Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje,

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. 2012-09-17 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipnsio 2 dalį, galutinė bausmė – 45 parų areštas;

2. 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (8 epizodai). BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 m. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. ir 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn., įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Bausmės vykdymo atveju į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę - 1 parą nuo 2012-07-19 iki 2012-07-20,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. B. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis 2014-09-25 apie 23.30 val. V. N. g. 96, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su D. J., su kuriuo iš anksto susitarė, kad pastarasis sėdės užvestame automobilyje „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir stebės aplinką, o M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,73 promilės etilo alkoholio), nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išėmė dešinės pusės priekinių durų šoninio veidrodžio stiklą 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės bei pradėjo išiminėti kairės pusės priekinių durelių veidrodžio stiklą 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė G. G., tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą – J. G. priklausantį, iš viso 264,23 Eur (912,34 Lt), vertės turtą.

Be to M. B. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, 2014-09-25 apie 23.30 val. V. N. g. 96, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,73 promilių etilo alkoholio), bandydamas pagrobti nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių veidrodžio stiklą, 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės, jį sudaužė, tokiu būdu sugadino svetimą - J. G. priklausantį, iš viso 132,12 Eur (456,17 Lt) Lt vertės turtą.

Kaltinamasis D. J. 2014-09-25 apie 23.30 val. V. N. g. 96, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su M. B., su kuriuo iš anksto susitarė, kad jam sėdint užvestame automobilyje „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir stebint aplinką, M. B., nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobs durų šoninių veidrodžių stiklus, tačiau pastarajam išėmus dešinės pusės priekinių durų šoninio veidrodžio stiklą, 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės bei pradėjus išiminėti kairės pusės priekinių durelių veidrodžio stiklą, 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės, nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. B. sulaikė G. G., o D. J. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą - J. G. priklausantį, iš viso 264,23 Eur ( 912,34 Lt), vertės turtą.

Taip pat D. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-09-25 apie 23.30 val. Noragiškių g. 96, Vilniuje, veidrodžių stiklų vagystės metu, nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pamatęs, kad M. B. sulaikė G. G., siekdamas išvengti pastarojo sulaikymo bei netrukdomai pasišalinti iš įvykio vietos, išlipęs iš automobilio, rankose laikydamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, reikalavo nedelsiant paleisti sulaikytąjį arba grasino nušauti, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą, grasino G. G. jį nužudyti.

Taip pat D. J. 2014 m. gegužės mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu bei aplinkybėmis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos teleskopinę lazdą, kuri pagal savybes atitinka šaltiesiems (nešaunamiesiems) smogiamojo pobūdžio ginklams keliamus reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą 3 skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą priskiriama prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, ir laikė ją savo kambaryje, esančiame Popieriaus g. 63-1, Vilniuje, iki 2014-10-01, kol kratos metu ginklas buvo rastas ir paimtas.

Kaltinamasis M. B. kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-09-25 vakare susitiko su D. J. prie parduotuvės, norėjo išgerti alaus. Po to važiavo į miestą jo reikalais. Važinėjo porą valandų. V. N. gatve pamatė automobilį BMW X1. Žinojo, kad šių automobilių veidrodėliai brangūs, todėl nutarė pavogti. Buvo tamsu, žmonių nebuvo. Apšvietimo lempa gal degė, bet toliau. Automobilis stovėjo aikštelėje pamiškėje. Ten buvo tamsu. Automobilį pamatė, kai apšvietė savo automobilio žibintais. Namai buvo kitoje kelio pusėje, šalia aikštelės miškas. Šalia namo buvo aukšta tvora, nematė, ar name degė šviesa, neatkreipė dėmesio gal dėl girtumo. Automobilyje ant grindų gulėjo purvinos pirštinės, jis (M. B.) jas pasiėmė ir išlipo. Užsidėjo pirštines, kad nepaliktų pirštų antspaudų. Pirštinės buvo D., neklausė, ar galima paimti. Mano, kad nereikėjo klausti. D. liko automobilyje saugoti. Jis (M. B.) priėjo prie kitos pusės, žiūrint iš vairuotojo vietos, bandė nuimti veidrodėlį, bet nepavyko, suskilo. Tada nuėjo į kitą pusę, buvo nugara į namo pusę. D. automobilio variklis buvo užvestas, stovėjo iš galo BMW, gal todėl neišgirdo, kad atbėgo nukentėjusysis G. G.. Jis pribėgo, užlaužė rankas, pargriovė ant žemės ir laikė užgulęs. Po to išgirdo šuns lojimą. D. J. ėmė šaukti rusiškai „paleisk, nes šausiu“. Išgirdo nuvažiuojančio automobilio garsą. D. J. apsisuko, apšvietė juos ir nuvažiavo. Laikas, iki kol D. J. išvažiavo, truko labai trumpai, 1-2 min. Namie buvo išgėręs tris butelius alaus, po to dar gėrė degtinės apie pusę butelio per porą valandų. Su D. negėrė. Abu žinojo, kad šio automobilio veidrodėliai brangiai kainuoja. Pamatę pasikalbėjo ir spontaniškai kilo noras pavogti veidrodėlius. Turbūt jis (M. B.) pasiūlė pavogti veidrodėlius.Su D. važinėjo ir anksčiau, bet niekada nekilo minčių dėl vagystės. Ginklo, lazdos, pas D. niekada nematė.

Veidrodėlį norėjo pavogti, ne sudaužyti. Noragiškių gatve važiavo šiaip sau. Per ten galima nuvažiuoti link Žaliųjų ežerų. Veidrodėlį pavogti pasiūlė jis (M. B.), gavosi spontaniškai, buvo girtas. Veidrodėlį galima nulupti, bet nepavyko, jis liko kabėti ant laidų. Atbėgo nukentėjusysis ir tada D. J. beveik iš karto ėmė rėkti, gal prieš apsisukdamas. Nukentėjusysis toliau jį laikė, gal neišsigando. D. J., atrodo, neišlipo iš automobilio ir nuvažiavo. Nukentėjusysis laikė jį visą laiką, kol atvažiavo policija. Negirdėjo, kada dužo stiklas. Nukentėjusysis stipriai laikė, jis prašė paleisti, sakė, kad skauda. Nukentėjusysis truputį atleido, bet vis tiek laikė. Klausė vardo, pavardės, jis (M. B.) pasakė. Su D. J. suprato vienas kitą, kad vogs veidrodėlius.

Kaltinamasis D. J. kaltę pripažino iš dalies, t.y. nepripažino, kad grasino G. G. ginklu. Parodė, kad susitiko su M. B.. Jam (D. J.) reikėjo važiuoti pasikalbėti dėl darbo, M. B. važiavo kartu. Po to jie važiavo atgal ir spontaniškai nutarė pavogti veidrodėlius. Žinojo, kad juos galima brangiai parduoti. M. liepė sustoti, išlipo ir nuėjo, D. J. liko automobilyje. Suprato, kad M. B. eina vogti veidrodėlių. Jis dirba autoservise, todėl automobilyje turėjo pirštines. Pirštinės buvo naudotos autoservise, purvinos. Tuo metu buvo bedarbis, važiavo tartis dėl darbo. Buvo išgėręs alaus. Važiavo pas pažįstamą į autoservisą. Mano, kad leistinos alkoholio normos neviršijo. Nežino, kodėl važiavo ta gatve.Sustojo, M. išlipo ir nuėjo link automobilio. Jis (D. J.) sėdėjo vairuotojo vietoje, langas buvo atidarytas, išlipęs nebuvo. Pamatė, kaip atbėgo nukentėjusysis ir pargriovė M.. Atidarė duris, norėjo bėgti, bet išsigando ir neišlipo iš automobilio, liko sėdėti. Gal buvo vieną koją iškėlęs iš automobilio, bet grįžo atgal išsigandęs. Nesitikėjo, kad viskas taip išeis. Buvo sudėjęs rankas kaip ginklą, imitavo, kad šaus. Viskas truko gal 2-3 min., negali tiksliai pasakyti. Bandė visais įmanomais būdais išlaisvinti M.. Pasakė, kad šaus, tikėdamasis, kad nukentėjusysis išsigąs ir jį paleis, bet nepaleido. Tada dar apvažiavo, šaukė, bet vis tiek nukentėjusysis nepaleido M.. Visą laiką sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, visko jau neprisimena. Automobilis stovėjo taip, kad iš karto būtų galima važiuoti. Bijojo išlipti, todėl grįžo į automobilį ir grasino nukentėjusiajam. Automobilio daiktų dėtuvėje laiko dokumentus, įvairius popierius, bagažinėje raktus, atsarginį ratą. Nukentėjusysis neišsigando jo grasinimo, nepaleido M.. Tada pavažiavo šiek tiek, nes nenorėjo palikti draugo. Privažiavo arčiau ir šaukė. Tikslo užvažiuoti ant nukentėjusiojo neturėjo. Neišlipo, neatidarė durų, šaukė per langą gal vieną minutę. Pribėgo nukentėjusysis ir metė akmenį, išdaužė galinį vairuotojo pusės lango stiklą. Nežino, ar buvo gatvės apšvietimas. Ten, kur stovėjo automobilis, buvo tamsu. Ar name, kieme degė šviesa, nežino. Palikęs M. B., iš karto nuvažiavo namo. Automobilį paliko kieme, prie namo. Sekančią dieną pakeitė lango stiklą. Šiuo metu automobilis jau parduotas.

Rusiškai sakė „paleisk, šausiu“. Nukentėjusysis matė, kad jis imituoja ginklą, ir neišsigando. Kai privažiavo iš kitos pusės ar išvažiuojant, metė akmenį, gal todėl, kad grasino. Negalvojo, kad grasina realiai, tik gąsdino, kad paleistų M. B.. Sakė „šausiu“, ne „nušausiu“. BMW automobilis stovėjo kitoje kelio pusėje nuo namo. Jie privažiavę sustojo už BMW. Jo automobilis stovėjo tiesiai, o tas šonu. Grumtynės tarp M. B. ir nukentėjusiojo vyko šalia, 3-4 metrų atstumu nuo jo, kairėje pusėje. Buvo tamsu, švietė tik automobilio žibintai tiesiai. Nukentėjusysis atbėgo staigiai ir pargriovė M.. Norėjo išlipti, bet išsigando, sugalvojo imituoti, kad šaus. Nukentėjusysis nereagavo, tada apvažiavo, vėl sustojo, šaukė, norėjo juos apšviesti, todėl įvažiavo priekiu, išvažinėjo atbulas, tuo metu nukentėjusysis metė akmenį. Šuns nematė. Nukentėjusysis jo nematė. Galvojo, kad jis išsigąs ir paleis M.. M. gulėjo ant žemės, ant viršaus gulėjo nukentėjusysis. Į kurią pusę jie buvo pasisukę, neatsimena. Vairavo automobilį BMW, pagamintą 1999 metais. Buvo techniškai tvarkingas. Ar atidarius duris salone užsidegdavo šviesa, neatsimena. Lazdą rado autoservise ardomame automobilyje. Pagalvojo, gal prireiks, ir pasiėmė. Anksčiau buvo teistas už veidrodėlių vagystes ir žinojo, kiek jie kainuoja. M. B. sakė, kad per Noragiškių gatvę galima važiuoti link Žaliųjų ežerų. Norėjo susitikti ir atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet G. G. nenorėjo.

Nukentėjusysis G. G. parodė, kad tą vakarą, jau beveik naktį, iš rugsėjo 25 į 26 dieną buvo kambaryje pirmame aukšte. Šeima jau miegojo antrame aukšte. Kambario langas išeina į gatvės pusę, kambaryje degė šviesa. Išgirdo važiuojančio ir stabdomo automobilio garsą. Nutarė pažiūrėti, kas taip vėlai atvažiavo ir sustojo. Pamatė, kad atbuline eiga pavažiavo automobilis BMW ir, kad žmogus nuėjo link žmonos automobilio. Buvo šokas. Nusprendė bėgti ir triukšmu išgąsdinti šį žmogų. Norint išbėgti link gatvės, reikėjo lanku apeiti namą. Kartu išbėgo šuo. Išbėgo į kiemą ir garsiai šaukė „ką darot“, šuo garsiai lojo. Atidarė vartus ir pamatė prie automobilio kairės pusės žmogų, kol pribėgo, jis jau buvo prie dešinės. Pribėgęs nubloškė jį nuo veidrodėlio link automobilio galo. Pavyko nublokšti taip, kad užgulė iš viršaus ir užlaužė rankas. Žinojo, kad ten buvo ne vienas asmuo, nes kol vienas ėjo, kitas važiavo. Kiek jų buvo iš viso, nežinojo. M. B. gulėjo, nukentėjusysis tuo metu kvietė į pagalbą kaimynus, šaukė kelis kartus, bet niekas negirdėjo. Iš gatvės į aikštelę automobiliu įvažiavo, kaip žino dabar, kaltinamasis D. J.. Viena koja išlipo iš automobilio, nukreipė nukentėjusiajam į galvą pistoletą, šaukė, kad nušaus, buvo tirada ir kitų žodžių. Ginklą laikė nukreipęs į galvą. Nukentėjusysis matė vamzdį, kuriame buvo skylė. Labai išsigando. Ginklą matė realiai. Apie ginklus šiek tiek nusimano, matė, kad tai buvo pistoletas. Toliau kvietė pagalbą, bet niekas neatėjo. Stengėsi išvengti ginklo. D. J. viena koja buvo išlipęs iš automobilio, viena ranka buvo automobilyje, gal ant vairo, o kita ranka taikėsi. Kai nukentėjusysis išbėgo iš namų, D. J. automobilis stovėjo ant asfalto, o kai grasino, buvo įvažiavęs į aikštelę už 2-3 metrų nuo jo. Aikštelė buvo apšviesta elektros tinklų lempa, todėl ginklą gerai matė, nuomonės dėl to nekeičia. Kaltinamasis D. J. tikslo nepasiekė, jo draugo nepaleido, bandė slėptis už žmonos automobilio. Tada D. J. vėl sėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Vos neužvažiavo ant gulinčio M. B., vos neužkliudė nukentėjusiosios automobilio, nukentėjusysis spėjo atsistumti rankomis ir atšokti atgal. Tuo metu iš namų išbėgo žmona. D. J. pamatė, kad atsirado daugiau žmonių, grįžo į Noragiškių gatvę. Pradėjo grasinti žmonai. Išsigando dėl jos, todėl trumpam paleido M. B., griebė akmenį, kurie buvo sudėti aikštelėje papuošimui, sviedė į automobilį, išdaužė kairės pusės galinį stiklą. Tada D. J. išvažiavo. Grįžo prie M. B., vėl užlaužė rankas ir gulėjo maždaug pusę valandos, kol atvažiavo policija. Laužė ranką, kad nepadarytų žalos. Jis prašė paleisti, susitarti, pasakė vardą, pavardę - Barkauskas ar Barakauskas. Sakė, kad pažįsta kažkokį įtakingą teisėsaugos asmenį. Atvažiavo policija, atbėgo visi trys vaikai, matė įvykio pabaigą.

Kaltinamasis laikė pistoletą, ne revolverį. Ginklus atskiria. Nežino, ar kovinis. Buvo už 2-3 metrų, nukreiptas jam į galvą. D. J. kaire koja buvo išlipęs iš automobilio, dešine ranka laikė pistoletą. Tada atrodė, kad tai trunka amžinybę, nors iš tikrųjų gal 30 sek. Nukentėjusysis nepasitraukė nuo M. B., šaukė pagalbos. Tada D. J. įsėdo į automobilį, uždarė duris ir išvažiavo. Nežino, kur dėjo ginklą. Kol metė akmenį, kaltinamasis M. B. gulėjo šalia. Nereikėjo niekur eiti, paleido kelioms sekundėms. Bėgant link automobilio, šuo lojo. Tikslas buvo išgąsdinti. Kas tuo metu vyko prie automobilio, nematė. Ten buvęs kaltinamasis M. B. nepasitraukė, nebėgo. Kontaktas buvo labiau priekiu. Nežino, kaip jis tai suprato. Šuo garsiai lojo, nukentėjusysis garsiai šaukė, galėjo girdėti. Automobilio variklis buvo užvestas, bet M. B. galėjo girdėti šį triukšmą. Automobilis, kurio veidrodėlius norėjo pavogti kaltinamieji, žmonos. M. B. atlygino turtinę žalą. Kaimynai šio triukšmo negirdėjo. Policija atvažiavo ne iš karto. M. B. sakė, kad jam šalta, pataisė jam drabužius. Kontaktas su D. J. truko iki 5 minučių. Jo automobilis judėjo iš pradžių Noragiškių gatve, po to šonu, po to beveik taranavo nukentėjusįjį, po to vėl grįžo į Noragiškių gatvę. Automobilis buvo keliose padėtyse. Langas visą laiką buvo atidarytas. Suprato, kad kaltinamasis D. J. nori jį įbauginti. Jo važiavimą suprato kaip taranavimą, atšoko, delnais atsistūmė, tada jis atsitraukė. Įvyko kontaktas su žmona. Metė į D. J. akmenį, norėdamas atitraukti dėmesį nuo žmonos. Tada jis išvažiavo. Name yra vidinis kiemas, dega dvi lempos, kambario langas išeina į kiemą. Mano, kad kaltinamieji turėjo matyti šias lempas, lange degė šviesa, bet kuriuo metu šeimininkas gali sureaguoti. Buvo šokas, kad toks įžūlumas. Aikštelę, kurioje stovėjo automobilis, prižiūri, ją laiko gyvenamosios erdvės dalmi, ten jie ir kaimynai stato automobilius. Palaiko civilinį ieškinį, prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo 6000 eurų dydžio.

Nukentėjusioji J. G. parodė, kad tą vakarą apie 23 val. jau miegojo namo antrame aukšte. Staiga ją pažadino dukra, pasakė, kad užpuolė tėvelį. Nieko nesuprato, nes ką tik vyrą matė namie. Nusileido į pirmą aukštą ir per langą pamatė, kas vyksta. Matė automobilio žibintais apšviestą vyrą ir gulintį kaltinamąjį M. B.. Automobilis pavažiavo atbulas. Ji jiems sakė, kad jiems taip nepraeis. Neužilgo vyras metė akmenį ir automobilis iš karto išvažiavo. Negirdėjo, kad jai grasintų. Reikėjo ginti vyrą. Pažadino vaikus, paėmė telefoną, ėjo pas kaimynus prašyti pagalbos, bijojo, ar negrįš tas vaikinas, kuris išvažiavo. Matė, kad tai jauni vaikinai. Pas kaimynus nepateko, nes aukšta tvora. Prašė vaikus perlipti per tvorą, bet jie nelipo. Policijai skambino kelis kartus. Visa tai užtruko. Bijojo, ar negrįš pasišalinęs vagis. Vaikai buvo išsigandę, pabudo ir mažasis sūnus. Ramino juos ir žiūrėjo, kas vyksta, ar neatvažiuoja pastiprinimas. Pamatė už automobilio gulintį kaltinamąjį M. B.. Vyras jį laikė. Kitas automobilis stovėjo šalia, švietė žibintai, vairuotojas sėdėjo prie vairo, durelės buvo gal uždarytos. Ji tuo metu buvo prie savo automobilio šono. Tada anas automobilis privažiavo prie jos. Ji pasakė, kad jiems tai nepraeis. Ką atsakė automobilio vairuotojas, nežino, neprisimena. Automobilis stovėjo. Tada vyras paleido M. B. ir metė akmenį į vairuotojo pusės keleivio galinį stiklą, stiklas sudužo. Automobilis iš karto išvažiavo. Vairuotojo veide matė išgąstį. Nematė, ar vyras atsistūmė nuo D. J. automobilio.

2014-09-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. G. nurodytame nuotraukų lape atpažino jam ginklu grasinusi asmenį ir nurodė, kad tai vaikinas 6 nuotraukoje. Nuotrauka Nr. 6 – D. J. (t. 1, b. l. 10-11).

Nukentėjusysis G. G. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė PVM sąskaitos faktūros KV Nr. 095247 kopiją (t.1, b. l. 36), taip pat 2014-09-25 vaizdo įrašą iš jo gyvenamojoje vietovėje įmontuotos vaizdo fiksavimo priemonės (t. 1, b. l. 13-14, 20), kuris 2015-02-25 buvo apžiūrėtas (t. 1, b. l. 21), taip pat peržiūrėtas teisiamajame posėdyje.

2014-10-01 kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu įtariamojo D. J. name adresu Popieriaus g. 63-1, Vilniuje, ant grindų tarp rašomojo stalo ir sekcijos rasta ir paimta metalinė lazda (t. 1, b. l. 75-76).

Specialisto išvadoje 2014-10-14 Nr. 11-2480(14) nurodyta, kad tirti pateikta metalinė teleskopinė lazda yra smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas ir priskiriama prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų (t. 1, b. l. 80-81).

2014-09-26 transporto priemonės BMW X, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose, įvykio vietos apžiūros protokole matyti veidrodėlių apgadinimai, atlikus įvykio vietos apžiūrą paimta: raktų ryšulys, mobiliojo ryšio telefonas Samsung ir baterija, dvi pirštinės (1 t., b.l. 45-49, 52-53).

Skambučio bendrajam pagalbos centrui 2015-04-30 apžiūros protokole bei pačiame garso įraše užfiksuota, kaip J. G. 2014-09-25 praneša apie įvykį (2 t., b.l. 94-95).

Dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą bei nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo (dėl J. G. priklausančio automobilio BMW X1 galinio vaizdo veidrodėlių).

Kaltinamasis M. B. kaltę padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje, pripažino visiškai, parodė, kad važinėdami su D. J. pamatė Noragiškių gatvėje pamiškėje aikštelėje stovintį automobilį BMW X1. Žinojo, kad šių automobilių veidrodėliai brangūs, todėl nutarė veidrodėlius pavogti. Sumanymas kilo spontaniškai, vienas kitą suprato be žodžių. Toje vietoje žmonių nebuvo, apšvietimo lempos degė toliau, buvo tamsu. Namai buvo kitoje kelio pusėje, šalia aikštelės miškas. Šalia namo buvo aukšta tvora, nematė, ar name degė šviesa, neatkreipė dėmesio gal dėl girtumo. Kiek pamena, tai jis sugalvojo pavogti veidrodėlius. Tvirtino, kad buvo neblaivus, galimai tai turėjo įtakos jo veiksmams. Matė D. J. automobilyje ant grindų gulinčias darbines pirštines, jas apsimovė, kad nepaliktų pirštų atspaudų. Išlipęs nuėjo prie stovinčio automobilio BMW X1, bandė nuimti vieną iš veidrodėlių, bet nepavyko, veidrodėlis suskilo, todėl jį paliko ir nuėjo prie kito veidrodėlio iš kitos automobilio pusės. D. J. iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Tuo metu atbėgo nukentėjusysis G. G.. D. J. automobilio variklis visą laiką veikė, todėl jis (M. B.) nukentėjusiojo neišgirdo ir jo nepamatė, nes buvo nusisukęs nugara į namą. Pribėgęs nukentėjusysis jį parvertė veidu į žemę ir laikė prispaudęs, jo nepaleido, kol neatvyko policijos pareigūnai. Su nukentėjusiuoju atbėgo ir šuo, kuris jam (M. B.) įkando.

Kaltinamasis D. J. kaltę dėl pasikėsinimo pagrobti veidrodėlius, kvalifikuoto pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, taip pat pripažino visiškai, paaiškino, kad veidrodėlius pavogti sugalvojo spontaniškai. M. išlipo ir nuėjo prie stovinčio automobilio, o jis (D. J.) liko savo automobilyje. Suprato, kad M. B. eina vogti veidrodėlių. Automobilyje turėjo naudotas, purvinas pirštines. Nežino, ar buvo gatvės apšvietimas. Ten, kur stovėjo automobilis, buvo tamsu. Ar name, kieme degė šviesa, neatsimena. Belaukdamas M. pamatė, kaip atbėgo nukentėjusysis ir pargriovė M.. Tada atidarė duris, norėjo bėgti, bet išsigando ir neišlipo iš automobilio. Grumtynės tarp M. B. ir nukentėjusiojo vyko šalia, 3-4 metrų atstumu nuo jo, kairėje pusėje. Buvo tamsu, švietė tik automobilio žibintai. Nesitikėjo, kad viskas taip išeis. Buvo sudėjęs rankas kaip ginklą, imitavo, kad šaus. Bandė išlaisvinti M., bet nukentėjusysis neišsigando, todėl jis išvažiavo.

Nukentėjusysis G. G. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad aikštelė buvo gerai apšviesta, jam bėgant link automobilio, šuo lojo. Kas tuo metu vyko prie automobilio, nematė. Ten buvęs kaltinamasis M. B. nepasitraukė, nebėgo. Šuo garsiai lojo, nukentėjusysis garsiai šaukė, nors automobilio variklis buvo užvestas, M. B. galėjo girdėti šį triukšmą. Name yra vidinis kiemas, dega dvi lempos, kambario langas išeina į kiemą. Mano, kad kaltinamieji turėjo matyti šias lempas, lange degė šviesa, bet kuriuo metu šeimininkas gali sureaguoti.

Lietuvos teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-245-696/2015).

Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta pagrindo manyti, kad kaltinamųjų veikoje yra atvirosios vagystės (pasikėsinimo padaryti atvirąją vagystę) požymių. Visų pirma bylos duomenimis, nusikaltimas darytas tamsiuoju paros metu. Be to, automobilis, nuo kurio jie sumanė pavogti veidrodėlius, stovėjo nuošalioje vietoje. Teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėjus nukentėjusiojo pateiktą vaizdo įrašą matyti, kad automobilis buvo pastatytas toliau nuo namo ir toje vietoje iš tiesų buvo tamsu, ten stovi tvora ir auga medžiai, t.y. vaizdas ribotas. Iš tiesų galimai aplinkiniuose namuose galėjo degti šviesos, degė gatvės žibintai, tačiau vien tai nesudaro pagrindo manyti, jog kaltinamiesiems buvo nesvarbu, ar juos kas nors gali pamatyti – kaip minėta, buvo tamsus ir vėlyvas paros metas. Taip pat byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų elgęsi triukšmingai ar įžūliai. Kaip teismui nurodė ir pats nukentėjusysis G. G., jo dėmesį atkreipė tik tai, kad pro šalį važiavęs automobilis nepravažiavo, o sustojo, ir tai buvo neįprasta tokiam vėlyvam metui. Be to M. B. nuėjo prie nukentėjusiosios automobilio, o D. J. net nebuvo išlipęs ir neišjungė automobilio variklio, kas tik sustiprina įsitikinimą, jog kaltinamieji ketino veikti slaptai, o tuo atveju, jei būtų užklupti, – ketino pasišalinti. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis teigė, kad jis bėgdamas link kaltinamųjų šaukė, taip pat su juo bėgo ir šuo, kuris lojo, o M. B. į tai nereagavo. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti M. B. parodymais, kad jis šauksmų ir šuns neišgirdo. Pažymėtina, kad M. B. stovėjo nusisukęs į namą nugara, taigi, negalėjo nukentėjusiojo matyti bent jau kurį laiką, o garsus galėjo slopinti veikiantis D. J. automobilio variklis. Be to, nuo gyvenamojo namo iki automobilio buvo nedidelis atstumas, t.y. nukentėjusiojo šauksmai negalėjo trukti ilgą laiką (iki jam pribėgant prie M. B.), todėl neatmestina, kad M. B. galėjo nesuvokti, kad juos pastebėjo. Tiek M. B., tiek G. G. patvirtino, kad pastarasis pribėgęs parvertė M. B. ant žemės, M. B. nesipriešino ir ištrūkti nebandė. Taipogi nukentėjusiojo parodymai iš dalies sutampa ir su D. J. parodymais, t.y. kad tik jam atbėgus ir pargriovus M. B., D. J. išlipo iš automobilio, jis nepadarė jokių veiksmų, kurie rodytų, jog jis tęsia nusikalstamą veiką – veidrodėlių vagystę, jo grasinimais buvo reikalaujama paleisti M. B., t.y. aiškus siekis ištrūkti. Todėl konstatuotina, jog nepasitvirtino ir aplinkybė, kad kaltinamieji, užklupti nukentėjusiojo, jam matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdami užvaldyti svetimą turtą. Minėta, kad veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Šiuo konkrečiu atveju darytina išvada, kad yra nustatyta, jog kaltinamųjų tyčia buvo apibrėžta pagrobti svetimą turtą slaptai, o nukentėjusiajam juos užklupus, slaptoji vagystė neperaugo į atvirąją. Todėl nėra pagrindo kaltinamųjų veiką perkvalifikuoti į sunkesnę. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamieji 2014-09-25 apie 23.30 val. V. N. g. 96, Vilniuje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami kartu, iš anksto susitarė, kad D. J. sėdės užvestame automobilyje „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir stebės aplinką, o M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,73 promilės etilo alkoholio), nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išėmė dešinės pusės priekinių durų šoninio veidrodžio stiklą 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės bei pradėjo išiminėti kairės pusės priekinių durelių veidrodžio stiklą 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jį sulaikė G. G., tokiu būdu kaltinamieji pasikėsino pagrobti svetimą – J. G. priklausantį, iš viso 264,23 Eur (912,34 Lt), vertės turtą. Kaltinamųjų veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais, įvykio vietos ir automobilio BMW X apžiūros duomenimis nustatyta, jog M. B., bandydamas pagrobti nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės priekinių durelių veidrodžio stiklą, 456,17 Lt (132,12 Eur) vertės, jį sudaužė, tokiu būdu sugadino svetimą - J. G. priklausantį, iš viso 132,12 Eur (456,17 Lt) Lt vertės turtą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (TAR, 2014-12-31, Nr. 21142). BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. veiksmais padaryta turtinė žala viršija 3 MGL (112,98 Eur) sumą, bet neviršija 5 MGL (188,30 Eur) sumos, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, o jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

Dėl grasinimo nužudyti.

D. J. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-09-25 apie 23.30 val. Noragiškių g. 96, Vilniuje, veidrodžių stiklų vagystės metu nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pamatęs, kad M. B. sulaikė G. G., siekdamas išvengti pastarojo sulaikymo bei netrukdomai pasišalinti iš įvykio vietos, išlipęs iš automobilio, rankose laikydamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, reikalavo nedelsiant paleisti sulaikytąjį arba grasino nušauti, tokiu būdu panaudodamas psichinę prievartą, grasino G. G. jį nužudyti, t.y. D. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Teisminio nagrinėjimo metu prokurorė prašė perkvalifikuoti šią D. J. nusikalstamą veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veiksmuose sistemingumo.

Kaltinamasis D. J. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad M. B. nuėjus prie nukentėjusiosios automobilio, jis liko sėdėti vairuotojo vietoje, langas buvo atidarytas, išlipęs nebuvo. Pamatė, kaip atbėgo nukentėjusysis ir pargriovė M.. Atidarė duris, norėjo bėgti, bet išsigando ir neišlipo iš automobilio, liko sėdėti. Gal buvo vieną koją iškėlęs iš automobilio, bet grįžo atgal išsigandęs. Bijojo išlipti, todėl grįžo į automobilį ir grasino nukentėjusiajam. Bandė visais įmanomais būdais išlaisvinti M.. Pasakė nukentėjusiajam, kad šaus, tikėdamasis, kad nukentėjusysis išsigąs ir paleis M. B.. Buvo sudėjęs rankas lyg laikytų ginklą, imitavo, kad šaus. Nukentėjusysis neišsigando jo grasinimo, nepaleido M.. Tada pavažiavo šiek tiek, nes nenorėjo palikti draugo. Privažiavo arčiau ir vėl šaukė. Tikslo užvažiuoti ant nukentėjusiojo neturėjo. Neišlipo, neatidarė durų, šaukė per langą gal vieną minutę. Kai imitavo, kad šaus, nukentėjusysis buvo už 3-4 metrų, švietė automobilio žibintai. Negalvojo, kad grasina realiai, tik gąsdino, kad paleistų M. B., sakė, kad šaus, o ne nušaus. Šaukė rusiškai. Pats buvo ištiktas streso, išsigandęs. Kai nukentėjusysis atbėgo ir pargriovė M., jis (D. J.) norėjo išlipti, bet išsigando, sugalvojo imituoti, kad šaus. Galvojo, kad nukentėjusysis išsigąs ir paleis M.. Nukentėjusysis matė, kad jis imituoja ginklą, ir neišsigando. Nukentėjusysis nereagavo, tada apvažiavo, vėl sustojo, šaukė, norėjo juos apšviesti, todėl įvažiavo priekiu, išvažinėjo atbulas, tuo metu nukentėjusysis į jį metė akmenį. Išdaužė galinį lango stiklą. Viskas truko gal 2-3 min., negali tiksliai pasakyti.

Taigi, iš šių parodymų matyti, jog D. J. pripažįsta šaukęs ant G. G. grasindamas šauti, taip pat pripažįsta privažiavęs arčiau, tačiau teigia, kad užvažiuoti ant nukentėjusiojo nenorėjo, taip pat neturėjo jokio ginklo, tik imitavo, kad laiko ginklą rankose.

Kaltinamasis M. B. parodė, kad tuo metu gulėjo veidu į žemę, buvo pargriautas nukentėjusiojo, todėl nematė, kas vyksta, tik girdėjo, kaip D. J. šaukė, kad paleistų, kad šaus.

Nukentėjusysis G. G. tvirtino, kad matė D. J. rankose ginklą, aiškiai matė ginklo vamzdį, suprato, kad tai pistoletas. D. J. viena koja išlipo iš automobilio, nukreipė nukentėjusiajam į galvą pistoletą, šaukė, kad nušaus, buvo tirada ir kitų žodžių. Ginklą laikė nukreipęs jam į galvą. Nukentėjusysis labai išsigando, ginklą matė realiai. D. J. automobilis judėjo iš pradžių Noragiškių gatve, po to šonu, po to beveik taranavo nukentėjusįjį, po to vėl grįžo į Noragiškių gatvę. Automobilis buvo keliose padėtyse, langas visą laiką buvo atidarytas. Suprato, kad kaltinamasis D. J. nori jį įbauginti. Jo važiavimą suprato kaip taranavimą, atšoko, delnais atsistūmė, tada D. J. atsitraukė. Metė į D. J. akmenį, norėdamas atitraukti jo dėmesį nuo žmonos. Kontaktas su D. J. truko iki 5 minučių. Iš kur D. J. ištraukė ginklą, nematė. Laikė dešine ranka, o kaire laikėsi automobilio dėl pusiausvyros. Jis sakė ne vieną frazę, kad paleistų jo draugą, kad nušaus. Matė, kad ginklas buvo storesnis negu rašiklis. Skylės skersmuo buvo gal kaip rašiklio. Dabar sunku pasakyti, kokio storio ginklas. Žino, kad tai buvo pistoletas, kitoks būgnas. Skiria ginklus, žino, kad tai ne revolveris. Nebandė identifikuoti, koks tai pistoletas. Žmonai D. J. grasino žodžiais, po taranavimo. Tai buvo puolantis grasinimas. Tai sieja su ginklu, taranavimu. Jis buvo grėsmingai nusiteikęs. Matė fizionomiją, tada paėmė akmenį ir sviedė į automobilį. Buvo susikoncentravęs į agresorių, nematė, ką veikė žmona. Žmonai pistoletu negrasino. Duodamas parodymus gal kontekste norėjo pasakyti, kad jam grasino.

Vertinant nukentėjusiojo G. G. parodymus visų pirma atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis yra teisėtai suinteresuotas bylos baigtimi asmuo ir jo parodymai patikimais įrodymais gali būti pripažinti tik tuo atveju, kai jie patvirtinti kitais byloje nustatytais ir neabejotinais įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, kad D. J. iš tiesų rankose laikė ginklą, byloje nėra – D. J. namuose šaunamojo ginklo ar daikto, panašaus į ginklą, kratos metu rasta nebuvo, M. B. nematė D. J. veiksmų, tik girdėjo, o nukentėjusioji J. G. taip pat nurodė nemačiusi nei kaip buvo grasinama, nei kaip D. J. važiavo link M. B. ir G. G.. Todėl visos abejonės, kurios negali būti pašalintos teisiamajame posėdyje ištyrus surinktus įrodymus, vertintinos kaltinamojo naudai. Tačiau nustatytos aplinkybės, t.y. kad viskas vyko tamsiuoju paros metu, D. J. aktyvūs veiksmai – sudėjo rankas lyg laikytų ginklą ir šaukė reikalaudamas paleisti M. B., grasindamas šauti, privažiavo automobiliu, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis D. J. veiksmus suvokė kaip realų grasinimą nužudyti, t.y. esant pakankamam pagrindui manė, kad grasinimas bus realizuotas. Paties D. J. veiksmai – imitavimas ginklo tamsoje, reikalavimas paleisti, šauksmai, jog nušaus, – bei kaltinamojo parodymai patvirtina, kad jis suvokė grasinąs nukentėjusiajam atimti gyvybę ir baugina nukentėjusįjį, kad grasinimas bus įvykdytas. Todėl konstatuotina, kad yra įrodyta, jog D. J. 2014-09-25 apie 23.30 val. Noragiškių g. 96, Vilniuje, veidrodžių stiklų vagystės metu nuo J. G. priklausančio automobilio „BMW X1“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pamatęs, kad M. B. sulaikė G. G., siekdamas išvengti pastarojo sulaikymo bei netrukdomai pasišalinti iš įvykio vietos, išlipęs iš automobilio, rankose laikydamas daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, reikalavo nedelsiant paleisti sulaikytąjį arba grasino nušauti, tokiu būdu grasino G. G. jį nužudyti. Be to, kaip nurodė teisminio nagrinėjimo metu D. J., bauginimas truko apie 2-3 minutes, G. G. taipogi nurodė, kad kontaktas su D. J. vyko iki 5 minučių. Nors D. J. neneigia ne kartą išsakęs grasinimą nušauti, tačiau visa tai padarė iš esmės tuo pačiu metu, be to įvertinus jo veiksmų trukmę darytina išvada, kad jo veiksmuose nenustatyta būtinojo BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio – sistemingumo, todėl D. J. padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl nešaunamojo ginklo įgijimo ir laikymo.

Kaltinamasis D. J. kaltę dėl šios jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai, paaiškino, kad lazdą rado autoservise ardomame automobilyje, pagalvojo, gal prireiks, ir pasiėmė. Jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: 2014-10-01 atlikus kratą įtariamojo D. J. gyvenamojoje vietoje – name adresu Popieriaus g. 63-1, Vilniuje, ant grindų tarp rašomojo stalo ir sekcijos rasta ir paimta metalinė lazda (t. 1, b. l. 75-76), o Specialisto išvadoje 2014-10-14 Nr. 11-2480(14) nurodyta, kad tirti pateikta metalinė teleskopinė lazda yra smogiamojo pobūdžio nešaunamasis šaltasis ginklas ir priskiriama prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų (t. 1, b. l. 80-81). Taigi yra įrodyta, jog D. J. 2014 m. gegužės mėn. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu bei aplinkybėmis neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos teleskopinę lazdą, kuri pagal savybes atitinka šaltiesiems (nešaunamiesiems) smogiamojo pobūdžio ginklams keliamus reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą 3 skirsnio 7 straipsnio 3 dalies 7 punktą priskiriama prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų, ir laikė ją savo kambaryje, esančiame Popieriaus g. 63-1, Vilniuje, iki 2014-10-01, kol kratos metu ginklas buvo rastas ir paimtas. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK258 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas nustačius šių sąlygų visumą: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis D. J. praeityje niekada nebuvo teistas, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, todėl yra pagrindas spręsti, kad M. B. teisiamas pirmą kartą. Nors nukentėjusysis teigė, kad M. B. neatlygino padarytos neturtinės žalos ir neatsiprašė, tačiau iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltę pripažino visiškai, davė nuoseklius parodymus, akivaizdu, jog nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl tokių savo veiksmų. Kaltinamasis M. B. stengėsi sušvelninti padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir atlygino dalį padarytos žalos: byloje pateikti kvitai (2 t., b.l. 117) patvirtina, kad jis atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai J. G., teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo neturtinės žalos atlyginimui, tačiau nesutiko su jos dydžiu, o tai taip pat rodo jo kritišką požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir leidžia teigti, jog asmuo dėl to gailisi. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis neatlygino neturtinės žalos, negali būti pagrindas laikyti, jog nėra vienos iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kadangi, kaip minėta, M. B. sutinka žalą atlyginti, o dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumos pagrįstumo sprendžia teismas. Bylos duomenimis, M. B. buvo neblaivus, o jo neblaivumo laipsnis sudaro pagrindą tai pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė bendrai, tačiau ketinimas padaryti nusikalstamą veiką jiems kilo spontaniškai, atsižvelgiant į M. B. elgesį po to, kai jį pargriovė G. G., t.y. kad kaltinamasis nesipriešino, nebandė ištrūkti ir tuomet, kai nukentėjusysis mesdamas akmenį jį paleido, todėl teismas nepripažįsta M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės – bendrininkavimo (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taigi konstatuotina, kad yra sąlygos atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d). Byloje yra pateiktas V. B. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šį prašymą laiduotojas ir kaltinamasis palaikė teismo posėdžio metu, o V. B. paaiškino, jog dės pastangas, kad daugiau tai nepasikartotų. Sūnus dar jaunas, mano, kad sugebės jį paveikti. Atsiprašo nukentėjusiojo, kad sūnus taip pasielgė. Taip pat nurodė, kad moralinės žalos neatlygino, nes neturėjo nukentėjusiojo nurodytos pinigų sumos. Apie sūnaus padarytą nusikaltimą sužinojo, kai ji paleido iš policijos. Sūnus gyvena kartu su mumis. Nors jau suaugęs, bet dar yra elgesio kontrolė. Planuojama, kad išvyks dirbti į užsienį, atsiskirs nuo senų draugų. Sūnus dirba. Santykiai draugiški, M. jo klauso, padeda šeimoje. Buvo pokalbis apie tai, ką padarė. Mano, kad suprato ir daugiau to nekartos. Stengsis sūnui daryti didesnę įtaką. Gal išvažiuos į užsienį, įsidarbins, gyvens atskirai nuo šios aplinkos. Negali pasakyti, kaip bus konkrečiai, gyvenimas kartais diktuoja planus.

Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–86-895/2015).

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo M. B. tėvas V. B. neteistas (2 t., b.l. 123), turi aukštąjį išsilavinimą (2 t., b.l. 119), dirba UAB „Rimi Lietuva“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip pasižymintis atsakingumu, pareigingumu, savitvarda, geru bendravimu su kolegomis bei pavaldiniais (2 t., b.l. 120), Vilniaus priklausomybės ligų centre 5 metų laikotarpyje nekonsultuotas ir negydytas (2 t., b.l. 121). Taigi atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, į tai, kad V. B. gyvena kartu su sūnumi, kaltinamuoju M. B., juo pasitiki, teismas daro išvadą, jog V. B. gali daryti teigiamą įtaką M. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų.

Taigi atsižvelgiant į tai, kad nustatytos visos BK 40 straipsnio išvardintos sąlygos ir pagrindai atleisti M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamojo bei jo tėvo V. B. prašymas tenkintinas, M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato ir laiduotoju paskiriant V. B..

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. J., atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, viena jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę. D. J. teistas du kartus (2 t., b.l. 45-47), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 43-44), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 40), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (2 t., b. l. 41), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 42). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pripažindamas šios aplinkybės egzistavimą teismas atsižvelgia į tai, kad iš esmės D. J. savo kaltės neneigė, davė nuoseklius parodymus, sutinka atlyginti ir padarytą neturtinę žalą, tik nesutinka su nukentėjusiųjų nurodytu žalos dydžiu. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad buvo tą dieną išgėręs alaus, tačiau teigė, jog neblaivus nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad objektyvių įrodymų apie D. J. neblaivumą nėra, tuo labiau įrodymų, kad neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, darytina išvada, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta aplinkybė nepasitvirtino. Dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – bendrininkavimo manytina, kad ir ši aplinkybė gali būti nepripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi, nors neabejotinas veiksmų bendrumas, vis tik jų veikos spontaniškumas, tai, kad D. J. liko automobilyje ir aktyvių veiksmų (dėl pasikėsinimo padaryti vagystę) neatliko, teismas nepripažįsta M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės – bendrininkavimo. Taigi darytina išvada, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta D. J. paskyrus bausmę – baudą. Kadangi D. J. nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, bausmės bendrintinos. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog D. J. dirba, turi šeimą ir augina vaiką, yra pagrindas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ilgesniam terminui.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų solidariai 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2014-09-25 iki teismo spendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 15-177), bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. G. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamųjų solidariai 145,74 Eur turtinei žalai atlyginti už automobilio priekinių durų dešinės pusės veidrodžio stiklo uždėjimą ir kairės pusės veidrodžio keitimą, 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2014-09-25 iki visiško prievolės įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 33-35). Ieškiniuose nurodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą. Nukentėjusiųjų gyvenamosios vietos teritorijoje teko patirti įsibrovimą į jų ir jų šeimos asmeninę erdvę, ginti savo turtą, grumtis su ciniškais vagimis, siekiant juos sulaikyti. Nurodo, kad G. G. teko patirti grasinimą nužudyti, kuris jį stipriai sukrėtė, nes buvo grasinama nutaikius į jį šaunamąjį ginklą. Dėl tokių užpuolikų veiksmų patyrė didelę baimę ne tik dėl savo gyvybės, bet ir šeimos narių, kurie taip pat atsirado įvykio vietoje, gyvybės. Šis įvykis sutrikdė nukentėjusiųjų ir jų šeimos saugumo jausmą. Iki šiol bijo išeiti vakare sutemus iš namų, būti lauke savo gyvenamosios vietos teritorijoje, žmona ir dukros apskritai bijo likti namie vienos. Ilgą laiką kankino nemiga, teko vartoti raminamuosius vaistus. Pažymėjo, kad D. J. ir M. B. nėra atlyginę nei dalies neturtinės žalos, todėl taip pat patiria nuostolius dėl jiems kilusios prievolės neįvykdymo. Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, todėl nuo žalos padarymo dienos prašo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji savo ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo palaikė.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. G. paaiškino, kad buvo vakare savo namuose, ilsėjosi prieš darbo dieną, įvyko intervencija į jo privačią erdvę, jis išsigando, bėgo, susidūrė su vagimis, kurie neaišku, ką turi, buvo išgyvenimai grumtynių metu, grasinimas ginklu, pagalvojo, nejaugi bus tokia beprasmė mirtis. Kai išbėgo žmona, pamatė, kad kaltinamasis D. J. turi ginklą, pajuto grėsmę, išgyvenimus dėl žmonos. Griebė akmenį ir metė, nors tuo metu galėjo jį nušauti, buvo nesvarbu. Su kaltinamuoju M. B. vėlų rudens vakarą gulėjo pusę valandos. Žmona ir vaikai lakstė išsigandę. Kai atvyko policija, aistros nurimo, perėmė kaltinamąjį M. B.. Vaikams 14, 15, 3 metai. Ten įsikūrė prieš 3 metus, jautėsi saugiai, dukros vakarais vedžiojo šunį. Dabar bijo, prašo palydėti. Praėjo metai, turėtų pasimiršti, bet vakare išgirdus kažkokį triukšmą, atsiranda budrumas. Vesdamas šunį, pasiima dujų balionėlį. Buvo apsibraižęs, bet tai nesvarbu, užgijo. 6000 eurų neturtinės žalos prašo priteisti, nes gimė trečias vaikas - sūnus, už tai žmonai nupirko gerą automobilį, o du vyrukai pačiame jėgų žydėjime taip ciniškai pasielgė. Vieta buvo apšviesta, kaltinamiesiems tai buvo nesvarbu. Valda yra 8 arų sklypas, teritorija aptverta, tvoros aukštis apie 1,5 metro, kiemas kyla į kalną, tvora namo šviesos nepaslepia. Aikštelė nėra kiemo dalis, tik prižiūrima ir naudojama. Ten pripilta skaldos ir prižiūrima. Tai buvo jo momentinė reakcija. Norėjo išgąsdinti. D. J. automobilį matė, tai BMW tamsintais langais. Nežinojo, kiek ten yra vagių, bet bėgo. D. J. į jį taikėsi 15-20 sekundžių, ne kelias sekundes. Grėsmę suvokė realiai. Bijojo dėl žmonos, todėl metė akmenį. Po įvykio į gydytoją nesikreipė, vaistų nepirko. Išsigando, kai į jį buvo nukreiptas ginklas. Kai atėjo žmona, dar labiau išsigando.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. G. nurodė, kad įvykio metu išgyveno stiprias emocijas. Mano, kad vyras buvo išsigandęs. Nežiūrėjo, bet pagal jo veiksmus suprato, kad išsigandęs. Tokioje situacijoje tikrai buvo pagrindo bijoti. Po šio įvykio ji į medikus nesikreipė. Gydėsi privačiai. Jos kurso draugė yra šeimos gydytoja, išrašė raminamųjų vaistų. Jos šokas buvo mažesnis negu vyro. Jai tiesiogiai neteko susidurti su kaltinamaisiais. Pamačiusi, kas vyksta, labai išsigando. Kai jie apsigyveno name, buvo daug optimizmo, gimė trečias vaikas, daug dirbo, investavo, turėjo daug svajonių ir staiga kilo akivaizdi grėsmė. Iki šiol kaltinamieji neatsiprašė. Nors jau praėjo metai, bet viskas dar atgimsta, nesijaučia taip saugiai, kaip anksčiau. Atrodė, kad viskas bus ramu, bet klydo.

Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Taigi, nukentėjusieji nurodė, kad dėl nusikalstamų veiksmų jie patyrė išgyvenimų ir dvasinių sukrėtimų. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų – pasikėsinimo padaryti vagystę, o nukentėjusysis – ir dėl grasinimų, patyrė neigiamų išgyvenimų. Tačiau nukentėjusieji nurodė, jog dėl pašlijusios sveikatos į gydytojus nesikreipė, taigi jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų jų sveikata ženkliai pablogėjo ir/ar gali pablogėti ateityje, nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusiųjų atžvilgiu būtų sumažėjusios jų bendravimo galimybės, pablogėjusi reputacija, ar būtų pažeminti; jų fizinė sveikata sužalota nebuvo, išskyrus, kaip nurodė G. G., dėl grumtynių metu padarytus apibrozdinimus, dėl kurių į gydytojus nesikreipė. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusieji. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji J. G. apskritai nepatyrė jokių grasinimų, be to, neabejotina, kad nukentėjusieji patyrė nesaugumo jausmą bei išgąstį, tačiau jų nepilnamečiai vaikai atbėgo tik po to, kai atvažiavo policija, su vaikais nei grasinimai, nei pasikėsinimas padaryti vagystę nebuvo siejami. Taip pat nukentėjusieji nebuvo užpulti, o grasinimai G. G. išsakyti siekiant išvengti sulaikymo. Be to, padaryta turtinė žala yra nedidelė, o iš garso įrašo, padaryto J. G. skambinant bendrosios pagalbos centrui, taipogi negalima daryti išvados, kad ji buvo tokia išsigandusi, kaip nurodoma ieškinyje. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pasekmes, į tai, kad nusikaltimai padaryti tyčia, kaltinamieji yra darbingi, į padarytą turtinės žalos dydį, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos ir tenkinus ieškinius būtų neadekvačiai pabloginta kaltinamųjų padėtis, o nukentėjusieji nepagrįstai praturtėtų; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas, nukentėjusiajam G. G. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajai J. G. – 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiga vykdyti teismo prievolę kaltinamiesiems atsiras tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant konkrečią pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Todėl nukentėjusiųjų prašymas priteisti 5 % dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo veikos padarymo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, laikytinas priešlaikiniu, todėl atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji sumokėjo advokatui už atstovavimą teisme1200 Eur (2 t., b.l. 152-153). Šios nukentėjusiųjų patirtos išlaidos neabejotinai yra susijusios su nagrinėjama byla, todėl pripažintinos proceso išlaidomis. Tačiau įvertinus parengtų ieškinių turinį, t.y. kad jie iš esmės vienodi, juose iš esmės yra nurodytos tos pačios aplinkybės, bei atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, priteistos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiųjų prašoma priteisti suma mažintina iki 600 Eur.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, pateiktas G. G., paliktinas saugoti prie bylos.

Dvi medžiaginės pirštinės, saugomos Vilniaus apskr. VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (2015-04-27 kvitas BBB Nr. 1PK000728). Iš D. J. paimta teleskopinė lazda, saugoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus saugykloje (2015-04-28 kvitas Nr. OVS000963), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

M. B. laiduotoju paskirti V. B., gim. 1956-04-02.

M. B. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

V. B. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 MGL dydžio baudą.

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 MGL dydžio baudą.

D. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 20 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausme subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę D. J. paskirti 80 MGL, t.y. 3012,80 Eur, dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2013-05-29 Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinę subendrintą bausmę D. J. paskirti 80 MGL, t.y. 3012,80 Eur, dydžio baudą ir laisvės atėmimą 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti D. J. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką (2 dienas), t.y. nuo 2014-09-29 iki 2014-10-01.

Priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir D. J. solidariai nukentėjusiajam G. G. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir D. J. solidariai nukentėjusiajai J. G. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinius atmesti.

Priteisti iš kaltinamųjų M. B. ir D. J. lygiomis dalimis nukentėjusiesiems G. G. ir J. G. 600 Eur proceso išlaidų.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.

Dvi medžiagines pirštines, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2015-04-27 kvitas Nr. 1PK000728), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Teleskopinę lazdą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus saugykloje (2015-04-28 kvitas Nr. OVS000963), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.