Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-630-246/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
1-630-246/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45440-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
A. D.
Baudžiamoji byla Nr. 1-630-246/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45440-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.9; 2.1.16.1.8; 2.1.16.1.10; 2.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokurorės Dalios Pangonienės 2016-02-02 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-03-31 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įskymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (3 veikos), 145 str. 1 d., paskirta bausmė – 58 paros arešto, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015-08-14 apie 13.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo savo dukros J. D. atžvilgiu, tyčia virtuviniu peiliu perrėžė J. D. dešinės rankos dilbį, tuo padarydamas odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, ir kumščiu sudavė į kairės pusės skruostikaulį, tokiu būdu nukentėjusiajai J. D. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Jis 2015-08-14 apie pietus, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl kažkokių priežasčių susipyko su dukra J. D., kuri jį labai sunervino. Tuo metu jie buvo virtuvėje, jis rankoje laikė nedidelį, neaštrų virtuvinį peiliuką ir norėdamas stumtelėti savo dukrą, perbrėžė peiliu per dukros rankos dilbį ir tuomet dar sudavė kumščiu į veidą. Šis smūgis taip pat nebuvo stiprus, kadangi jis yra senas, silpnas ir labai ligotas žmogus. Tuomet dukra supykusi iškvietė policiją ir jis buvo išvežtas į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl šio savo poelgio ir pasižada daugiau nesmurtauti prieš savo šeimos narius (b. l. 35).

Nukentėjusioji J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai 2015-08-14 apie 13.30 val. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. D. pradėjo triukšmauti, kadangi norėjo išgerti degtinės. Ji tėvui pasakė, kad alkoholio neturi ir nieko jam neduos. Konfliktas įvyko virtuvėje. Tada tėvas staiga pagriebė ant spintelės stalo įrankių dėžutėje buvusį virtuvinį peilį ir, jai net nespėjus sureaguoti, juo perrėžė dešinės rankos dilbį. Tada peilį numetė ant spintelės ir kumščiu sudavė jai į kairės pusės skruostikaulį. Tada ji išsikvietė policiją, kuri netrukus atvyko, bei kartu atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Medikai ją apžiūrėjo, tolimesnio gydymo nereikėjo, kadangi ranka perrėžta buvo tik paviršutiniškai, o skruostas buvo tik paraudęs. Policijos pareigūnai tėvą išsivežė ir patalpino į areštinę (b.l. 4, 23).

Liudytoja R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stotyje slaugos specialiste. 2015-08-14 13.49 val. Kauno m. greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) pacientei J. D.. Ji nuvyko šiuo adresu ir apžiūrėjo pacientę J. D.. Pastaroji paaiškino, kad konflikto su tėvu metu, tėvas sudavė jai į akį ir peiliu perbrėžė ranką. Ją apžiūrėjusi matė, kad J. D. dešinė akis paraudusi ir šiek tiek patinusi bei ant dešinės rankos buvo matyti nedidelis įbrėžimas. Pasiūlius J. D. kartu nuvykti į Kauno klinikų SPS išsamesniam ištyrimui, pastaroji atsisakė (b.l. 25)

Liudytojas D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės patrulis. 2015-08-14 apie 14.00 val., patruliuojant su kolege patrule G. S. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą dėl smurto, kad (duomenys neskelbtini), tėvas peiliu sužalojo dukrą. Skubiai nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko J. D., kuri paaiškino, kad ji iškvietė policiją, kadangi jos tėvas A. D., būdamas neblaivus ir sukėlęs konfliktą, ją puolė peiliu, įpjovė į dešinę ranką ir kumščiu trenkė į dešinę akį. Akivaizdžiai matėsi, kad J. D. dešinė akis yra sumušta, ji buvo patinusi ir paraudusi bei ant dešinės rankos dilbio matėsi įpjovimo žymė. A. D. elgėsi agresyviai, varė juos iš buto, jis per prievartą buvo išvestas iš buto (b.l. 26).

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai liudytojo D. R. parodymams (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

2016-08-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad policiją kvietė J. D., kuri parodė, kad neblaivus tėvas prieš ją panaudojo fizinį smurtą, buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 4 – 7)

2015-08-21 specialisto išvada Nr. G2350/15(02) patvirtina, kad J. D. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas braukiant neaštriomis ašmenimis per dešinį dilbį. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2015-08-14., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 13).

2015-08-14 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad 2015-08-14 14.00 val. neblaivus tėvas smurtauja prieš savo dukrą, nuvykus į įvykio vietą ant nukentėjusiosios J. D. buvo matomi sužalojimai dilbio ir dešinės akies srityse (b. l. 14 – 17).

2015-08-14 15.29 val. pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 8088 patvirtina, kad A. D. nustatytas 3,42 promilių girtumas (b. l. 42)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad A. D. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi (b. l. 84).

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teistas (b. l. 46 - 49), teistumui neišnykus kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu, nebaustas administracine tvarka (b. l. 55), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 57), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 59).

Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis teistas, neturi administracinių nuobaudų, yra senatvės pensininkas. Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvis Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su gydymusi, bei per tris mėnesius dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. D. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su gydymusi, bei per tris mėnesius dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-14 14.00 val. iki 2015-08-16 11.15 val., tai yra 2 (dvi) paras, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. D., nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Sipavičius