Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 6 d. paduotu ieškovo A. Š. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. Š. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovėms S. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Commercial Union“ dėl skolos ir palūkanų už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto avarinės būklės šalinimo išlaidų atlyginimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

1. Nors ieškovo pavedimu atliktas ekspertinio vertinimo aktas ir negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, tačiau teismai privalėjo įvertinti ekspertinio vertinimo akte užfiksuotą poilsio namų būklę.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje nėra išsamiai aprašytas bendraturčių pareigos išlaikyti, išsaugoti ir tvarkyti turtą turinys. Šioje teisės normoje nėra jokių nuostatų apie tai, kad tokia bendraturčių pareiga turėtų būti patvirtinta kokiais nors kompetentingų institucijų aktais (ginčo atveju – ekspertinės įmonės ekspertizės aktu), todėl tokia bendraturčių pareiga gali būti patvirtinta bet kokiais įrodymais, iš kurių būtų galima spręsti apie bendraturčiams priklausančio turto būklę.

3. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad teismo eksperto parengtame ekspertizės akte nebuvo nurodyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas visiems atliktiems pastato remonto darbams. Todėl net pripažinus faktą, kad dalis remonto darbų buvo atlikta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, t. y. neturint statybą leidžiančio dokumento, teismai privalėjo spręsti dėl išlaidų atlyginimo tiems darbams, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas.

4. Bylą nagrinėję teismai taip pat neatsižvelgė į tai, kad teismo eksperto parengtame ekspertizės akte buvo nurodyta, jog poilsio namų bendraturčiai, tame tarpe ir atsakovai, turėjo pareigą skirti statinio techninį prižiūrėtoją, kuris ir privalėjo rūpintis statinio technine priežiūra. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovai buvo ir yra visiškai nusišalinę nuo pareigos rūpintis statinio technine priežiūra ir visiškai nesirūpina bendro turto išlaikymu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovui A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 680 (šešis šimtus aštuoniasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 2 d. AB CITADELE banke, mokėjimo kodas ZP17266.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.