Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-29 · Civilinė byla Nr. 2S-658-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-29
Bylos Nr.
2S-658-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Romualdas Januška
Ieškovas
O. A.
Atsakovas
BMW
Trečiasis asmuo
Utenos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui
Civilinė byla Nr. 2S-658-278/2009
2-50-3-01267-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 121.14; 122.2; 122.3;130.1.1; 130.1.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės, Romualdo Januškos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. A. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2103-82/2009 pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui BMW – Bank Deutschland, trečiajam asmeniui Utenos apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl nuosavybės teisės į daiktą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad pagal skelbimą internete 2009-01-19 iš Latvijos Respublikos piliečio A. N. už 11 000 Eurų įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr.WEAGM21030DR55202, kuris buvo registruotas Latvijos Respublikoje. Norėdama įregistruoti savo nuosavybės teises į įsigytą automobilį, 2009-01-20 atvyko į VĮ „Regitra“ Utenos filialą ir pateikė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. VĮ „Regitra“ atsisakė registruoti automobilį ir nusiuntė pranešimą į Utenos apskrities VPK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl automobilio identifikacinio numerio suklastojimo. Nurodo, kad automobilis (duomenys neskelbtini) D iš jos buvo paimtas tyrimui ir procesinių veiksmų su juo atlikimui. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo gautas „BMW-Bank Deutshland“ prašymas grąžinti automobilį, nes jis yra iš savininko pavogtas, o VIN kodas pakeistas. Prašė teismą pripažinti jos, kaip sąžiningos įgijėjos, nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini) D.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės O. A. ieškinį kaip neteismingą Utenos rajono apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad atsakovo BMV – Bank Deutshland buveinė yra Vokietijos Federacinės Respublikos Miunchen mieste, todėl pagal CPK 29 str. numatytą bendro teismingumo taisyklę ieškinys yra pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui pagal juridinio asmens buveinę. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, kurio buveinė yra užsienio valstybėje Vokietijoje, kuri, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos narė, todėl sprendžiant bylos teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu – 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo“. Nurodė, kad Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, jog byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams; valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo taikyti Reglamente nustatytas išimtis, t.y. alternatyvųjį teismingumą, nes ginčas yra kilęs ne iš sutartinių santykių, ne iš delikto, nei tiesiogiai dėl žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo, nei iš kitų Reglamente numatytų alternatyviojo teismingumo atvejų. Taip pat nėra pagrindų taikyti ir Reglamente nustatytas specialiojo teismingumo taisykles bei išimtinį teismingumą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė O. A. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad jei atsakovo nuolatinė gyvenamoji/buvimo vieta yra Europos Sąjungos valstybėje narėje, tai nustatant civilinių bylų teismingumą, taikomas Europos Sąjungos Tarybos reglamentas Nr. 44/2001, bet, jeigu šiame teisės akte nenumatytas konkretus teismingumo atvejis, taikomas teisės aktas, kuriame numatyta teismingumo taisyklės išimtis. Europos Sąjungos Tarybos Reglamente Nr. 44/2001 numatytas bendrasis teismingumas, specialusis teismingumas, išimtinė jurisdikcija ir atskirų kategorijų bylų teismingumo taisyklės. Šiame Reglamente atskirai neaptarta teismingumo taisyklė, kai ginčas kyla dėl kilnojamojo daikto. CPK VII dalies trečiojo skirsnio 787 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardintos šio kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos LR teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas. Tai yra speciali teisės norma, numatanti išimtį iš bendrosios teismingumo taisyklės. Ši išimtis nėra numatyta Reglamente, tačiau yra numatyta LR CPK, kuris irgi yra tarptautinės privatinės teisės šaltinis, šiuo atveju jis turi būti taikomas, o ieškinys dėl teisės į automobilį, kuris vykstant ikiteisminiam tyrimui yra Lietuvos Respublikoje, turi būti paduotas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose. Teigia, jog Lietuvos Respublikoje vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl automobilio identifikacinio numerio suklastojimo, civilinis procesas Lietuvoje vyktų daug greičiau, ekonomiškiau nei Vokietijoje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl, priimdamas ieškinį, teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (CPK 782 str.). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Daugiašalės sutarties pagrindu Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare, tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo”. Šio Reglamento 1 straipsnis nustato, kad Reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose bei nustatyta, kada išvardytų kategorijų bylose jo nuostatos netaikomos, o taikomi kiti šaltiniai. Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismams bei nustatyta, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Pagal Reglamento 60 straipsnio nuostatas, apbrėžiančias juridinio asmens buvimo vietą, nagrinėjamoje byloje nurodyto atsakovo BMV–Bank Deutshland buveinė yra Vokietijoje, todėl, ieškovei siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, būtina nustatyti ar pagal Reglamento 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt.. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovo, juridinio asmens buveinei esant Vokietijoje, byla nagrinėtina pagal atsakovo buveinės vietą, nes Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 nustatytų alternatyvaus, išimtinio ar specialaus teismingumo taisyklių taikyti nėra pagrindo. Be to, Reglamento 22 straipsnyje nurodoma, kad išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą turi teismo procesai, kurių objektas yra daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą arba nekilnojamojo turto nuomą. Ši nuostata iš dalies nustatyta ir CPK 786 str. normoje. Kadangi ieškovės reikalavimas yra susijęs su kilnojamojo daikto nuosavybės pripažinimu ir minėto Reglamento nuostatos išimčių nagrinėjimui pareiškus tokį reikalavimą nenumato, vadovautis CPK nuostatomis, nustatant teismingumą, nėra pagrindo. Apeliantės teiginys dėl jurisdikcijos nustatymo pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą nacionalinio teismingumo taisyklę, yra nepagrįstas, nes Reglamento 2 straipsnio nuostata dėl teismingumo pagal atsakovo (juridinio asmens) buvimo vietą reiškia, kad ir civilinės bylos dėl nuosavybės teisių pripažinimo į kilnojamąjį turtą nagrinėjamos Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje yra atsakovo (juridinio asmens) buvimo vieta. Nurodyta aplinkybė, kad automobilis yra Lietuvoje ir tai, kad dėl bylos nagrinėjimo Vokietijoje jos nagrinėjimas gali užsitęsti, niekuo nepagrįstas ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti Lietuvos teismuose. Įvertintina, jog Reglamento 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklės veikimo apimtis ir išlygos kildinamos iš Reglamento preambulės 11 ir 12 punktų, pagal kuriuos jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, kad jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė; jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Kolegija konstatuoja, jog aplinkybė, kad Lietuvoje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas negali būti pakankamu pagrindu tenkinti atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėRomualdas JanuškaBirutė Valiulienė