Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos: 1.1.10.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.3.4.3; 2.12.2.8; 1.1.9.10.

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, gynėjui advokatui Albinui Miliauskui, nukentėjusiajam A. G., jo atstovei pagal įstatymą R. G., kaltinamajam G. G., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-11-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 178 straipsnio 4 dalį 4 mėn. laisvės apribojimu;

2. 2017-12-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis 10 mėn. laisvės apribojimu, bausmės neatlikęs, bausmės pabaiga 2018-11-16, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2018 m. gegužės 31 d. apie 15.10 val. namuose, adresu Šviesos g. 4, Marijampolė, būdamas neblaivus (nustatytas 3,52 promilių girtumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį ranka savo mažamečiui sūnui A. G., gim. 2004 m., į juosmens sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir paaiškino, kad gegužės 31 d. apie 15 val. grįžo iš draugo, buvo išgėręs, dar parsinešė alaus. Jis gėrė alų, o sūnus pavadino jį žiopliu. Sūnui liepė atiduoti telefoną, bet jis neklausė, tada įsikarščiavęs sūnui trinktelėjo. Sūnus pasakė, kad iškvies policiją. Policiją sūnus iškvietė ir jį išvežė į areštinę. Vaikui, gulinčiam ant lovos ir žaidžiančiam telefonu, sudavė į šoną. Smurtavo, nes buvo išgėręs. Labai gailisi. Telefonas buvo dukros, sūnui liepė jį padėti. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo, vaikus tik pabardavo. Kai neklausydavo, suduodavo delnu per sėdynę. Sūnaus atsiprašė, bet sūnus neatleido. Buvo gėręs pas draugą degtinės, po namuose gėrė alų. Tuo metu dar dirbo, tą dieną neišėjo į darbą. Tuomet gėrė kelias dienas, dabar jau negeria. Įsidarbino nuo birželio 18 d. Dabar naudoja vaistus nuo alkoholio, kad negertų, vaistus pirko vaistinėje. Šeimoje yra trys vaikai. Jis ir žmona dirba, išlaiko šeimą kartu. Jo atlyginimas 600 euro. Anksčiau su sūnumi sutardavo, santykiai buvo geri. Sūnus jo neklauso, atsikalbinėja. Nenorėjo, kad sūnui skaudėtų.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Teismas atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 291 straipsnio tvarka paskelbė, išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti:

2018-05-31 tarnybiniais pranešimais nustatyta, jog 2018-05-31 apie 15.10 val. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje labai susijaudinęs ir apsiverkęs mažametis A. G., gim. 2004-11-13, nurodė, kad jam vieną smūgį į juosmens dešinį šoną sudavė jo neblaivus tėvas G. G. dėl to, kad jis nenusiplovė kojų. A. G. nurodytoje kūno vietoje pastebėtas neryškus odos paraudimas, nurodė, kad juto skausmą. G. G. nustatytas 3,52 prom. girtumas. G. G. sulaikytas (b.l. 5, 17–19).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta- gyvenamojo namo, esančio Šviesos g. 4, Marijampolė patalpos (b.l. 7–14).

Nukentėjusysis A. G. apklaustas kaip liudytojas paaiškino, kad 2018-05-31 dieną apie 15 val. buvo vienas namuose su tėčiu, kuris tuo metu buvo neblaivus. Tėtis jam liepė eiti nusiplauti kojas, jis nepaklausė, nes žiūrėjo televizorių. Kadangi jis neklausė tėčio, šis labai susinervino ir jam gulinčiam ranka trenkė į pilvo sritį, pataikė į šoną, nuo ko jautė fizinį skausmą, išsigando. Jis pabėgo į lauką, paskambino numeriu 112, atvyko policija. Tėtis vieną kartą jau yra ankščiau bandė jam suduoti, tačiau jis tą kartą išsisuko nuo smūgio (b.l. 21–22).

Specialisto išvada Nr. G 452/2018(09) nustatyta, kad A. G. sužalojimų nekonstatuota. Dėl suduoto smūgio jis galėjo jausti fizinį skausmą (b.l. 32).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį nežymų sveikatos sutrikymą mažamečiui. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį teisingai, kadangi teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo savo sūnaus atžvilgiu, tyčia sudavė sūnui į juosmens sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam A. G. fizinį skausmą.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamą veiką, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Alkotesterio duomenimis G. G. 2018-05-31 15.34 val. nustatytas 3,52 promilių girtumas (b.l. 40–42). Pats kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams turėjo įtakos girtumas. Kaltinamasis teistas 2017-12-21 už tyčinio nusikaltimo padarymą, šiuo metu vėl padarė tyčinį nusikaltimą. Įstatymo prasme jis laikytinas recidyvistu.

Pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad sūnus netinkamai elgėsi su kaltinamuoju ( BK 59 straipsnio 2 dalis) nėra jokio pagrindo, kaip nurodė kaltinamasis, jis smurtavo, nes buvo neblaivus ir pasikarščiavo, nukentėjusiojo netinkamas elgesys, leidžiantis pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nenustatytas, šioje situacijoje neadekvačiai elgėsi pats kaltinamasis.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie tyčinių nesunkių nusikaltimų. Tai baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis teistas ( b.l. 67–68), baustas administracine tvarka 2015-11-13 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 ³ straipsnio 1 dalį 2 euro bauda dėl to, kad šaukė ir vartojo necenzūrinius žodžius žmonos atžvilgiu, girdint mažamečiams vaikams, tame tarpe ir A. G. (b.l. 75), dirba ( b.l. 76), Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus informacijoje nurodyta, kad G. G. ir R. G. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l.58).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam dovanoja, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytai veikai įvertinti tinkamiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį ir bausmės vykdymą atidedant, skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teisingumo principą ir turės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui, tikėtina, kad sulaikys kaltinamąjį nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, tai yra skirtina bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą ( BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktai).

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus dėl kaltinamojo elgesio su šeimos nariais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72¹ straipsnyje : per visą bausmės vykdymo laiką įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. G., nesiartinti prie A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G., nesilankyti name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsniu, Probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

Skirti švelnesnes sankcijoje numatytas bausmes kaip bauda ar areštas, nėra tikslinga, atsižvelgus į kaltinamojo gaunamas pajamas, į tai, kad jis dirba.

Kaltinamasis nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-12-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 2 dalis 10 mėn. laisvės apribojimu, 2018-01-16 įtrauktas į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus registrą, bausmės pabaiga 2018-11-16 ( b.l. 61).

Kadangi kaltinamasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su neatlikta bausmės dalimi, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę ( BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį, siekiant jo elgesio korekcijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72 ² straipsnyje - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą atlikti per 7 (septynis) mėnesius.

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio pagrindu buvo sulaikytas 2018-05-31 15.25 val. ( b.l.83), paleistas 2018-06-01 13.30 val. ( b.l. 84). Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas ( BK 66 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytina BK 64 ¹ straipsnio 1 dalis ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Sutinkamai su BK 50 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsniu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, realiai vykdant bausmę, kaltinamajam nustatytina bausmę atlikti atviroje kolonijoje.

Kaltinamajam paskirta 2018-06-01 kardomoji priemonė -įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens iki 2018-08-01, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 106–107, BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nubausti jį 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimu, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją atvirojoje kolonijoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017-12-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį, keičiant ją Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti G. G. subendrintą 9 ( devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją atvirojoje kolonijoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktais, įpareigoti kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką - 1 metus, įpareigoti kaltinamąjį G. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. G., nesiartinti prie A. G. arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. G., nesilankyti name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 ² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą atlikti per 7 (septynis) mėnesius.

Realiai vykdant bausmę, į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-31 iki 2018-06-01.

Paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.