyvenimo išlaidas, finansuoti šeimos laisvalaikį ir kitais būdais kurti šeimos materialinį gerbūvį. Tokiu būdu tarp J. P. McCauley (iš vienos pusės), pareiškėjos ir jų abiejų dukrų (iš kitos pusės) susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai, kaip vieni iš esminių šeimos gyvenimo požymių, nes J. P. McCauley dovanotos Lėšos buvo perduotos jo šeimos nariams ir panaudotos jų kasdienių poreikių tenkinimui.
Nurodo, kad VMI 2018 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 (toliau – ir VMI Sprendimas), kuriuo patvirtintas 2018 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktas Nr. (21.60-32)-FR0680-213 (toliau – ir Patikrinimo aktas) ir jame apskaičiuota 50 536,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, priskaičiuoti 32 280,75 Eur delspinigiai ir skirta 5 054 Eur bauda pareiškėjai. VMI įpareigojo pareiškėją sumokėti šias GPM ir su juo susijusias sumas, nes konstatavo, kad pareiškėja į savo sąskaitas iš užsienio juridinių, fizinių asmenų gavo pajamų, kurios neatitinka GPMĮ17 straipsnio 1 dalies 26 punkte, taip pat GPM) 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų neapmokestinimo sąlygų.
Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju delspinigių ir baudų suma sudaro net 91 procentą pareiškėjai apskaičiuotos GPM sumos, todėl papildomos su mokesčiais susijusios sumos laikomos baudžiamąja priemone, ką pripažįsta tiek LVAT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Ž. T. Teismo praktika. Teigia, kad tokio dydžio delspinigiai neadekvatūs ir neproporcingi teisės pažeidimui ir siekiamam tikslui.
Akcentuoja, kad pareiškėja nepiktnaudžiavo teise ir nevilkino teisminių procesų, kilus ginčui dėl GPM prievolės mokėjimo pagrindų, todėl susiklostė neadekvati jos atžvilgiu situacija. Be kita ko, GPM prievolė nebuvo įvykdyta, nes pareiškėja ir VMI skirtingai traktavo ginčo pajamų paskirtį: pareiškėja lėšas, kurias VMI pripažino mokesčio objektu, gavo šeimos išlaikymui iš jos faktinio sutuoktinio (tokios lėšos nėra apmokestinamos susituokusiems asmenims), todėl nagrinėjamoje situacijoje negalima įžvelgti pareiškėjos tyčios (b.l.87-90).
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimu į skundą su juo nesutinka. Paaiškina, kad VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08)467-41275 parengtas galiojančia FR0497 forma, patvirtinta VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 (VMI prie FM viršininko 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. VA-16 redakcija). Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas – MAĮ 33 straipsnio 8 punktas, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktas, įtvirtinantis bendrus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pasibaigimo pagrindus. Sprendime aiškiai nurodytas jų tikslas, t. y. kad jais nusprendžiama išieškoti į biudžetą iš mokesčio mokėtojo turto nurodytą nesumokėtą mokestinę nepriemoką.
Pabrėžia, kad Sprendime aiškiai išdėstyta apskundimo tvarka. Sprendimas patvirtintas (autorizuotas) VMI informacinėje sistemoje ir pareiškėjai 2021 m. gegužės 8 d. pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI (toliau – ir Mano VMI).
Pažymi, kad kartu su 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (23.31-08)467-41275 pareiškėjai pateikta ir prievolių ataskaita, kurioje nurodyta kokios mokestinės prievolės yra išieškomos, išskirtas prievolių tipas, prievolės susidarymo laikotarpis (patikrinimo akto data – 2018-05-24), išskirtos prievolių, delspinigių sumos.
Akcentuoja, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus (b.l.138-142).
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija savo skunde teismui nurodo, kad nesutinka su priimtu Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimu ta apimtimi, kuria buvo tenkintas pareiškėjos J. J. skundas dėl VMI 2021-08-26 sprendimo dalies dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo panaikinimo.
Paaiškina, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs du skirtingus ir savarankiškai taikomus delspinigių skaičiavimo už netinkamą mokestinės prievolės vykdymą pagrindus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokesčių sumą, nurodytą mokesčių administratoriaus sprendime dėl mokestinio patikrinimo akto ar kito patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento patvirtinimo. Vienu atveju delspinigiai yra skaičiuojami dėl to, kad mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Kitas delspinigių skaičiavimo pagrindas taikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumoka sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodytų papildomai apskaičiuotų mokesčių, paskirtų baudų ir apskaičiuotų delspinigių sumų.
Motyvuojamoji dalis
Nurodo, kad MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje numatytu terminu nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytų mokesčio ir su juo susijusių sumų. Be to, pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalį, teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – po 20 dienų po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Pažymi, kad pasibaigus mokestiniam ginčui, 2021 m. gegužės 7 d. VMI raginimu Nr. (23.31-08)464-649 paragino pareiškėją sumokėti 50 466,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 32 280,73 Eur šio mokesčio delspinigių (b.l.1-4, 46-49).
Pareiškėja atsiliepime paaiškina, kad atsakovės 2021 m. gegužės 7 d. raginime nurodyta delspinigių suma 32 280,75 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo – 40 899,93 Eur. Pažymi, kad atsakovės skunde nenurodytas joks argumentas dėl 2021 m. gegužės 7 d. raginime ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką nurodytų skirtingų delspinigių sumų, t. y. kaip per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. delspinigių suma padidėjo 8 619,19 Eur.
Akcentuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjai 2021 m. gegužės 7 d. pateiktas raginimas būtų negaliojantis ar pakeistas. Atsakovės skunde nurodyti argumentai nepašalina Lietuvos Administracinių ginčų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 21R-697 (AG-648/02-2021) nurodytų atsakovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką trūkumų, t. y. skunde apskritai nėra argumentų, paaiškinančių, kodėl delspinigiai nuo raginimo dienos iki sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką padidėjo kiek daugiau nei 8 tūkstančiais eurų. Be to, atsakovės 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-41275 išieškoti mokestinę nepriemoką prieštarauja MAĮ 89 str., 105 straipsnio 2 daliai dėl to, jog jame nurodytos sumos neatitinka 2021 m. gegužės 7 d. raginime nurodytų sumų. Nesant aiškaus teisinio ir faktinio pagrindimo delspinigių padidėjimui pareiškėja negali ginti savo interesų, kadangi nėra aišku apskritai, kodėl toks sumų padidėjimas įvyko (b.l.176-177).
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 21R-697 (AG-648/02-2021) ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. (23.31-08) 467-41275 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad VMI, vykdydama 2015 m. lapkričio 2 d. pavedimą Nr. (4.65)-FR0773-2907, atliko pareiškėjos gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2018 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)-FR0680-213 (toliau – ir patikrinimo aktas).
Patikrinimo metu pagal pareiškėjos banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad ji 2010 m. – 2011 m., 2013 m. – 2014 m. iš J. P. McCauley ir kitų asmenų iš viso gavo 1 188 385,19 Lt (344 180,09 Eur) piniginių lėšų.
Patikrinimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 4.1 punktu, įvertinus pareiškėjos gautas kitas pajamas bei patirtas išlaidas, pareiškėjai už 2010 m. apskaičiuota mokėtina 7 635,54 Eur GPM suma, už 2011 m, - 35 199,26 Eur GPM suma, už 2013 m. – 4327,50 Eur GPM suma, už 2014 m. – 3 443,58 Eur GPM suma. Patikrinimo metu, įvertinus už 2012 m. grąžintiną 69,80 Eur GPM, iš viso pareiškėjai apskaičiuota mokėtina 50 536,08 Eur GPM suma.
Pareiškėja 2018 m. birželio 26 d. pateikė rašytines pastabas. 2018 m. liepos 26 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245 dėl patikrinimo akto patvirtinimo. Šiuo aktu pareiškėjai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 50 536,08 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 32 280,75 Eur šio mokesčio delspinigių ir 5 054 Eur bauda.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2018 m. liepos 26 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į Mokestinių ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2018 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-174(7-158/2018) patvirtino VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5) FR0682-245. Tuo pačiu sprendimu MGK atleido pareiškėją nuo 16 140,38 Eur (32 280,75 x 50 proc.) GPM delspinigių mokėjimo.
Pareiškėja vėliau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl MGK 2018 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. S-147(7-l58/2018) dalies, kuria buvo patvirtintas VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (21.131-31-5)FR0682-245 ir VMI 2018 m. liepos 26 sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245 dalies, kuria mokesčiai apskaičiuoti taikant MAĮ 70 straipsnį, panaikinimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo pateikė LVAT apeliacinį skundą, kuris išnagrinėjęs bylą, 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą.
Taigi, tarp pareiškėjos ir VMI kilęs mokestinis ginčas dėl GPM mokestinės nepriemokos išspręstas įsiteisėjusia 2021 m. balandžio 28 d. LVAT nutartimi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasibaigus mokestiniam ginčui, 2021 m. gegužės 7 d. VMI surašė raginimą Nr. (23.31-08) 464-649, kuriuo pareiškėja buvo paraginta sumokėti 50 466,28 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 32 280,73 Eur šio mokesčio delspinigių. Pareiškėja su raginimu susipažino 2021 m. gegužės 8 d. per mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“.
Kadangi išieškoti mokestinės nepriemokos iš bankų sąskaitose esančių lėšų nepavyko, VMI priėmė 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-41275 išieškoti 96 402,98 Eur (50 449,05 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 5 054,00 Eur šio mokesčio baudą ir 40 899,93 Eur šio mokesčio delspinigių) mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, su kuriuo pareiškėja susipažino per mokesčių inspekcijos elektroninių paslaugų sritį Mano VMI 2021 m. rugpjūčio 27 d. Pareiškėjai per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo nesumokėjus Sprendime iš turto nurodytų sumų, sprendimas 2021 m. rugsėjo 27 d. perduotas vykdymui antstolės A. S. (toliau – ir Antstolė) kontorai.
VMI gavus pareiškėjos atstovės prašymą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių ar jų dalies, VMI 2021 m. rugsėjo 28 d. priėmė Sprendimą Nr. (23.31-08) 467-48188 sustabdyti dalies Sprendimo iš turto (t. y. dėl 40 899,93 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių) vykdymą, kuris 2021 m. rugsėjo 28 d. perduotas Antstolei vykdymui. Dėl likusios Sprendimu iš turto išieškomos sumos 55 503,05 Eur (50 449,05 Eur GPM ir 5 054,00 GPM bauda) išieškojimas pas Antstolę yra tęsiamas.
Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 23 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-41275 panaikinimo.
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21R-697(AG-648/02-2021) panaikino VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-41275 dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio delspinigių apskaičiavimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).
MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas.
MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas); mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punktas); mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų (MAĮ 105 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.
Kaip nurodyta anksčiau sprendime, pasibaigus mokestiniam ginčui, pareiškėjai 2021 m. gegužės 7 d. buvo pasiūlyta sumokėti visą ginčo mokestinės nepriemokos sumą 87 801, 01 Eur (50 466,28 Eur GPM, 5 054 Eur bauda ir 32 280,73 Eur GPM delspinigiai). Raginime buvo nurodyta, kad per 20 dienų nuo raginimo gavimo dienos nesumokėjus minėtos sumos, ji bus išieškota.
Terminas ginčo mokestinei nepriemokai sumokėti suėjo 2021 m. gegužės 28 d. Pareiškėja jai apskaičiuotos ginčo mokestinės prievolės nesumokėjo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai buvo žinomos visos faktinės aplinkybės, susijusios su mokestinės nepriemokos apskaičiavimu, taip pat ir pasibaigusiu mokestiniu ginču įsiteisėjusia neskundžiama LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi.
Pareiškėjai nesumokėjus ginčo mokestinės nepriemokos per atsakovės raginime nustatytą terminą, kitą dieną po to, kai pasibaigė raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas mokesčių administratorius turėjo teisę priimti sprendimą priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto (MAĮ 105 straipsnis 2 dalis).
Pareiškėjai buvo žinoma jos pareiga sumokėti mokestinę nepriemoką ir, kad nesumokėjus jos nustatytu terminu, pagal įstatymą, mokesčių administratorius turi tesiės imtis priverstinių mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmų.
Būtent VMI yra institucija, kuriai įstatymu priskirta administruoti mokesčius. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte yra nustatyta mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Mokesčių administratorius, naudodamasis šia teise, pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą gali priimti sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.
Sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto turinį ir formą reglamentuoja VMI viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 (nuo 2017 m. vasario 8 d. galiojanti redakcija) patvirtintos formos. Išanalizavus skundžiamą VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-41275 matyti, kad jis atitinka minėtu įsakymu patvirtintą sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto formą ir turinį.
Kaip minėta, atsakovė priimtu skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendimu nusprendė iš pareiškėjos turto išieškoti į biudžetą bendrą 96 402,98 Eur sumą, prie šio sprendimo yra pridėta Prievolių ataskaita, kurioje nurodyta, jog prievolės sumą sudaro 50 449,05 Eur, bauda 5 054 Eur, delspinigių suma 40 899,93 Eur (b. 1. 60-62).
Priimdama Sprendimą VMI veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl ginčui taikytinos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - Viešojo administravimo įstatymas) nuostatos.
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti administracinio sprendimo priėmimui keliami reikalavimai. Pagal 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas (1 punktas); administracinio sprendimo data (2 punktas); administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris (3 punktas); atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas); administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką (7 punktas); administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos (8 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi (pagal naują nauja redakciją, atitinkančia 10 straipsnio 5 dalį) iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., 2011-06-27 išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-3 3 6/2011). Taigi, tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., 2013-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
Pareiškėja, prašydama panaikinti VMI Sprendimą, nurodo, kad iš jo turinio nėra aiški mokestinės nepriemokos išieškojimo faktinė ir teisinė kilmė, kad apskaičiuoti delspinigiai ir bauda sudaro net 91 procentą pareiškėjai apskaičiuotos GPM sumos. Kartu pareiškėja remiasi MAĮ 100 straipsnio 3 dalimi, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo apskaičiuojamų, bet nesumokėtų delspinigių ar jų dalies. Pareiškėja prašo atsižvelgti į mokestinio ginčo trukmę ir delspinigių dydį ir juos sumažinti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje nenagrinėjamas mokestinis ginčas ir nesprendžiamas mokestinio ginčo metu nagrinėtas mokestinės nepriemokos dydžio klausimas.
Skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu VMI pareiškėjai nenustatė mokestinės prievolės, todėl faktinės aplinkybės, susijusios su jos atsiradimu, sprendime nenurodytos. Šios aplinkybės nurodytos VMI 2018 m. liepos 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245, tuo tarpu skundžiamas VMI Sprendimas priimtas pastarojo pagrindu, nustačius, kad pareiškėja jai apskaičiuotos mokestinės prievolės neįvykdė.
Atmestini pareiškėjos argumentai, kad VMI savo sprendime nenurodė nei vieno MAĮ 105 straipsnio 1 dalyje išdėstyto pagrindo, kuo vadovaudamasi priėmė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką. Kaip nustatyta byloje, mokesčių administratorius, priimdamas 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, rėmėsi MAĮ 33 straipsnio 8 punkto ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis bei laikėsi anksčiau minėtų sprendimo formos ir turinio reikalavimų (FR0497 forma).
Pareiškėja teigia, kad skiriasi prievolių sumos, nurodytos ginčijamame 2021 m. rugpjūčio 26 d. Sprendime ir 2018 m. liepos 26 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245.
Teismas, įvertinęs sprendimuose mokesčių administratoriaus nurodytas išieškotinas mokestinės prievolės sumas, sutinka, kad nurodyti GPM dydžiai skiriasi (ginčijamame Sprendime - 50 449,05 Eur; 2018-07-26 sprendime – 50 536,08 Eur), taip pat kaip skiriasi ir GPM delspinigių sumos (ginčijamame Sprendime – 40 899,93 Eur; 2018-07-26 sprendime – 32 280,75 Eur), tuo tarpu paskirtos baudos dydis nesiskiria – 5 054, 00 Eur.
Sutiktina su Komisijos sprendimo išvada, kad vertinant mokestinės nepriemokos kilimo aplinkybes, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams dėl mokestinio ginčo, nėra pagrindo kvestionuoti pareiškėjai tenkančios mokestinės prievolės. Ir, atsižvelgiant į pareiškėjai palankesnę (nors ir nežymiai) ginčijamame Sprendime nurodytą 50 449,05 Eur prievolės sumą, vien dėl šio netikslumo atsakovės VMI priimto sprendimo dėl GPM (50 449,05 Eur) ir baudos (5 054 Eur) išieškojimo iš turto nėra pagrindo pripažinti neteisėtu ir jį naikinti.
Sprendžiant dėl atsakovės nurodytų pareiškėjai sumokėti delspinigių sumos, teismas vertina, jog 2021 m. gegužės 7 d. raginime Nr. (23.31-08) 464-649 nurodžius 32 280,73 Eur, o 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendime (23.31-08) 467-41275 – 40 899,93 Eur, tokio sumų skirtumo atsakovė VMI nepagrindė jokiais skaičiavimais ir plačiau nedetalizavo.
Todėl sutiktina su pareiškėjos skundo argumentu, kad atsakovė Sprendime nedetalizavo, už kokį laikotarpį ir kokiu būdu apskaičiuoti delspinigiai, nepaaiškinta, dėl ko delspinigių suma ženkliai išaugo.
Bylos medžiaga patvirtina, kad įsiteisėjusiame mokesčių administratoriaus 2018-07-26 sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-245 priskaičiuota GPM delspinigių suma yra 32 280,75 Eur dydžio, analogiška suma nurodyta ir pareiškėjai pateiktame 2021-05-07 Raginime. Tuo tarpu ginčijamo Sprendimo dalyje dėl delspinigių išieškojimo iš pareiškėjos turto nurodyta išieškoti, kaip minėta, akivaizdžiai didesnė - 40 899,93 Eur dydžio delspinigių suma.
Nors savo skunde teismui VMI paaiškino, kad didesni delspinigiai apskaičiuoti, nes pasibaigus mokestiniam ginčui delspinigiai yra paskaičiuoti už visą mokestinio ginčo vedimo laikotarpį, o 180 dienų laikotarpis delspinigių skaičiavimui skaičiuojamas nuo raginimo sumokėti mokestinę nepriemoką datos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 7 d., kai VMI prie FM pasirašė raginimą Nr. (23.31-08) 464-649, toks pagrindimas neatitinka byloje surinktų įrodymų.
Iš delspinigių ataskaitų, prievolių ataskaitų lentelių ir raginimo lentelės matyti, kad delspinigių skaičiavimui imti mokestiniai laikotarpiai 2010 m. – 2015 m. (b.l.58-59, 62-68). Kaip buvo apskaičiuoti didesni nei raginime nurodyti delspinigiai, VMI nei savo sprendime, nei procesiniuose dokumentuose teismui nepagrindė ir nedetalizavo.
Mokesčių administratorius jokių įrodymų, pagrindžiančių delspinigių padidėjimą į bylą nepateikė. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad mokesčių administratorius neįvykdė savo prievolės, nustatytos MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje, įpareigojančios mokesčių administratorių pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir administracinių teismų praktiką, ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir įrodymus, daro išvadą kad Komisija pagrįstai konstatavo VMI Sprendimo dalis dėl delspinigių išieškojimo iš pareiškėjos turto, nėra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, delspinigių apskaičiavimas nedetalizuotas, nepašalinti esminiai neaiškumai dėl apskaičiuotos delspinigių sumos padidėjimo, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisija pagrįstai sprendė šią Sprendimo dalį naikinti, kaip neatitinkančią Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų.
Kaip jau minėta anksčiau, Komisija, pripažinusi VMI Sprendimo dalį dėl GPM turinčią trūkumų, tačiau įvertinusi ją kaip palankią pareiškėjai, jos nepripažino neteisėta ir nepanaikino. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir šalių procesinius dokumentus pritaria tokiai Komisijos išvadai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 21R-697 (AG-648/02-2021) palikti nepakeistą.
Likusias pareiškėjos ir atsakovės skundo dalis atmesti kaip nepagrįstas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.