Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-231-267/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-05
Bylos Nr.
2S-231-267/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-09099-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
J. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-231-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09099-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.; 3.4.4.11.; 3.5.1.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2‑218‑641/2015 pagal pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio A. L. veiksmų vykdomojoje byloje ir antstolio A. L. pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas antstolio A. L. pareiškimas suinteresuotiems asmenims ekspertizės įstaigai IĮ „EKSPERTS“, išieškotojai D. M., skolininkui J. Č., kuriuo buvo prašoma leisti įeiti į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su tikslu apžiūrėti realizuotiną turtą ir ekspertui nustatyti skolininko J. Č. turto rinkos vertę.Teisme taip pat buvo gautas antstolio A. L. persiųstas pareiškėjo J. Č. 2015-11-02 skundas dėl antstolio A. L. veiksmų (civilinė byla Nr. 2-10784-875/2015), kuriuo buvo prašoma panaikinti 2015-10-16 antstolio patvarkymą sudaryti sąlygas patekti į patalpas. Antstolis A. L. 2015-11-11 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 681, 682 straipsnius, tik antstolis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko turto vertei nustatyti, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui.Šiaulių apylinkės teismo 2015-11-16 nutartimi sujungtos civilinės bylos Nr. 2‑10784‑875/2015 ir Nr. P2-218-641/2015, ir antstolio A. L. pareiškimas bei pareiškėjo J. Č. skundas nagrinėti kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Pirmosios instancijos teismas 2015-12-02 nutartimi pareiškėjo J. Č. 2015‑11‑02 skundo netenkino, antstolio A. L. pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas tenkino visiškai – išdavė antstoliui A. L. leidimą įeiti į skolininkui J. Č. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuo turto vertės nustatymo praėjo 3 metai, padarė išvadą, jog tikėtina, kad turto vertė, atsižvelgiant į natūralų turto nusidėvėjimą, nekilnojamojo turto vertės pokyčius nuo 2012 metų, pasikeitė, todėl antstoliui galėjo kilti abejonės dėl turto vertės. Remdamasis tuo bei CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta areštuoto turto įkainojimo tvarka, teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentas dėl to, jog ekspertizė paskirta nepagrįstai – atmestinas. Teismas sprendė, kad skolininkui buvo žinoma apie ekspertizės atlikimo laiką, nes 2015-10-16 patvarkymas sudaryti sąlygas patekti į patalpas skolininkui 2015-10-27 įteiktas tinkamai – per darbovietės administraciją. Kadangi skolininkas gera valia neleido apžiūrėti turto vertintojui/ekspertui jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, neteisėtų antstolio veiksmų priimant 2015-10-16 patvarkymą sudaryti sąlygas patekti į patalpas teismas nenustatė, todėl pareiškėjo J. Č. skundo netenkino.Tenkindamas antstolio prašymą, teismas nustatė, kad pareiškėjas (skolininkas) į bylą nėra pateikęs įrodymų, jog per patvarkyme nustatytą terminą jis sudarė sąlygas turto vertintojui/ekspertui patekti ir apžiūrėti įkeistą turtą, jog ėmėsi realių veiksmų, antstolio patvarkymui vykdyti, aktyviai domėjosi vykdymo procesu, kreipėsi su atitinkamais prašymais ar/ir pasiūlymais dėl ekspertizės atlikimo laiko, todėl sprendė, kad savo neveikimu skolininkas kliudė antstoliui vykdyti jam įstatymo priskirtas funkcijas. Atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog antstoliui patekus į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas bus pažeistos skolininko teisės ar teisėti interesai, o antstoliui negalint nustatyti realizuotino nekilnojamojo turto vertės užkertamas kelias greičiau ir realiai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, teismas išdavė antstoliui A. L. teismo leidimą įeiti į skolininkui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atskiruoju skundu skolininkas J. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-02 nutartį ir antstolio A. L. pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Apeliantas nesutinka su antstolio nepagrįstomis abejonėmis ir teismo motyvais, kurie iš esmės yra grindžiami tikimybe, kad turtas per 3 metus galėjo nuvertėti. Nei skolininkas, nei kreditorius vykdymo procese nepateikė prieštaravimo dėl areštuoto turto įkainojimo, o areštuotas nekilnojamas turtas gali būti vertinamas viešojo registro duomenis. Šios aplinkybės įrodo, kad nėra teisinių sąlygų skirti turto ekspertizę, o antstolio abejonės dėl areštuoto turto vertės yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenis.Apelianto teigimu, šiame vykdymo proceso etape nėra teisinio pagrindo skirti areštuoto turto ekspertizę, o tokios ekspertizės atlikimas yra perteklinis ir pažeidžia kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismui patenkinus antstolio reikalavimą, nebus pasiektas tikslas, kadangi skolininkui nekils pareiga į gyvenamąsias patalpas įleisti turto vertintojo.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis A. L. prašo pareiškėjo J. Č. atskirojo skundo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, skirti pareiškėjui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Antstolio teigimu, tik jis turi teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti (LR CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Nurodo, kad skolininko turto įkainojimas yra pirmiausiai antstolio pareiga, kuria vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo procese šalys naudojasi savo suteiktomis teisėmis. Įstatymas ne tik nedraudžia, bet priešingai, kilus abejonių dėl turto vertės įtvirtina pareigą antstoliui skirti ekspertizę. Teigia, kad pareiškėjui priklausančio ir priverstine tvarka realizuotino hipoteka įkeisto nekilnojamoje turto masinis vertinimas buvo atliktas 2012-11-16, t. y. daugiau nei prieš 3 metus, todėl antstoliui pagrįstai kilo abejonių dėl realizuotino turto vertės. Antstolis mano, kad pareiškėjas nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis sąžiningai, pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas nepagrįstas, o jo pateikimas – tai tik vengimas vykdyti sprendimą, pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus ir vykdymo proceso vilkinimas, todėl antstolis prašo skirti pareiškėjui baudą, dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis LR CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, susijusių su antstolio teise patekti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas, siekiant įvertinti nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė du procesinius klausimus – netenkino pareiškėjo (skolininko) skundo dėl antstolio veiksmų ir išdavė antstoliui leidimą įeiti į skolininkui nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Atskiruoju skundu skolininkas nesutinka su minėta teismo nutartimi, prašydamas antstolio A. L. pareiškimą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas atmesti.Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai.Visų pirma, pažymėtina, kad pagal CPK 612 straipsnį, vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatyta tvarka – teisėjo rezoliucija. Teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atskiruoju skundu gali būti skundžiamos tos teismo nutartys, kuriomis išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais civiliniame proceso kodekse nustatytais atvejais. CPK 615 straipsnis, reglamentuojantis skolininko gyvenamųjų ir kitų patalpų apžiūrą, nenumato, kad teismo nutartis, kuria leista ar atsisakyta leisti įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas būtų skundžiama atskiruoju skundu. Taigi teismo nutartis, kuria leista įeiti į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas, atskiruoju skundu neskundžiama, nes to nenumato įstatymas ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 1, 2 p.). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-02 nutarties dalis dėl leidimo antstoliui išdavimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str.), todėl apeliacinis procesas dėl šios nutarties dalies turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).Dėl kitos nutarties dalies, kuria netenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, priimant patvarkymą sudaryti sąlygas patekti į patalpas, pažymėtina, kad pareiškėjas su įpareigojimu sudaryti sąlygas patekti į patalpas nesutinka vien tuo pagrindu, kad, jo manymu, antstolis neprivalėjo vykdomojoje byloje skirti turto vertinimo ekspertizės, nes turto vertė nustatyta pagal viešojo registro duomenis. Byloje nustatyta, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie būsimą turto apžiūrą, tačiau byloje nėra duomenų, kad iki šios dienos skolininkas būtų suteikęs antstoliui galimybę patekti į skolininko gyvenamąsias patalpas, šios aplinkybės atskirajame skunde neginčija ir pats skolininkas.Kaip teisingai nurodo ir antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą, tik antstolis turi diskrecijos teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti (LR CPK 681, 682 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes, todėl gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Atsižvelgus į įstatyme suteiktą teisę antstoliui savo iniciatyva skirti turto vertinimo ekspertizę bei kitas nurodytas aplinkybes, pagrindo, kodėl neturėtų būti vykdomas antstolio patvarkymas leisti sudaryti sąlygas patekti antstoliui kartu su turto vertintoju į skolininko gyvenamąsias patalpas nustatant turto rinkos vertę, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog neteisėtų antstolio veiksmų priimant 2015-10-16 patvarkymą sudaryti sąlygas patekti į patalpas nenustatyta, ir pagrįstai pareiškėjo J. Č. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismas, netenkindamas skolininko J. Č. skundo dėl antstolio veiksmų priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Antstolis atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad skolininkas tik vengia vykdyti sprendimą, pažeisdamas teisėtus išieškotojo interesus, ir vilkina vykdymo procesą. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012; kt.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Taigi skundo dėl antstolio veiksmų ar atskirojo skundo pareiškimas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, byloje nėra duomenų kad skolininkas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, todėl antstolio prašymas J. Č. skirti baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo (skolininko) J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties dalies, kuria tenkintas antstolio A. L. pareiškimas dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo J. Č. skundas dėl antstolio veiksmų netenkintas, palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė