- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-324-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Lietuvos Respublikos, Galina Blaževič, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- H., H. B.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. B. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui H. B. dėl santuokos nutraukimo esant vieno iš sutuoktinių kaltei, neturtinės žalos priteisimo, turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu H. B. dėl atsakovo kaltės, padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti kilnojamąjį turtą – medinį namelį-pavėsinę su mansarda, apie 26 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), Zapyškyje, Kauno rajone, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nepilnamečiams vaikams priteisti išlaikymą ir priteisti 1000 Lt neturtinės žalos. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti medinį namelį-pavėsinę, apie 26 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), Zapyškyje, Kauno rajone, kadangi atsakovas, gavęs pradinį ieškinį, jau grasino padegti ir sunaikinti namelį, o santykiai su atsakovu ir jo tėvais yra konfliktiški, todėl atsakovas gali savo grasinimus realizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo medinį namelį-pavėsinę, apie 26 kv. m, esančią (duomenys neskelbtini), Zapyškyje, Kauno rajone. Teismas nurodė, kad reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, todėl nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovas gali perleisti turtą tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Atsakovas H. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį. Atsakovas nurodo, kad teismas turi pareigą vertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebus nepagrįstai apribotos asmenų teisėtos veiklos galimybės, dėl ko šie galėtų patirti žalą. Areštavus nurodytą kilnojamąjį turtą yra apribojamos atsakovo tėvų A. P. B. ir Z. B. disponavimo teisės. Z. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, ant kurio stovi medinis namelis-pavėsinė, todėl remiantis CK 4.40 str. 1 d. analogija, šis statinys priklauso žemės sklypo savininkui. Be to, šis namelis yra įgytas už atsakovo tėvų - A. P. B. ir Z. B. – santaupas.
Atskirasis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, o atskirajame skunde nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas taip pat nesudaro prielaidų panaikinti priimtą teismo nutartį (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti kilnojamąjį turtą – medinį namelį-pavėsinę jos asmenine nuosavybe, tai reiškia, kad ji tokiu būdu gina savo asmeninės nuosavybės teisę. Tam, kad būtų užtikrintas tokio pobūdžio reikalavimo įvykdymas, neabejotinai yra svarbu išsaugoti nuosavybės teisės objektą. Ginčo turtas yra kilnojamasis neregistruotinas turtas, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, jis gali būti perleistas tretiesiems asmenims, ir pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nurodyto kilnojamojo turto areštą.
Atskirojo skundo argumentai, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamos, t.y. apribojamos atsakovo tėvų teisės ir turtiniai interesai, nėra pagrįsti, ir tai nėra šios bylos dalykas. Kaip jau nurodyta, ginčo turtas yra kilnojamasis turtas, todėl žemės sklypo, ant kurio jis stovi, nuosavybė nenulemia kilnojamojo turto nuosavybės, ir kilnojamojo namelio-pavėsinės areštas niekaip nėra susijęs su žemės sklypo nuosavybės teisių apribojimu. Atsakovo tėvų pretenzijos į ginčo turtą spręstinos įstatymo nustatyta tvarka, ir tai nėra šios bylos dalykas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog areštavus medinį namelį-pavėsinę, yra pažeidžiamos atsakovų tėvų nuosavybės teisės.
Motyvuojamoji dalis
Dėl šių priežasčių atskirasis skundas kaip nepagrįstas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.