Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-12-04 · Administracinė byla Nr. eA-4776-968/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
eA-4776-968/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03048-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-4776-968/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03048-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė nuo 2019 m. balandžio 1 d. dėl reorganizavimo), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – Įsakymas) 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo ištyrimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. priimtu Įsakymu buvo pažeistos asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės, numatytos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl pareiškėjui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – Marijampolės PN Kybartų sektorius) (toliau – Kybartų PN), buvo padaryta žala, už kurią atsakomybė kyla atsakovui.

2.2. Įsakyme (1.1 p.) nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytą pareiškėjo teisę į nuosavybės neliečiamumą. Atliekant bausmę Kybartų PN, vadovaujantis Įsakymo 2 punktu, iš pareiškėjo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Marijampolės PN administracija yra sustabdžiusi Įsakymo 2 punkto (t. y. daiktų paėmimo iš nuteistųjų) vykdymą, tačiau bet kada gali pradėti atiminėti ir naikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

2.3. Įsakymo 1.5 punktu yra nustatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria yra akivaizdžiai sudaromos žiaurios, žmogaus orumą žeminančios sąlygos. Kybartų PN iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parą) buvo paimama ne tik viršutinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iš medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neišduodant minkštosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant iš nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje. Taigi asmuo, atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali būti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumą žeminančia bausme, kadangi nuteistajam, laikomam kameros tipo patalpose, yra leidžiama išeiti iš kameros tik 2 valandas per dieną, o likusias 22 valandas nuteistasis būna kameroje, kurioje 12 valandų per parą nebūna galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti. Kyla abejonių ir dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aišku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės švara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti reikalavimai. Laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, kai dėl nuteistųjų asmenų psichotropinių medžiagų turėjimo, vykdant kratą ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų, vyksta tyrimas siekiant nustatyti, kam tos psichotropinės medžiagos priklauso. Tokiu atveju yra imama žmogaus DNR būtent nuo patalynės, todėl, esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grėsmė, jog psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiškai nekaltas žmogus, kuris neteks galimybės apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą.

2.4. Kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl galima daryti išvadą, kad toks reglamentavimas, numatytas Įsakymo 1.5 punkte, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokių objektyvių tikslų, susijusių su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, buvimu. Toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiškėjui neigiamus padarinius, kurių intensyvumas akivaizdžiai viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir nėra užtikrinama pareiškėjo sveikata bei gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis yra išsigandęs, kad už menkiausią bausmės atlikimo režimą jis gali būti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi, žeminamas jo orumas.

2.5. Įsakymo 1.12 punktu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Esminiai Sąrašo pakeitimai: 1) apribotas leidžiamų įsigyti ir turėti vaisių ir daržovių kiekis, nustatytas 2 kg apribojimas. Į minimus 2 kg leidžiamo svorio yra įskaitomi ir vaisiai ir daržovės; 2) apribotas leidžiamų įsigyti duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų mėsos gaminių, žuvies, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) pakuočių dydį iki 500 ml/g gamintojo pakuotėse; 3) uždrausti produktai metalinėse ir/ar stiklinėse pakuotėse (konservai, marinuoti produktai ir kt.); 4) uždrausti visų rūšių maisto papildai ir vitaminai; 5) apribota leidžiamo įsigyti ir turėti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų pakuočių talpa – leidžiama ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus metalines ir stiklines pakuotes); 6) apribota leidžiamų įsigyti gydytojo rekomenduotų vaistinių preparatų taros talpa – leidžiama ne didesnė nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės ir tik nuteistiesiems, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą; 7) uždrausta turėti treniruotėms ir sportui skirtas pirštines. Sąrašo pakeitimai pažeidžia žmogaus teises, prasilenkia su protingumo, žmogiškumo principais. Padaryti Sąrašo pakeitimai (pvz., vaisių ir daržovių įsigyjamo kiekio nustatymas) yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus, todėl yra akivaizdu, kad šis apribojimas nėra būtinas, jis nėra susijęs su bausmių vykdymo tikslais ir vienareikšmiškai yra kalinimo sąlygų bloginimas, siekiant aiškiai nesuformuluotų ir neišreikštų tikslų, tuo pažeidžiant konstitucinėje doktrinoje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimus.

2.6. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių (talpų) dydį, buvo susidariusi situacija, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių, nes laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir netiekė maisto produktų mažesnėse pakuotėse. Dėl to pareiškėjas taip pat neturėjo jokios galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų. Pareiškėjas buvo priverstas valgyti sausą maistą, negalėjo jo pagardinti mėgstamais padažais, tokiu būtų nepagrįstai apribojant jo teisę į maisto pasirinkimą. Pareiškėjas taip pat nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, kadangi buvo uždraustos metalinės ir (ar) stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar (ir) stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl šiuo draudimu yra nepagrįstai apribojama teisė rūpintis savo mityba ir sveikata, kadangi išvykstant iš Kybartų PN į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigą ar etapuojant į kitas vietas, pareiškėjas negali apsirūpinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti išvykimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu. Nors pakeistame Sąraše yra numatyta galimybė nuteistiesiems įsigyti termiškai apdorotų mėsos ir žuvies produktų, tačiau Kybartų PN galima įsigyti tik šaldytų mėsos ir žuvies produktų.

2.7. Dėl padarytų Sąrašo pakeitimų pareiškėjui apribota galimybė vartoti visų rūšių maisto papildus ir vitaminus. Jis yra vegetaras ir sportuoja, todėl siekiant užtikrinti pilnavertę mitybą, jam yra būtina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Kybartų PN siūlomo maisto davinio energinės vertės vidurkis yra 2 423 kcal per dieną, kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiškėjui. Tokio energijos kiekio pakanka tik organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Davinį pramoniniu būdu gamina įdarbinti nuteistieji, todėl nėra jokios tikimybės, kad maistas yra kokybiškas ir jame išlieka naudingosios medžiagos, kurios yra būtinos sportuojantiems nuteistiesiems. Maisto papildų (baltyminių kokteilių, amino rūgščių, įvairių vitaminų ir kt.) uždraudimas neproporcingai apsunkina pareiškėjo teisės į sportą bei fizinį aktyvumą įgyvendinimą, o nuteistojo teisė į užimtumą yra viena svarbiausių efektyvaus bausmės vykdymo sąlygų, padedanti nuteistiesiems palaikyti ne tik gerą fizinę ir psichinę būklę, bet ir atlikus bausmę lengviau integruotis į visuomenę, todėl tokio pobūdžio apribojimas grubiai ir negrįžtamai kenkia pareiškėjo sveikatai ir pažeidžia jo teisę į sveikatą, kuri gali būti išvedama iš absoliučios žmogaus teisės nebūti kankinamam. Dėl padarytų Sąrašo (uždraudimo turėti treniruotėms ir sportui skirtas pirštines) pakeitimų pareiškėjas taip pat šaltuoju metų laiko netenka galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiškėjas nenaudodamas sportui skirtų pirštinių gali pakenkti savo sveikatai, nušalti rankų pirštus. Nurodytais veiksmais yra pažeidžiama teisė į užimtumą, sportą ir sveikatą. Visi pareiškėjo akcentuojami Sąrašo pakeitimai yra nepagrįsti bausmės vykdymo tikslų siekimu, yra nebūtini siekiant užtikrinti tvarką laisvė atėmimo vietoje, todėl nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę pasirinkti maisto racioną pagal savo fiziologinius poreikius, rūpintis savo sveikata ir sportuoti. Dėl išdėstytų neteisėtų Kybartų PN veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas kompensuoti.

2.8. Pareiškėjas prašymą kreiptis į LVAT dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų ištyrimo grindžia Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nustatytų principų), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatų pažeidimų.

Atsiliepimas

2. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas skunde nurodė, kad:

2.1. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Iš nuteistųjų paimamai tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti Sąraše, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrąją masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Iš nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui.

2.2. Drausmės sąlygomis laikomi nuteistieji iš kamerų tipo patalpų yra išvedami pagal nustatytą grafiką. Drausmės grupės pastate yra įrengtas poilsio kambarys ir pagal įsakymu patvirtintą grafiką galima lankytis stadione, o šaltuoju metų laiku salėje, kurioje yra sudarytos galimybės sportuoti.

2.3. Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprūpinami visu būtinu inventoriumi. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti. Esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkštąjį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Nuteistieji patys atsineša savo patalynę ir pasideda ją į tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys ją pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, patalynės yra atskiriamos viena nuo kitos, paimamo minkštojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama ir užtikrinami visi higienos normų reikalavimai.

2.4. Nuteistųjų apsipirkimas Kybartų PN reglamentuojamas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu ir Taisyklėmis. Po Sąrašo pakeitimo apie vieną mėnesį Kybartų PN parduotuvėje nebuvo prekių, kurių laikymo talpos buvo pakeistos (išskyrus prekes, kurių rinkoje yra įvairiomis talpomis), tačiau po to parduotuvėje atsirado prekės Sąraše nustatytomis talpomis. Kybartų PN parduotuvėje galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto. Pateiktas Kybartų PN parduotuvės kainoraštis patvirtina, kad parduotuvėje yra parduodami termiškai apdoroti mėsos ir žuvies produktai. Pagal užsakymą (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų šašlykų, keptos sprandinės. Nuteistieji, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Pilnavertė nuteistųjų mityba užtikrinama, tai įrodo Kybartų PN tiekiamo maisto valgiaraščiai. Pareiškėjui suteikiama tinkama ir subalansuota mityba.

Šalies argumentai

2.5. Pareiškėjo prašymas kreiptis į LVAT dėl Įsakymo teisėtumo ištyrimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, dėl to nėra pagrindo tokį prašymą tenkinti. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kadangi pareiškėjo kalinimo sąlygos Kybartų PN atitiko galiojančius teisės aktų reikalavimus.

Atsiliepimas

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamentas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog Įsakymas pažeidžia jo teisės į nuosavybės neliečiamumą, nebūti kankinamam, rūpintis savo sveikata, pagrįsti tik prielaidomis apie galimą žalą, niekaip nepatvirtinti objektyviais duomenimis, dėl to nepagrindžia valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Pareiškėjo nurodomi galimai įvairūs nepatogumai ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai dėl kalinimo sąlygų yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog iš pareiškėjo realiai buvo paimti jo nurodyti daiktai. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pats pareiškėjas. Pareiškėjo teiginiai dėl to, kad ateityje galbūt iš jo bus paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra hipotetiniai, deklaratyvūs ir neįrodyti. Pareiškėjas nedetalizuoja aplinkybių, susijusių su paimama viršutine patalynės dalimi, čiužiniu, užklotu, pagalve, t. y. nenurodė, ar buvo laikomas kamerų tipo patalpose, ar iš jo nurodyti daiktai buvo paimami, kokiu laikotarpiu tokie daiktai buvo paimami. Pareiškėjas nekonkretizavo aplinkybių dėl to, kad miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė galbūt buvo nešvarūs, neatitiko kitų higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kad konkrečiu laikotarpiu miego laikui išduota viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė buvo nešvarūs, kada tai buvo ir pan., o tik išreiškė abejonę, kad patalynė laikoma neaiškiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, vien tik abejonių apie tai, kokiomis sąlygomis laikoma miego laikui išduodama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, pagrįsti reikalavimui atlyginti neturtinę žalą nepakanka.

Atsiliepimas

6. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB „Lobby baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio matyti, kokių prekių galima įsigyti parduotuvėje. Aptariamas kainoraštis patvirtina, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rūkytų mėsos gaminių, rūkytos dešros (dešrelių), vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, rūkytos (sūdytos) žuvies, mėsos konservų (paštetų), maisto papildų, šaldytų produktų, prieskonių, grūdėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan. Teismas nenustatė, o ir pats pareiškėjas neteikė argumentų apie tai, kad jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją dėl tam tikrų produktų, kurių nėra parduotuvėje, užsakymo, ar dėl to, jog parduotuvėje nėra produktų, kurie yra nurodyti kainoraštyje, bei kitų prekių, kurių būtina jam įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, ginčo laikotarpiu būtų apie galimą parduotuvės nepasirengimą pokyčiams po Sąrašo pakeitimo informavęs laisvės atėmimo įstaigos administraciją. Šioje byloje patikrinti, ar pareiškėjas pageidavo ir turėjo galimybę įsigyti jo nurodytus maisto produktus, objektyvių galimybių nėra. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl nesamos galimybės įsigyti tam tikrus maisto produktus iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie gydytojų rekomendacijas pareiškėjui dėl maitinimosi ar medikamentų, maisto papildų skyrimo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad būtų teiktos rekomendacijos dėl pareiškėjo gydymo ar specialaus maitinimo pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimą ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, medicininės indikacijos), taip pat maisto papildus (vitaminus). Kybartų PN administracija, nesant sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų, skirti pareiškėjui kitokį maitinimą, nei maitinamą pagal valgiaraštį, atitinkantį fiziologines mitybos normas, neturėjo pagrindo. Teismas taip pat nenustatė, kad maistas pareiškėjui būtų tiekiamas neatitinkantis numatytų reikalavimų, pareiškėjas žodiniais ar rašytiniais prašymais į Kybartų PN administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas per mažas, maistas tiekiamas nesilaikant higienos normų reikalavimų, nepatvirtina Kybartų PN (jų pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Nenustatyta, kad Kybartų PN administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl galbūt pažeistos jo teisės į užimtumą, sportą ir sveikatą, pabrėžė, kad skunde išdėstyti teiginiai yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nėra patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas iš esmės tik nurodė, kad esamas teisinis reguliavimas sukelia neigiamus padarinius, tačiau nepateikė argumentų apie tai, jog pageidavo (norėjo) naudotis Kybartų PN esamomis užimtumo gerinimo priemonėmis, tačiau dėl Kybartų PN kaltės negalėjo to daryti, ar jų naudojimas jam buvo ribojamas. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis Kybartų PN esamomis užimtumo priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų nustatyta, jog dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo kreiptis į LVAT dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo turinį, konstatavo, kad prašymas iš esmės yra grindžiamas tik bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, pareiškėjo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo abejoti Įsakymo atitiktimi Viešojo administravimo įstatymui, Bausmių vykdymo kodeksui, Konstitucijai, Konvencijai, tarptautinėms sutartims. Teismas taip pat pabrėžė, kad teismas gali kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, kai nagrinėjamoje byloje jis yra taikomas. Pareiškėjas skundo nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jo atžvilgiu administracinio akto taikymas sukėlė jo nurodytas negatyvias teisines pasekmes (pvz., kad buvo paimti ir sunaikinti daiktai; kad jam konkrečiu atveju buvo uždrausta įsigyti tam tikrų prekių; kad buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose paimamas minkštas inventorius). Todėl teismas darė išvadą, kad šioje byloje nėra tinkamo pagrindo kreiptis dėl Įsakymo 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo tyrimo, dėl to šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

11. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas neturėjo ir pagrindo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

III.

12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo: 1) ištirti Įsakymo teisėtumą, kiek tai susiję su šia byla; 2) išreikalauti Kybartų PN parduotuvės kainynus, galiojusius iki Įsakymo priėmimo ir po jo, iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

12.1. Įsakymas yra norminis administracinis aktas, galbūt prieštaraujantis Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims, o pirmosios instancijos teismas, atsisakęs kreiptis į LVAT dėl šio akto teisėtumo patikros, negalėjo nustatyti visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. nebuvo įmanoma nustatyti Kybartų PN neteisėtų veiksmų. Iš pareiškėjo skunde nurodytų motyvų ir Marijampolės PN atsiliepime pateiktų faktinių aplinkybių matyti, kad Įsakymo pagrindu padaryti pakeitimai yra neproporcingi siekiamiems tikslams, kadangi laisvės atėmimo vietų saugumą galima užtikrinti ir kitomis mažiau represyviomis priemonėmis, todėl Įsakymo teisėtumas kelia akivaizdžias abejones. Susipažinus su Įsakymu padarytais Taisyklių pakeitimais, kyla pagrįstos abejonės, ar nėra galimybės užtikrinti nuteistųjų ir juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą bei higienos sąlygas, neribojant nuteistiesiems leidžiamo įsigyti vaisių ir daržovių kiekio, nemažinant leidžiamų turėti daiktų bendrosios masės ir neapribojant leidžiamų įsigyti produktų taros dydžio. Apribojus nuteistiesiems leidžiamą įsigyti vaisių ir daržovių kiekį, yra akivaizdžiai varžoma nuteistųjų teisė laisvai pasirinkti savo mitybos racioną, dėl šios aplinkybės byloje ginčas nekilo.

12.2. Po Įsakymo priėmimo laisvės atėmimo vietose duonos gaminių, pieno produktų, termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių, termiškai apdorotų, rūkytų, sūdytų mėsos gaminių, chalvos, šokolado, šokoladinių saldainių, džiovintų vaisių, riešutų, aliejaus, margarino, natūralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (išskyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) nuteistiesiems galima įsigyti ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes), o pomidorų padažo (kečupo), sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų galima įsigyti ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (išskyrus stiklines ir metalines pakuotes).

12.3. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2006 m. sausio 11 d. rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 31.5. punkte nustatyta, kad kaliniai turi turėti galimybę nusipirkti ar kitaip įsigyti prekių ne didesnėmis kainomis, nei yra laisvėje. Taikant leidžiamų įsigyti maisto produktų taros apribojimus, nuteistiesiems leidžiamų įsigyti maisto produktų kainos tapo neproporcingai didesnės nei laisvėje galimų įsigyti maisto produktų. Pavyzdžiui, iki Įsakymo priėmimo 1 l pieno laisvės atėmimo vietos parduotuvėje kainavo nuo 80 ct iki 1 Eur, o po Įsakymo priėmimo 0,5 l pieno kainuoja 90 ct, t. y. beveik 2 kartus daugiau. Siekiant tinkamai įvertinti maisto produktų kainų pokytį po Įsakymu padarytų Taisyklių pakeitimų yra būtina išreikalauti maisto produktų kainynus, taikytus iki Įsakymo priėmimo ir po jo, iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus.

12.4. Teismas neįvertino, ar nėra galima pasiekti nuteistųjų ir kitų asmenų saugumo, kitomis, mažiau represyviomis priemonėmis, nei drastiškas vaisių ir daržovių įsigijimo kiekio apribojimas ir leidžiamų įsigyti maisto produktų taros dydžio sumažinimas. Skundžiamame teismo sprendime neįvertinta galimybė padidinti laisvės atėmimo vietoje dirbančių pareigūnų skaičių ar pagerinti jų kvalifikaciją, siekiant užtikrinti nuteistųjų ir darbuotojų saugumą, kiek tai susiję su vaisių ir daržovių bei taros panaudojimu alkoholio gamybai ir taros panaudojimo žalojantis ar žalojant kitus nuteistuosius. Nuteistieji yra laikomi uždaro tipo pataisos namuose, kuriose, galima manyti, nėra galimybės slapčia susikonstruoti ir laisvės atėmimo vietos dirbantiems pareigūnams nepastebint laikyti alkoholio gaminimo technikos, todėl darytina logiška išvada, kad nuteistųjų ir juos prižiūrinčių pareigūnų saugumą yra galima užtikrinti mažiau represyviomis priemonėmis.

12.5. Įsakymu padaryti Taisyklių pakeitimai varžo pareiškėjo teises labiau, nei to reikia siekiant saugumo laisvės atėmimo vietose, dėl to atsiranda prielaidos žeminančiam orumą elgesiui – varžoma pareiškėjo teisė rūpintis savo sveikata ir pasirinkti jam individualiai tinkantį maistą, o tai gali sukelti negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Dėl Įsakymu nustatytų Taisyklių pakeitimų pareiškėjas nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų, kadangi buvo uždraustos metalinės ir (ar) stiklinės maisto prekių pakuotės, o konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų ne metalinėse ar (ir) stiklinėse pakuotėse nėra dėl tokių gaminių technologinių gamybos procesų, todėl šiuo draudimu yra nepagrįstai apribojama pareiškėjo teisė rūpintis savo mityba ir sveikata, kadangi pareiškėjui išvykstant iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigą ar etapuojant pareiškėją į kitas vietas, jis negali apsirūpinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti išvykimo iš bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

12.6. Pareiškėjui tiekiamo maisto davinio energinės vertės vidurkis yra 2 423 kcal per dieną, kurio nepakanka reguliariai sportuojančiam pareiškėjui. Todėl maisto papildų (baltyminių kokteilių, amino rūgščių, įvairių vitaminų ir kt.) uždraudimas neproporcingai apsunkina pareiškėjo teisės į sportą ir fizinį aktyvumą įgyvendinimą, o nuteistojo teisė į užimtumą yra viena svarbiausių efektyvaus bausmės vykdymo sąlygų, padedanti nuteistiesiems palaikyti ne tik gerą fizinę ir psichinę būklę, bet ir atlikus bausmę lengviau integruotis į visuomenę. Todėl minėtas draudimas grubiai ir negrįžtamai kenkia pareiškėjo sveikatai ir pažeidžia jo teisę į sveikatą, kuri gali būti išvedama iš absoliučios žmogaus teisės nebūti kankinamam.

12.7. Pareiškėjas, siekdamas išvengti žalos savo sveikatai, nedelsdamas, po Įsakymo priėmimo, kreipėsi dėl pažeidžiamų savo teisių gynybos, nelaukdamas kol kils reali žala jo sveikatai, kuri gali būti padaryta negrįžtamai. Laukti, kol pareiškėjui dėl netinkamo mitybos raciono kils realios sveikatos problemos, nėra pagrindo, kadangi neturtinė žala yra padaryta varžant pareiškėjo teises labiau, nei tai yra būtina siekiant laisvės atėmimo vietų saugumo, ir sudarant sąlygas ateityje kilti sveikatos sutrikimams. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas yra ydingas, sudarantis sąlygas žmogaus teisių pažeidimams kilti, todėl yra būtina atlikti Įsakymo teisėtumo patikrą, kiek tai susiję su šia byla, o nustačius, kad Įsakymas yra neteisėtas – spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

Atsiliepimas

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad:

Šalies argumentai

13.1. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs aplinkybės dėl maisto kainų pokyčio po Įsakymo priėmimo. Todėl ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip nauja, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme. Be to, kiekvieną mėnesį yra atliekamas kainų palyginimas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje esančios parduotuvės prekių kainų su netoliese esančių parduotuvių analogiškų prekių kainomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad prekės pataisos įstaigos parduotuvėje tapo brangesnės, yra nepagrįstas.

13.2. Nuteistieji, gavę rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą, gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mitybą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog maistas būtų tiekiamas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamo maitinimo ar dėl leidimo vartoti maisto papildus (vitaminus) nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad maisto kaloringumas buvo per mažas, maistas buvo tiekiamas nesilaikant higienos normų reikalavimų ir pan., nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių skundėsi atsakovo atstovui, nepatvirtina pataisos įstaigos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

13.3. Pareiškėjo reikalavimas šioje byloje grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21, 23 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus. Pareiškėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiškai nesusieja su šioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiškai reikšmingos nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kybartų PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, dėl to nėra jokio pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Atsiliepimas

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas skundą grindė bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, kurių nepatvirtino jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, galinčiomis patvirtinti, kad Įsakymo taikymas pareiškėjui sukėlė konkrečias neigiamas pasekmes. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė kreiptis į LVAT dėl Įsakymo teisėtumo ištyrimo. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateiktame apeliaciniame skunde, nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Kybartų PN padarė neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jis dėl to patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvais (žr. nutarties II dalį) ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

19. LVAT praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str., 6.250 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

20. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 250 str. 1 d.).

21. Specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus, pareiškėjui įrodinėjant patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Tai reiškia, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Taigi pareiškėjas, įrodinėdamas patirtą neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, privalo įrodyti, t. y. išsamiai apibūdinti, laisvės atėmimo įstaigos jam padarytus konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą), nurodant, kada (kokiu laikotarpiu) jie padaryti, išdėstant konkrečias jų padarymo aplinkybes, ir pagrįsti, kad būtent dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) jis patyrė neturtinę žalą.

22. Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą šioje byloje grindžia Kybartų PN neteisėtais veiksmais (neveikimu) vykdant (taikant) Įsakymą. Pareiškėjas teigia, kad: 1) vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus iš jo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti; 2) vykdant Įsakymo 1.5 punktą Kybartų PN iš į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų, dienotvarkėje nustatytam nuteistųjų aktyvumo laikui (12 valandų per parą) buvo paimama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė ir šie daiktai, paimti iš nuteistųjų, kalinamų kamerų tipo patalpose, galbūt buvo laikomi sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų; 3) taikant Įsakymo 1.12 punktą buvo apribotas galimų įsigyti maisto produktų kiekis (pvz., vaisių ir daržovių kiekis, pakuočių dydis), tam tikri produktai uždrausti (pvz., produktai metalinėse ir/ar stiklinėse pakuotėse, maisto papildai, sportui skirtos pirštinės); 4) nors kai kurie produktai buvo numatyti Įsakymo 1.12 punktu pakeistame nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, tačiau jų nebuvo Kybartų PN parduotuvėje.

23. Atsakant į pirmąją pareiškėjo argumentų grupę, pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus iš jo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo būti paimti visi daiktai, viršijantys nustatytą leidžiamą daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki Įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad vykdant minėtas Įsakymo nuostatas iš jo kokie nors daiktai faktiškai buvo paimti. Be to, pats pareiškėjas šioje byloje pripažįsta, kad bent kol kas aptariamų Įsakymo nuostatų vykdymas yra sustabdytas, dėl to daiktai nėra paimami. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad, vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus, iš pareiškėjo buvo paimti kokie nors daiktai, t. y. nepagrindė, kad Kybartu PN pareiškėjui šiuo aspektu padarė kokius nors neteisėtus veiksmus. Tai, kad, vykdant Įsakymo 1.1 ir 2 punktus, iš pareiškėjo buvo paimti kokie nors daiktai, nenustatyta ir įvertinus kitus byloje surinktus duomenis.

24. Pasisakant dėl antrosios pareiškėjo argumentų grupės pabrėžtina, kad, kaip ir pirmosios argumentų grupės atveju, nors pareiškėjas nurodo, kad vykdant Įsakymo 1.5 punktą iš kamerų tipo patalpų Kybartų PN nuteistųjų aktyvumo laikui (12 valandų per parą) buvo paimama viršutinė patalynės dalis, čiužinys, užklotas, pagalvė, tačiau pareiškėjas neteigia, kad jis pats buvo kalinamas kamerų tipo patalpose ir iš jo minėti daiktai buvo paimami. Tokios aplinkybės nenustatytos ir įvertinus kitus byloje surinktus duomenis. Taigi pareiškėjas šiuo aspektu irgi nepagrindė, kad jam Kybartų PN padarė neteisėtus veiksmus. Pareiškėjo argumentas, kad jis patiria baimę, nes bijo, jog jį įkalinus kamerų tipo patalpose, jam taip pat būtų taikomas Įsakymo 1.5 punktas, nereiškia, kad šiuo atveju Kybartų PN padarė pareiškėjui kokius nors neteisėtus veiksmus, nes nenustatyta, kad Įsakymo 1.5 punktas pareiškėjui buvo taikytas.

25. Atsakant į trečiąją pareiškėjo argumentų apie tai, kad vykdant Įsakymo 1.12 punktą buvo apribotas leidžiamų įsigyti maisto produktų kiekis (pvz., vaisių ir daržovių kiekis, pakuočių dydis), tam tikri daiktai uždrausti (pvz., produktai metalinėse ir/ar stiklinėse pakuotėse, maisto papildai, sportui skirtos pirštinės), pabrėžtina, kad pareiškėjas nedetalizuoja, kada (bent apytiksliai kokiu laiku), kokių konkrečių produktų, maisto papildų, kitų daiktų ar jų didesnių kiekių iš Kybartų PN parduotuvės jis negalėjo įsigyti, nors siekė tai padaryti. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kad Kybartų PN parduotuvė kokių nors konkrečių produktų jam nepardavė (neturėjo galimybės parduoti). Pareiškėjas iš esmės tik abstrakčiai nurodo, kad tam tikrų maisto produktų kiekis yra ribojamas ir tam tikri daiktai yra uždrausti. Tokių abstrakčių pareiškėjo argumentų (aplinkybių), nenurodant konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjos realiais veiksmais siekiant tam tikrus daiktus (pvz., maisto produktus), jų didesnį kiekį įsigyti, nepakanka, kad būtų galima konstatuoti padarytus pareiškėjui konkrečius neteisėtus veiksmus (neveikimą) Kybartų PN vykdant Įsakymo 1.12 punktą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti padarytus pareiškėjui konkrečius neteisėtus Kybartų PN veiksmus taikant Įsakymo 1.12 punktą (pvz., byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus (prašymus) Kybartų PN administracijai dėl negalėjimo įsigyti konkrečių daiktų, o Kybartų PN būtų atsisakiusi pareiškėjui juos leisti įsigyti). Remiantis tais pačiais motyvais atmetami ir pareiškėjo argumentai dėl to, kad nors kai kurie produktai buvo numatyti Įsakymo 1.12 punktu pakeistame Sąraše, tačiau jų nebuvo Kybartų PN parduotuvėje.

26. Apibendrindama Nutarties 23–25 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė, jog Kybartų PN pareigūnai, įgyvendindami Įsakymo 1.1, 1.5, 1.12 ir 2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą pareiškėjo atžvilgiu, padarė kokius nors konkrečius neteisėtus veiksmus, t. y. pareiškėjas išsamiai neapibūdino, nedetalizavo su tuo susijusių aplinkybių. Tokio pobūdžio neteisėtų veiksmų nenustatė ir teismas, ištyręs bylos medžiagą. Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 str. 1 d.), padarytų pareiškėjui, konstatuotina, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str. 1 d.). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo naują aplinkybę, kurios nebuvo pateikęs skunde pirmosios instancijos teismui – po Įsakymo priėmimo (įsigaliojimo) maisto prekių kainos Kybartų PN parduotuvėje pabrango. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad LVAT, vadovaudamasis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi, savo praktikoje yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad maisto prekės Kybartų PN parduotuvėje po Įsakymo priėmimo (įsigaliojimo) pabrango, neturi pagrindo vertinti apeliacinio proceso stadijoje šioje byloje, nes ši aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui.

28. Pareiškėjas teismo prašo inicijuoti norminę bylą dėl Įsakymo 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo. Šis pareiškėjo procesinis prašymas atmetamas, nes tenkinti jį nagrinėjamoje byloje, kurioje nenustatyta, kad, taikant Įsakymo 1.1, 1.5, 1.12 punktus, pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti konkretūs neteisėti veiksmai (neveikimas), nėra pagrindo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kuriais atsisakyta šį pareiškėjo prašymą tenkinti (žr. teismo motyvuojamosios dalies skyrių „Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto tyrimo“), todėl jų nekartoja. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikus kainoraščius, galiojusius tiek prieš Įsakymo priėmimą (įsigaliojimą), tiek po jo priėmimo (įsigaliojimo) (II t., 52–59, 60–69), nebeliko pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo šiuos įrodymus išreikalauti.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d., 42 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasRamutė RuškytėSkirgailė Žalimienė