Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2025 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. DGKS-7351 darbo byloje Nr. APS-106-20751/2025, kuriuo nuspręsta ieškovo T. L. prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti į darbą pas atsakovę, paliekant tas pačias pareigas ir tą patį darbo užmokestį; 2) priteisti iš atsakovės 1 442,42 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2025 m. rugpjūčio 29 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus; 3) priteisti iš atsakovės 2 884,84 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl atleidimo iš darbo bei psichologinio smurto; 4) nustačius, kad ieškovas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl to, kad jo negrąžinti prašo darbdavys, priteisti iš atsakovės vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, t. y. 1 442,42 Eur; 5) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

1.1. 2023 m. liepos 11 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Darbo sutartį Nr. 1089, pagal kurią ieškovas priimtas pas atsakovę į darbą, susitarta, kad ieškovas atliks automatinės surinkimo linijos įrenginio operatoriaus funkcijas. 2025 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui dirbant atėjo kitas įmonės darbuotojas P. Z. ir be atskiro paaiškinimo ėmė kilnoti ieškovo darbo brėžinius. Ieškovas paklausė, ko šis ieško, paprašė nesumaišyti jo dokumentų. Santykiai tarp šių dviejų darbuotojų visada buvo įtempti, todėl įsiplieskė žodinis konfliktas, P. Z. pasakė ieškovui, kad prieš jį bus panaudotas fizinis susidorojimas, t. y. jam bus atimta gyvybė ir jis bus užkastas. Ieškovas dėl konflikto ir jam išsakyto grasinimo nedelsiant žodžiu kreipėsi į atsakovės direktorių A. J. (toliau – ir Vadovas) bei paprašė ištirti minėtas aplinkybes. Po žodinio pranešimo Vadovas ieškovui nurodė „negaišti laiko“ ir nuėjo, tuo parodydamas akivaizdų nesuinteresuotumą ir nepagarbą. Tą pačią dieną Vadovas vis dėlto grįžo pas ieškovą kartu su darbuotoju P. Z., kurie kartu užsipuolė ieškovą, kaltindami jį dėl konflikto, neleido jam išsakyti savo pozicijos, jį pertraukinėjo ir dėstė tariamas savo konflikto versijas. Nežinodamas kaip elgtis bei baimindamasis dėl galią demonstruojančio ir Vadovo prielankumą turinčio P. Z. grasinimų, ieškovas kitą dieną Vadovui išsiuntė pranešimą raštu apie įvykusį įvykį.

1.2. Nepaisant to, kad ieškovui buvo grasinta susidorojimu ir apie tai jis, gindamas savo teisę į saugią darbo aplinką ir išgyvendamas dėl smurto apraiškų darbe, tą pačią dieną informavo Vadovą, o kitą dieną surašė ir pateikė analogiško turinio pranešimą raštu, 2025 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas elektroniniu paštu pats gavo Vadovo reikalavimą pasiaiškinti dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, t. y. buvo pats apkaltintas dėl panaudotos gynybos prieš psichologinį smurtautoją. Ieškovas, susipažinęs su reikalavimu pasiaiškinti ir jame nurodytais tariamais pažeidimais, buvo stipriai nustebęs, nes niekas niekada jam nebuvo pranešęs apie P. Z. pareigas ir tariamą pavaldumą jam, o ne tiesioginiam padalinio vadovui G. Ž., t. y. taip, kaip tai yra numatyta jo pareiginiuose nuostatuose. Ieškovo žiniomis P. Z. įmonėje lanksto ruošinius (dirba prie lankstymo staklių), todėl buvo to paties lygmens darbuotojas. Taip pat ieškovui buvo visiškai neaišku, kokias užduotis jis atsisakė atlikti, nes P. Z. jam jokių užduočių nedavė ir neketino duoti. Ieškovo žiniomis P. Z. tik tikrino ieškovo turimus brėžinius ir atliktinų darbų apimtis. Taip pat reikalavime pasiaiškinti buvo nurodyta aplinkybė apie menamų pažeidimų pakartotinumą, nors Vadovas iki ieškovo kreipimosi nebuvo nustatęs tokių pažeidimų, jį įspėjęs ir dėl to priėmęs sprendimų ieškovo atžvilgiu apie jo tariamai netinkamą elgesį. Iš viso to ieškovui tapo akivaizdu, kad iš esmės nėra siekiama išsiaiškinti susidariusią situaciją dėl jo pranešimo apie grasinimą susidoroti, o galimai siekiama sukurti įvaizdį, kad ieškovas pats kaltas dėl konflikto ir tai yra pretekstas jį atleisti iš darbo.