- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-08
- Bylos Nr.
- eAS-911-556/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01476-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, įvardintu pareiškimu, teisme gautu 2025 m. liepos 1 d., prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo pareiškėjas yra skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti įstatymų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.230 straipsnio 1 ir 3 dalių, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 45 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4, 6, 8–10 punktų) normas arba išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu; 3) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas); 4) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimo“ (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymas) (toliau kartu – ir skundžiami įsakymai).
Pareiškėjas, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus terminus procesiniams veiksmams atlikti, padarė išvadą, kad pareiškėjas, reikšdamas skundo reikalavimus dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo, yra praleidęs vieno mėnesio apskundimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo dalies apskundimo terminą, dėl kitų įsakymų termino atnaujinti neprašė.
Teismas sprendė, jog pareiškėjas turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, vien nuo 2025 m. sausio mėnesio iki dabar pareiškėjas į Regionų administracinį teismą kreipėsi su skundais virš 200 kartų. Teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, vertino, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.). Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – Konstitucinio Teismo, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės. Panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog skundo padavimo terminas yra nepraleistas, bet dėl teismo/teisėjo antiįstatymiškų veiksmų, jo čia, dirbtinai yra sukurta force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti) situacija. Teismas iš esmės neadekvačiai/nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus ir įstatymo normas.
Pareiškėjas 2025 m. spalio 6 d. pateikė prašymą, kuriame papildomai prašė pripažinti, kad nenagrinėjant administracinių / tarnybinių ginčų / darbinių santykių pažeidžiamos Teisėjų etikos kodekso nuostatos, demokratinės valstybės moralė ir vertybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis praleido terminą skundui paduoti ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su tokiais pačiais kaip ir šioje byloje teikiamais skundo reikalavimais jau ne kartą buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. liepos 1 d., t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o argumentai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais argumentais bei įrodymais.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų reikalavimų ir aplinkybių, esant analogiškai situacijai, jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-485-552/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025 ir kt.), todėl pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.
Dėl pareiškėjo suformuluotų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 str.), priimti atskirąją nutartį (ABTĮ 110 str. 1 d.), pripažinti tam tikras aplinkybes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą pasisakė, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-575/2025; 2025 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-712-968/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-857-520/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-916-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.
Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.