- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- e2-351-904/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02827-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. B.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. B. dėl teisės pripažinimo be atsakovo sutikimo parengti žemės sklypo kadastrinius matavimus, juos patvirtinti bei žemės sklypo dalies atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti ieškovės teisę be atsakovo sutikimo atlikti visus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,00 ha ploto, kadastrinius matavimus, juos suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje bei užregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstaigoje; 2) atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės sekančiai: pagal 2017 m. birželio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą projektą, atidalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka 5000 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „A“, kuris turi tokias koordinates: Taškas 1 – (duomenys neskelbtini), Taškas 2 – (duomenys neskelbtini), Taškas 3 – (duomenys neskelbtini), Taškas 4 – (duomenys neskelbtini), Taškas 5 – (duomenys neskelbtini), Taškas 8 – (duomenys neskelbtini); pagal 2017 m. birželio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą projektą, atidalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 5000 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „B“, kuris turi tokias koordinates: Taškas 7 – X-(duomenys neskelbtini), Taškas 6 – (duomenys neskelbtini), Taškas 5 – (duomenys neskelbtini), Taškas 8 – (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurią jį įgijo paveldėjimo būdų, turtą pasidalinus tarp bendraturčių. Nurodė, kad pageidauja atsidalinti jai priklausančią turto dalį ir ją valdyti atskirai, kadangi, šiuo metu žemės sklypas yra be atliktų kadastrinių matavimų, suformuotas tik pagal preliminarius matavimus, naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta, todėl ieškovei kyla sunkumų dėl žemės sklypo naudojimo, valdymo, disponavimu, nes atsakovas gyvena Kaune, nuo visų klausimų susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto yra nusišalinęs, nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, kilusių klausimų dėl žemės sklypo naudojimu spręsti nenori. Nurodė, kad ankščiau jos turto dalis priklausė jos mamai, kuriuos brolis yra atsakovas. Nurodė, kad santykius su jos mama atsakovas buvo nutraukęs, nes nebuvo patenkintas, jog ginčo sklypo ½ dalį paveldėjo jos mama. Nurodė, kad ieškovė visus parengtus dokumentus siuntė atsakovui, tačiau jis nesutinka su kadastriniais matavimais, jų nepasirašo, nesutinka ir su parengtu atidalinimo planu. Nurodė, kad atsakovo nesutikimo motyvai nėra motyvuoti. Pažymėjo, kad žemė sklypą galima atidalinti natūra be neproporcingos žalos sklypui, be to, ji parengė atidalinimo projektą, atliko tikslius kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad atidalinus ginčo sklypą, tiek ieškovei, tiek atsakovui lieka po ½ dalį sklypo, abiem lieka priėjimas prie sklypo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad apie planuojamus atlikti sklypo matavimus nebuvo informuotas nei bendrovės, kuri atliko matavimus, nei pačios ieškovės, nors apie atliekamas matavimus buvo informuoti gretimų sklypų savininkai. Nurodė, kad atlikti matavimai nesutampa su Valstybės įmonės Registrų centro išduotoje kadastro žemėlapio pateiktomis sklypo ribomis. Pažymėjo, kad paveldėto sklypo pietvakarinėje dalyje įrengti šiltnamiai, tačiau nei jų savininkas, nei naudotojas nėra nustatytas. Pažymėjo, kad nėra nustatytas ir gretimo sklypo savininkas, juo prisistato ieškovės brolis, tačiau plane nurodyta Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Nurodė, kad ieškovė nemotyvavo savo sprendimo pasirinkti atidalinto sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“. Nurodė, kad santykiai su ieškoves mama yra nutrūkę dar 2011 metais, pažymėjo, kad nei ieškovės mama, nei pati ieškovė niekada į jį nesikreipė dėl sklypo tvarkymo problemų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad tiek matininkai, tiek advokatas pranešė apie planuojamus atlikti matavimus, pati su atsakovu nebuvo susisiekusi. Pažymėjo, kad apie atliekamus matavimus visi buvo informuoti. Nurodė, kad atsakovas yra jos tėvo brolis. Sklypas yra dalinamas lygiomis dalimis. Paaiškino, kad jos pageidaujama žemės sklypo dalis ribosi su jos brolio žemės sklypu. Nurodė, kad šiltnamių savininkė yra ji, jie pastatyti prieš 5 – 6 metus, apie jų statybą bendrasavininko neinformavo, kadangi nežinojo, jog reikia tai padaryti.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Laimonas Strauka prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovui atidalinimo planas buvo įteiktas. Atsakovas atsakyme į siųstą prašymą nurodė, kad šis planas jam nėra priimtinas, tačiau jokių motyvų ir argumentų nenurodė. Manytina, kad atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip žemės sklypo bendrasavininko, teisėmis.
Atsiliepimas
Atsakovas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio sutinka iš dalies. Nurodė, kad su juo niekas nebuvo derinta. Paaiškino, kad yra skirtingos sklypų ribos. Gretimo sklypo savininku ieškovės brolis būti negali, nes projekte parašyta, kad savininkas yra valstybė. Nurodė, kad plane ieškovė pasirašė kaip mirusios mamos paveldėtoja, nuo mamos mirties praėjus dviem dienoms. Nurodė, kad sutinka, jog sklypas būtų atidalintas, sutinka, kad jam atitektų dalis plane pažymėta indeksu „B“. Nurodė, kad atidalinimo planą ir kitus dokumentus, siųstus advokato, gavo. Pažymėjo, kad dokumentai jam buvo atsiųsti, daug vėliau nei buvo atlikti matavimai, apie juos nebuvo informuotas. Savo matavimų neatliko, kadangi tai kainuotų papildomas lėšas. Prašo ieškinį atmesti, sutinka, jog sklypas būtų atidalintas ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 1.0000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, įregistravimo pagrindas – 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. NGP-1405, ir 2017 m. gegužės 19 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartis Nr. NGP-1408, likusi ½ dalis priklauso atsakovui, įregistravimo pagrindas – 1999 m. vasario 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. NGP-834. Nurodytas žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Iš 2017 m. gegužės 19 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nustatyta, kad po L. B., mirusios 2017 m. sausio 16 d. mirties 1/3 dalį jos turto paveldėjo jos dukra – ieškovė R. M., 1/3 dalį turto paveldėjo mirusios dukra I. B., 1/3 dalį turto paveldėjo mirusios sūnus V. B.. Liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: žemės sklypas, 2,0100 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, 1,0000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, 1,0000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Iš 2017 m. gegužės 19 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties nustatyta, kad paveldėtojai R. M. (ieškovė), V. B. ir I. B. sudarė paveldėto turto pasidalijimo sutartį dėl paveldėto turto (įskaitant ir ginčo žemės sklypą), iš kurios nustatyta, kad ieškovei, asmeninės nuosavybės teise, atiteko ½ dalis turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatyta, kad žemės sklypų dalis, paveldėtojai su kitais bendraturčiais valdys bendrosios dalinės nuosavybės teise (naudojimosi žemės sklypais tvarka tarp bendraturčių nenustatyta).
Iš Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas nuo 2004 m. rugpjūčio 26 d. deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu esantis butas, nuosavybės teise priklauso atsakovui.
Iš atsakovo pateikto priedo Nr. 2, matyti, kad yra pateikta (ortofoto) nuotrauka, tačiau nėra galimybės identifikuoti kas yra pavaizduota nuotraukoje. Galimai tai yra nuotrauka atsakovui dalinai priklausančio žemės sklypo vaizdas. Kartu pateikta Valstybės įmonės Registrų centro Kadastro žemėlapio ištrauka (mastelis 1:2000).
Iš pateikto advokato Laimono Straukos 2017 m. spalio 5 d. prašymo E. B. nustatyta, kad atsakovas buvo informuotas apie atliktus kadastrinius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie pridėti prie prašymo. Atsakovas buvo informuotas ir apie tai, kad ieškovė atliko žemės sklypo padalinimo projektą. Atsakovas buvo paprašytas per 7 dienas raštu pateikti informaciją ar parengtas atidalijimo projektas yra priimtinas ir ar sutinka pasirašyti parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą bei pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui.
Iš ieškovės ir atsakovo prašymo adresuoto Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui nustatyta, kad prašymu prašoma parengti įsakymą dėl kadastro duomenų nustatymo žemės sklypui (duomenys neskelbtini), tačiau šio prašymo atsakovas nepasirašė.
Nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Kartografiniai projektai“ parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų akte, surašytame 2017 m. sausio 18 d. už L. B. pasirašė ieškovė, atsakovo parašo nėra.
Iš pateikto plano M: 1:1000, sklypo plotas 10000 m², kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad sklypas atidalintas į du, vienodą plotą, t. y. po 5000 m² turinčius sklypus, žymimus indeksais „A“ ir „B“. Iš plano nustatyta, kad gretimas sklypas (sklypo „A“ pusėje) ribojasi su ieškovės brolio V. B. sklypu (gretimybės 1-2, ir 3-4), prie gretimybės 2-3, pastabose nurodyta VŽT. Atsakovo sutikimo dėl sklypo ribų ir nustatytų plotų nėra.
Iš 2017 m. sausio 9 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ pateiktų siųstų pranešimų dėl dalyvavimo ženklinant žemės sklypą, nustatyta, kad J. P., V. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, V. B., Valstybės įmonei Klaipėdos regiono keliai, L. B. siųsti pranešimai, kuriais asmenys buvo informuoti apie 2017 m. sausio 18 d. vyksiantį žemės sklypo, priklausančio L. B. ir E. B., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ženklinimą.
Iš uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ pateiktų siųstų 2017 m. sausio 19 d. ir 2017 m. birželio 29 d. pranešimų dėl dalyvavimo ženklinant žemės sklypą, nustatyta, kad pranešimų adresatai buvo informuoti, jog buvo ženklinamas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovei ir atsakovui, esantis (duomenys neskelbtini). Pranešimai siųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, J. P..
Iš atsakovo 2017 m. spalio 20 d. atsakymo advokatui Laimonui Straukai nustatyta, kad atsakovui nėra priimtinas ieškovės parengtas atidalinimo projektas. Atsakyme nurodyta, kad ieškovė nė karto nesikreipė į jį dėl sklypo dalies atsidalijimo.
Dėl reikalavimo pripažinti ieškovės teisę be atsakovo sutikimo atlikti visus žemės sklypo, kadastrinius matavimus, juos suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje bei užregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstaigoje.
Ieškovė prašo pripažinti jos teisę be atsakovo sutikimo atlikti visus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1,00 ha ploto, kadastrinius matavimus, juos suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje bei užregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstaigoje.
Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Taigi, pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tame tarpe ir dėl kadastrinių matavimų bei jų registracijos, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui, šiuo atveju atsakovui. Pažymėtina ir tai, bendraturtis (šiuo atveju ieškovė) turi pareigą atskleisti visus aspektus, kurie gali būti atsakovui svarbūs, kad apsispręsti, ar nebus pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai atliekant kadastrinius matavimus bei nustatytus kadastrinius duomenis įregistruojant registre.
Savininkas disponuoja nuosavybės teise savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), o bendraturtis – bendru sutarimu su kitais bendraturčiais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Naudojimasis bendrosios nuosavybės objektu negali vykti asmenų vienašališka nuožiūra. Naudojimasis ir disponavimas daiktu privalo vykti taip, kad nepažeistų bendraturčio nuosavybės teisių ir turtinių interesų, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Bendraturtis privalo užtikrinti kitam bendraturčiui sąlygas naudotis ir disponuoti daiktu taip, kad iš jo būtų gaunama maksimali nauda.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50 punktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakitimų fiksavimas – tai veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į Nekilnojamojo turto kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Žemės sklypo savininkui pageidaujant atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.6 punktas).
Ieškovė nurodė, kad ji savo iniciatyva atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Kaip nustatyta bylos duomenimis, atsakovas nedalyvavo ieškovės užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ atliekant šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui. Teismas pažymi, kad iš pateiktų priedų nėra nustatyta, kad atsakovas būtų gavęs kvietimą dalyvauti atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus, tačiau atlikti kadastriniai matavimai atsakovui, ieškovės atstovo advokato siųstu pranešimu, buvo įteikti kartu su planu dėl žemės sklypo atidalijimo.
Taigi, šioje byloje reikšminga nustatyti, ar atsakovas atsisakydamas pasirašyti ieškovės užsakymu atliktą žemės sklypo kadastrinių matavimų planą ir kitus dokumentus susijusius su ginčo žemės sklypo matavimų registravimu, veikė sąžiningai ir teisėtai, ar paruošti matavimai kokiu nors būdu pažeidė jo teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį bei posėdžio metu išsakytų argumentų matyti, kad jis kaip atsikirtimu ieškovės reikalavimus rėmėsi vieninteliu argumentu – jam nebuvo pranešta apie planuojamus atlikti kadastrinius matavimus ginčo sklype.
Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 19 punktas numato, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas taisyklių 2 priede nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji ženklinant žemės sklypo ribas: žemės sklypo savininkas (esamas arba būsimas) ar naudotojas arba įgaliotas asmuo ir suinteresuotieji asmenys – gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtinis (-iai), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkas, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorija arba jeigu matuojamas žemės sklypas yra joje, matininkas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Taisyklių 22 punktas numato, kad jei žemės sklypas priklauso ar priklausys keliems savininkams (bendraturčiams), žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą pasirašo visi žemės sklypo (esamieji arba būsimieji) savininkai (bendraturčiai).
Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su atsakovu, kad jis turėjo būti kviečiamas dalyvauti atliekant kadastrinius matatvimus, tačiau dėl nežinomų aplinkybių ar dėl tarp šalių esančių konfliktiškų santykių, atsakovas apie dalyvavimą atliekant kadastrinius matavimus nebuvo informuotas nei ieškovės, nei matavimus atlikusios bendrovės. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybės, negali sutikti, jog atsakovo nedalyvavimas atliekant matavimus, buvo esminis jos teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad atlikus kadastrinius matavimus jie kartu su atidalinimo projektu buvo pateikti atsakovui ir jis atsakydamas į ieškovės atstovo advokato siųstą prašymą, atsakė, jog atidalinimo planas jam yra nepriimtinas. Todėl teismo vertinimu ir esant kadastrinių matavimų procedūros pažeidimui, šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad atsakovas atsilipime į ieškinį ir posėdžio metu neginčijo atliktų kadastrinių matavimų duomenų, neteikė į bylą savo iniciatyva atliktų matavimų. Posėdžio metu atsakovas nurodė, kad atliktų kadastrinių matavimų ribos neatitinka nekilnojamojo turto registro išraše nustatytų ribų. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad ginčo žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „D. N. turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – taisyklės), kurios reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką, 2 punkte, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės, išskyrus tuos atvejus, kai žemės reformos metu Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735) nustatyta tvarka formuojami žemės sklypai (šių sklypų ribų posūkio taškų koordinatės nustatomos digitalizuojant analoginius planus), taip pat apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai ir (arba) statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai.
Pažymėtina tai, kad teismas nesprendžia kadastrinių bylų atitikimo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitoms teisės normoms, nes tą atlieka kadastro tvarkytojas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus atlieka juridiniai asmenys, turintys šiam darbui licencijas, išduotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „D. N. turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 6 punktas), o ne pati ieškovė. Prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis), o dėl šių duomenų įrašymo sprendžia Kadastro tvarkytojas.
Pastebėtina, kad ieškinio reikalavimu ieškovė taip pat reikalauja pripažinti jai teisę atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kadastriniai matavimai jau yra atlikti, juose tik trūksta atsakovo parašo reikiamuose dokumentuose, taigi akivaizdu, kad toks reikalavimas nesukelia ieškovei teisinių pasekmių. Kadangi šis reikalavimas glaudžiai susijęs su reikalavimu – pripažinti teisę be bendraturčio suderinimo įregistruoti matavimus Nekilnojamojo turto kadastre, jis laikytinas pertekliniu ir atskirai nespręstinas.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi bei disponavimo, ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Bylos duomenimis, abi bylos šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad ginčas būtų išspręstas bendraturčių sutarimu.
Teismas pažymi, kad atsakovas nepasirašydamas ieškovės nurodytuose dokumentuose negali atimti iš ieškovės teisės užsakyti žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kreiptis dėl kadastrinių duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre. CK 4.75 str. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, ginčas sprendžiamas teisme. Taigi, ieškovė kaip žemės sklypo dalies savininkė turi teisę užsakyti nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų matavimus ar jų tikslinimą bei kreiptis dėl nustatytų duomenų registravimo registre, ir ši jų teisė negali būti neigiama ar nepagrįstai suvaržyta. Atsakovo nesutikimo argumentai – niekuo nepagrįsti (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrįstai neduoda ieškovei, siekiančiai, kad būtų nustatyti sklypo kadastriniai duomenys bei šie duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre, sutikimo dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų bei jų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, taip pažeisdamas ieškovės bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimą. Teismas, gindamas šią pažeistą ieškovės teisę, sprendžia šį ieškinio reikalavimą tenkinti bei pripažinti ieškovės prašomą teisę (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl reikalavimo atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis matyti, kad žemės sklypas ieškovei, atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, nekilnojamojo turto registre įregistruotos šalims priklausančios šio žemės sklypo dalys, tarp šalių nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalis suteikia bendraturčiui teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Iš CK 4.80 straipsnio 2 dalies seka, kad bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimas pirmiausia yra bendraturčių susitarimo reikalas. Tik tada, jeigu bendraturčiai neranda kompromiso dėl atidalijimo būdo, sąlygų ir / ar kitų aspektų, bendrosios dalinės nuosavybės objektas gali būti atidalytas teismine tvarka. Bendraturtis, siekiantis teismine tvarka atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali atsisakyti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės ar prieštarauti siūlomam atidalijimo variantui, tačiau toks atsisakymas ar prieštaravimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas. Todėl, nors pagrindinė įrodinėjimo pareiga tenka bendraturčiui, siekiančiam atsidalijimo, bendraturčiai, prieštaraujantys atidalijimui ar siūlomam atidalijimo variantui, turi pagrįsti savo atsisakymą atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, jeigu bendraturtis, kuris siekia atidalijimo, įrodo, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, atsižvelgdamas į kilusio ginčo pobūdį, bendraturčių tarpusavio santykius, ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sprendžia analizuodamas ir vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
Pagal kasacinio teismo praktiką, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūlomu ginčo šalių bendro turto atidalijimo variantu, nepateikė savo pasiūlymo dėl kito bendro turto atidalijimo varianto, kartu ir įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl ieškovės pasiūlyto bendro turto atidalijimo varianto netinkamumo.
Savo nesutikimą su atidalinimu atsakovas grindžia tuo, kad jam nėra priimtinas parengtas atidalinimo planas, nurodė, kad parengto plano ribos nesutampa su Valstybės įmonės Registrų centro išduotoje kadastro žemėlapio ištraukoje patiektomis ribomis, be to sklype yra statiniai – šiltnamiai, kurių savininkas nėra aiškus. Nurodė, kad ieškovė nemotyvavo savo pasirinkimo dėl atidalintos sklypo dalies, pažymėtos indeksu „A“. Nurodė, kad parengtame plane nenustatytas taškų 2 – 3 savininkas, nors juo prisistato ieškovės brolis, o plane nurodyta VŽF.
Teismo vertinimu, tokie nesutikimo argumentai, atsakovui iš esmės neišsiaiškinant situacijos, tik neigiant ieškovės poziciją, tačiau nepateikiant kitokių pasiūlymų dėl bendro turto atidalijimo, laikytini nepagrįstais. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo nesutikimo motyvus.
Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ginčo objektų bendraturčių santykiai įtempti. Teismo proceso metu ginčo šalims ne kartą siūlyta ieškoti abiem pusėms priimtino susitarimo dėl bendrosios nuosavybės, tačiau šalys tokio susitarimo nepasiekė. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, nesutinkantys su vieno iš bendraturčių siūlomu atidalijimo būdu, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Be to, ir vykstant ginčui teisme, visi bendraturčiai privalo aktyviai ieškoti priimtino sprendimo būdo. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prieštaraudamas ieškovės siūlomam atidalijimo būdui, nepasiūlė kito konkretaus atidalijimo būdo, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės siūlomas atidalijimo variantas yra prieštaringas jo interesams. Teismas pažymi, kad atsakovas posėdžio metu ne kartą keitė poziciją tai sutikdamas su atidalijimo projektu ir priskirtinimoms dalims, tai nesutikdamas su pateiktu planu. Tokią atsakovo poziciją teismas vertina kaip neatitinkančią bendraturčių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis, taip pat prieštaraujančią CPK 12, 178 straipsnyje įtvirtintai įrodinėjimo pareigos taisyklei, pagal kurią atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi nesutikdamas su ieškiniu.
Teismas įvertinęs pateiktą žemės atidalijimo projektą, kuriuo ginčo žemės sklypas yra dalijamas per pusę, t. y. lygiai į du žemės sklypus, turinčius vienodą plotą, be to, į abejus žemės sklypus yra numatytas įvažiavimas nuo kelio, daro išvadą, kad ieškovės pateiktas ginčo žemės sklypo atidalinimo planas nepažeidžia atsakovo interesų ir jo teisių, priešingai, pateiktu atidalijimo planu nustatytos visiškai vienodos ieškovei ir atsakovui priklausančio sklypo dalys.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad atidalijant ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį natūra pagal ieškovės pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ 2017 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo planą (projektą), nėra pažeidžiami bendraturčių interesai, toks atidalijimo būdas yra optimalus ir racionalus, be to, atsakovas kito atidalijimo varianto nesiūlė, savo iniciatyva atidalijimo plano neatliko. Teismo nuomone toks turto atidalinimas atitinka teisės normų taikymo reikalavimus, bei atitinka protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą.
Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl nurodyto teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės pateiktas ginčo žemės sklypo atidalinimo planas atitinka šalių interesus, yra faktiškai, techniškai ir procedūriškai įmanomas, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 148 Eur žyminio mokesčio bei 600 Eur už advokato paslaugas.
Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovė R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę be bendraturčio – atsakovo E. B. sutikimo įregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ atliktus kadastrinius matavimus, juos suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriuje bei užregistruoti nekilnojamojo turto kadastro įstaigoje.
Atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2017 m. birželio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą projektą, nustatant, kad atidalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei R. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka 5000 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „A“, kuris turi tokias koordinates: Taškas 1 – (duomenys neskelbtini), Taškas 2 – (duomenys neskelbtini), Taškas 3 – (duomenys neskelbtini), Taškas 4 – (duomenys neskelbtini), Taškas 5 – (duomenys neskelbtini), Taškas 8 – (duomenys neskelbtini); pagal 2017 m. birželio 29 d. uždarosios akcinės bendrovės „Kartografiniai projektai“ parengtą projektą nustatant, kad atidalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui E. B. asmeninės nuosavybės teise atitenka 5000 m² ploto žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu „B“, kuris turi tokias koordinates: Taškas 7 – (duomenys neskelbtini), Taškas 6 – (duomenys neskelbtini), Taškas 5 – (duomenys neskelbtini), Taškas 8 – (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 748 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.