Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-02 nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Ši bausmė vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta 1/3 d. ir G. K. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš G. K. priteista: K. Š. – 1700 eurų neturtinei žalai ir 250 eurų atstovavimo išlaidoms atlyginti, o Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – 276,65 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 8 d. apie 19.40 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, konflikto su K. Š. metu, tyčia trenkdamas vieną kartą galva K. Š. į galvą, jį sužalojo, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje, kaktinio ančio priekinės sienelės įspaustinį lūžį su akiduobės vidinės sienelės ir ančio vidinės sienelės lūžiu, galvos smegenų sukrėtimą, trauminę smegenų ligą, ūmų periodą, lengvą formą, tuo nukentėjusiajam K. Š. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis atmetamas.

Nuteistasis nesutinka su iš jo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu, mano esant jį per didelį ir prašo sumažinti, tačiau išnagrinėjusi bylos medžiagą teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus, ir neįžvelgia pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.

Nesutikdamas su neturtinės žalos dydžiu apeliantas teigia, kad nukentėjusysis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl sužalojimų patyrė kokius ypatingus netekimus. Tuo tarpu teisėjų kolegija pastebi, kad byloje esantys duomenys nekelia abejonių dėl nukentėjusiajam K. Š. padarytų sveikatos sužalojimų ir kad juos padarė būtent apeliantas. O konstatavus sveikatos sutrikdymą neturtinės žalos padarymas yra nekvestionuojamas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala. Jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių srityje visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į nuteistojo smurtinių veiksmų pobūdį, jo kaltę, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvertinęs nukentėjusiojo patirtą skausmą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus ir kitas neturtinės žalos dydžiui nustatyti svarbias nuosprendyje nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į CK 6.260 str. įtvirtintus kriterijus, nukentėjusiajam iš nuteistojo priteisė 1700 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo teigti, jog apylinkės teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas ar nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei konstatuoja, jog priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam yra proporcingas ginamoms vertybėms, atitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Šios išvados nekeičia skunde nurodomos aplinkybės apie apelianto gaunamą minimalų darbo užmokestį, į ką beje pirmosios instancijos teismas atsižvelgė mažindamas nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos dydį, taipogi vaikams teikiamą išlaikymą, kitus turtinius įsipareigojimus, taip pat – nukentėjusiojo neblaivumą, turėjusį įtakos konflikto kilimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.