Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-963/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-25
Bylos Nr.
1-123-963/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43174-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
E. S.
Nukentėjusysis
R. Ž., I. R., I. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-123-963/2023Proceso Nr. 1-01-1-43174-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.8; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Kristinai Vyšniauskienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,kaltinamajam E. S.,nukentėjusiesiems R. Ž., I. R., I. P. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, paskutinį kartą teistas 2021 m. rugpjūčio 19 d., Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant 4 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruoti Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant per visą bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2022 m. sausio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. mušdamas žmogui sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y.:

jis, 2022 m. gegužės 10 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ties butu Nr. 106, Klaipėda, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė R. Ž. į kojas, nuo ko jis suklupo ant grindų ir sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į veido sritį, po to sudavė mediniais pagaliais nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į šonus bei į nugarą ir ranka jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas R. Ž. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nežymiai sužalojo R. Ž. ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, E. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y.:

jis, 2022 m. birželio 8 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės „Grūstė“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu smogė I. P. į veido sritį, nuo ko jis krito ant asfalto ir susitrenkė galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nežymiai sužalojo I. P.

Be to, E. S. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, prie buto Nr. 54, Klaipėdoje, konflikto metu, kumščiu vieną kartą sudavė I. R. į veido sritį, ko pasakoje jis nugriuvo ant grindų, ir jam gulint, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus, padarydamas nukentėjusiajam nosies odos nubrozdinimą ir nosies kaulų lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo I. R..

Kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl įvykių su R. Ž. ir I. P. pripažino iš dalies. Dėl įvykio su I. R. kaltės nepripažino visiškai, nes jo nelietė. Dėl įvykio su I. R. parodė, kad jis tuo metu turėjo apykoję ir tuo metu, kai I. R. teigia, kad jam buvo sulaužyta nosis, jis tuo metu net nebuvo bendrabutyje. Kaimynai pasakojo, kad atvažiavo ir ieškojo jo per ROIK programą, nes jo bendrabutyje nebuvo, tuo metu buvo kitame miesto gale, kaip jis galėjo būti dvejose vietose vienu metu. Kas I. R. mušė, neįsivaizduoja. Jis apsivartojęs, nesupranta kas vyksta ir visur kaltina jį. I. R. sako, kad jis jį mušė, bet net negali to patvirtinti, nes sako, kad taip galvoja. Kokiame pasaulyje jis buvo, neįsivaizduoja, ir taip yra pastoviai. Jis su I. R. turėjo maždaug 9 bylas, visos jos buvo nutrauktos todėl, kad ten nei logikos nei supratimo, dėl ko rašo pareiškimus irgi nesuprantama. Pareigūnai norėjo kelti I. R. baudžiamąją bylą dėl melagingų parodymų, bet pasakė, kad jo pagailėtų, kad jis protiškai nesveikas ir dar prižiūri savo neįgalią mamą, brolis „sėdi“. 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. jis nebuvo adresu (duomenys neskelbtini), buvo pas draugus, gėrė, tikslaus adreso nežino. Pareigūnai kai atvažiavo pas I. R., pagal programą žiūrėjo, ir sakė kaimynams, kad jis kitame miesto gale. Kur jis buvo tuo metu, pasakyti negali, jį pareigūnai per ROIK programą mato, nes buvo uždėta apykojė. Kai buvo išvykęs, dar nebuvo 22.00 val., nes 22.00 val. jis turėjo būti namie. Tuo metu atlikinėjo bausmę, turėjo vaikščioti į programas. Namuose turėjo būti nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Apykojė turėjo būti uždėta metus laiko, bet išbuvo beveik 6 mėnesius, tada išvyko atsėdėti parų. Su I. R. 10 000 Eur civiliniu ieškiniu nesutinka. Visos bylos, kurios prieš tai buvo su juo yra nutrauktos. Nesutinka, nes nėra logikos, jis kosmose plaukioja. Su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 54,24 Eur I. R. gydymo taip pat nesutinka. Dėl įvykio su R. Ž. parodė, kad jie „baliavojo“ 114 bute ir atėjo R. Ž. sugyventinė-D. R. Ž. atbėgo, pradėjo sakyti, kad jis ir D. yra meilužiai, o tai moteriai 60 metų. Jis pasakė R. Ž., kad nusišneka, jie sėdi visi prie vieno stalo, geria ir viskas. D. atėjo pas juos, jie ją priėmė. Ji visada ateina pas juos „baliavoti“, tai gali patvirtinti visi. Atėjo R. Ž. ir pasakė, kad D. eitų namo, o jie buvo susipykę, R. Ž. vos jos nesumušė ir D. pabėgo nuo jo, sakė, kad bijo grįžti namo. Vėliau R. Ž. vis pradėjo lysti pro duris, o jis jį varė lauk, pasakė jam, kad vadovautų pas save namuose, o ne atėjęs į svečius. Jie susiginčijo, R. Ž. išėjo parnešti butelį, atėjo pas juos į kambarį sumuštas ir kvietė D. eiti namo. Ji sakė, kad niekur neis, bijo, tada R. Ž. išėjo. Jis išėjo į tualetą ir pamatė, kad R. Ž. prie savo kambario durų stovi su peiliu, pasakė, kad papjaus. Pas jį, prie durų buvo sudėtos stalo kojos, pagaliai buvo labai ploni ir seni. Juos paėmė ir sudavė R. Ž. per ranką, vėliau suėmė už sprando, palenkė galvą į palangę ir dar sudavė 6 smūgius į nugarą su pagaliais, jie sulūžo. Tada atėjo kaimynas, klausė, ką čia daro. Jis pasakė kaimynui, kad R. Ž. su peiliu šokinėja. Kai pradėjo R. Ž. mušti D. K. pribėgo, paėmė peilį ir įnešė į kambarį. Kai atvažiavo pareigūnai, jis jiems pasakė, kad R. turėjo peilį, D. irgi pasakė, kad R. turėjo peilį. Dabar R. Ž. sako, kad peilio neturėjo ir parašė pareiškimą. Jis nerašė pareiškimo R. Ž., kam jam gadinti gyvenimą. Nemušė jo rankomis, net pareigūnams R. Ž. sakė, kad nemušė jo rankomis. Nepripažįsta šių veiksmų, kur nurodyta, kad jis spyrė, tada R. Ž. nukrito ant žemės ir dar jam sudavė, to nedarė. Mušė jį su pagaliais, bet ne su rankomis. Pripažįsta, kad jį mušė, bet rankomis, kojomis jo nemušė, nespyrė jam. Kaltinime nurodytų aplinkybių nepripažįsta. R. Ž. sudavė tik per nugarą 7 kartus su pagaliais ir viskas. Kai atvažiavo pareigūnai, apžiūrėjo R. Ž. nugarą, ten nieko nebuvo. Mušė tam, kad jis išmestų peilį, nes girtas nesiorientuoja aplinkoje. Jo žmona bėga pas juos visą laiką, nes ją muša. Dėl įvykio su I. P. parodė, kad buvo suduotas vienas smūgis. Parodė, kad jie stovėjo prie parduotuvės „Grūstė“, aikštelėje, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. I. P. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, atėjo jo sugyventinė I. ir jie tarpusavyje pradėjo ginčytis. I. pakvietė jį, pasakė, kad tuoj I. P. ją suspardys, tada jis atbėgo. I. P. pradėjo sakyti, ko čia atėjai ir norėjo trenkti jam į galvą, jis spėjo ranką palei mostą suimti, gavosi refleksas, o jis parašė pareiškimą. Pradėjo sakyti, kad jį ir I. pasodins, kad jie yra meilužiai. Jis turi tris vaikus, vienas ne jo, bet yra pas mergaitę. Jie kartu bando vesti bendrą ūkį, kokie dar meilužiai. Dėl pirmojo epizodo paaiškino, kad buvo taip, jog su O. Š. vartojo alkoholį, ar tai buvo tą pačią dieną, nežino. Tą dieną dingo I. R. telefonas. Išsikvietė tyrėja ir pasakė, kad jis pavogė iš I. telefoną. Pasakė jai, kad tą telefoną jau antrą kartą pavogė, dar net nebuvo grąžintas, kaip pavogė vėl. I. pats paskambino į policiją, pasakė, kad dingo jo telefonas, vėliau nuėjo iki namų ir telefoną rado. Jis paskambino policijai, pranešė, kad telefoną rado. I. vėl parašė ant jo pareiškimą. Nebuvo tokio įvykio, kad mėtytų telefoną I. į pašto dėžutę. Buvo paėmęs jo telefoną, klausėsi muzikos, jis išsikrovė, tada padavė I. N. I. skambino, sakė, kad dingo telefonas, bet jis į rankas padavė jam telefoną, kad pakrauti. Dėl nusikalstamos veikos su R. Ž. parodė, kad jis laikė peilį, atsirėmęs prie sienos. Paaiškino, kad jie visi buvo pavartoję alkoholio, R. Ž. buvo labai piktas ir sumuštas. Jo sugyventinė D. K. sėdėjo pas juos, nervinosi. Žino, kad jis yra nesveikas, jam su galva negerai ir dar sako papjaus. R. Ž. pradėjo sakyti, kad jo žmona yra jo meilužė, papjaus jį ir pan., dėl to viskas ir prasidėjo. Jis nuėjo i tualetą, parėjus, jis toliau jam kalbėjo. Peilį laikė rankoje, buvo jį nuleidęs, grasino žodžiais. Kūno kalba išduoda, kad jis gali tai padaryti. Niekas nežino, kas jam šaus į galvą, kol blaivas yra normalus, girtas yra nesveikas. Jo žmona visą laiką mėlyna vaikšto. Parodė, kad atsimena ką kalbėjo atvykus policijai, sakė, kad jis jo nemušė, davė su pagaliais per ranką ir per nugarą. Iš kur pas jį atsirado kiti sužalojimai, nežino, jis pas juos atėjo jau sumuštas. Paaiškino, kad visi buvo neblaivūs, jis varė jį lauk, kad nebūtų problemų. Jis su juo gali išgerti vieną butelį, antrą, daugiau ne, nes neatlaiko. Kodėl liudytojai nurodė, kad jis sumušė R. Ž., nežino. Jis buvo „lupamas“ koridoriuje, dar atėjo kaimynas S., sakė jam ramintis. Policijai sakė, kad jis neitų pas jį, nes ateina kaip pas save į namus. Tie asmenys turi pagrindą apkalbėti, nes daug kas jo nemėgsta, o kai reikia pagalbos visi bėga pas jį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. R. (BK 138 straipsnio 1 dalis)

Nukentėjusysis I. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipykę nėra. Kas įvyko 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. nieko neprisimena. Gal šiandien nepilnai blaivas yra. Ikiteisminio tyrimo metu kai davė parodymus, susinervinęs buvo, rašė tas nesąmones. Kas buvo adresu (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. 54, nenori atsiminti šių dalykų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, negali pasakyti. Nenori teismo. Nukentėjusysis palieka teismo salę, atsižvelgiant į tai, kad yra neblaivus, nieko neprisimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiojo I. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d., antroje namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apie 16.30 val. jis kartu su O. (daugiau duomenų nežino) ir E. S., kuriam yra apie 36 m., gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vartojo alkoholinius gėrimus. Jie išgėrė apie 4 l alaus. Sugertuvių metu E. iš jo pasiskolino jam priklausantį telefoną „Redmi 7“, kurio vertė apie 500 Eur. Vėliau, apie 17.20 val. jis paprašė gražinti minėtą telefoną, o šis atsakė, kad jokio telefono neėmė. Jie sukonfliktavo ir E. S. pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas, ko pasakoje pargriuvo ant žemės. Jis atgal netrenkė. Tada E. S. pabėgo. O jis su kitu telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio jis buvo pristatytas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kurioje, jam diagnozavo nosies kaulo lūžį. Jo žiniomis įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Šiuo metu su juo galima susisiekti telefonu nr. (duomenys neskelbtini). Įvykį matė T. V. be nuolatinės gyv. vietos, kuri nakvoja adresu (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Prašo nubausti E. S. įstatymo nustatyta tvarka ir įpareigoti gražinti minėtą telefoną. Telefono įsigijimo dokumentų neturi (t. 1, b. l. 1-2).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis I. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 11 d., pirmame aukšte netoli išėjimo iš laiptinės su E. S., O., vartojo alkoholį. Kartu buvo ir T. V. (Š.). T. alkoholio nevartojo. Tuo metu jis su savo telefonu „Redmi 7“ klausėsi muzikos. E. S. jo paprašė duoti paskambinti. Jis nesutiko duoti telefoną. Pirmos apklausos metu netiksliai nurodė, nes jis E. S. nedavė savo telefono, jis jo tik prašė jam duoti telefoną. Telefoną jis laikė savo rankoje. Jam bendraujant su O. ir T. nepastebėjo kaip iš rankų dingo telefonas. Kaip dingo telefonas, negali paaiškinti. Buvo išgėręs, smulkiai įvykio aplinkybių nurodyti negali. E. S. buvo šalia. Pastebėjęs, kad dingo telefonas, E. S. paklausė, kur telefonas, pastarasis neigė, kad paėmė telefoną. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, jis pasakė, kad jei neatiduos telefono, eina į namus išsikviesti policijos. Po to, nuėjo į savo namus, kurie yra antrame aukšte. Pamena, kad išėjo iš savo buto, kuris yra antrame namo aukšte ir ėjo link bendro naudojimo tualeto. Norėjo nueiti į tualetą, o po to išsikviesti policijos pareigūnus. Jam einant, iš nugaros pajuto smūgį į veido sritį, kumščiu trenkė į nosį, nuo smūgio jis nukrito ant grindų, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kas tiksliai trenkė, jis nematė, tačiau po smūgio jam nugriuvus jis išgirdo, kad E. S. jam kažką sakė, tačiau ką, nepamena. Jam nugriuvus, dar pajuto ne mažiau 4 smūgius į šonus, ar buvo spirta, ar trenkta kumščiu, jis nežino, nematė. Suduodant smūgius E. S. jam kažką sakė, tačiau ką, nepamena. Saugojo veidą, todėl nematė, kaip jam buvo suduoti smūgiai į šonus. Jis smūgių nesudavė, kaip ir kuriuo metu jį nustojo mušti, jis nežino. Iš kaimynų niekas išėjęs nebuvo. Kad smūgius sudavė E. S. yra įsitikinęs, nes girdėjo jo balsą ir trumpai jį matė prie savęs. Tuo metu kai jį mušė, E. S. buvo vienas. T. su O. konflikto nematė, nes kaip ir minėjo su jomis buvo pirmame namo aukšte, o sumuštas buvo antrame namo aukšte. E. pasišalinus iš laiptinės, jis iš mamos telefono iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijai atvyko ir greitoji medicinos pagalba, kuri nuvežė į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Ligoninėje buvo nustatytas nosies lūžis. Skundėsi ir dėl skaudančių šonų, juos apžiūrėjo, tačiau nieko nepasakė (t. 1, b. l. 59-60).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis I. R. parodė, kad akistatoje tarp jo ir E. S. dalyvauti jis bijojo, kadangi jis sutikęs jį gąsdindavo, kad jam kažką padarys, tačiau dabar jis jo nebijo ir akistatoje dalyvautų. Kada, pasakyti negali, reikia, kad jam pasitaisytų sveikata, nes šiuo metu beveik kasdien ištinka epilepsijos priepuoliai. Epilepsija serga nuo 16 metų. Priepuoliai ištinka staiga, tačiau kartais jaučia kada priepuolis ištiks. Nėra paros laiko kada priepuoliai ištinka. Tačiau tikrai gali pasakyti, kad tą dieną, kuomet E. S. jam sulaužė nosį priepuolis jo neištiko. Susipažinęs su policijos pareigūnų BODY kamerų įrašu, kuriame kaimynė nurodo, kad jį buvo ištikęs priepuolis, gali pasakyti, kad kaimynė vardu R. B., kur ji šiuo metu gyvena nežino, apie 45 metų, jos telefono numerio neturi. Ji yra draugė su E. S., todėl mano, kad ji stengdamasi ,kad E. S. nebūtų nubaustas prie policijos pareigūnų nurodė, kad jį buvo ištikęs priepuolis. Tačiau gali patikinti, kad tą dieną priepuolis jo ištikęs tikrai nebuvo ir griūdamas nosies tikrai nesusilaužė, nosis jam lūžo dėl E. S. suduoto smūgio. Telefonas, kuris iš jo buvo pavogtas iki šiol neatsirado, kaip ir nurodė ankščiau koks telefono IMEI numeris buvo nežino, kokia jame SIM kortelė buvo įdėta negali nurodyti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje jis buvo pateikęs civilinį ieškinį 10 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai. Ieškinyje išdėstė visą jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kurią per eilę metų jam padarė E. S. (t. 1, b. l. 75-76).

Liudytoja T. V. (Š.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė 2021 m. gruodžio 11 d. įvykį. Ji sėdėjo kampe, prie jos E. S. su I. R. susimušė. Mušėsi su rankomis, kojomis, per veidą, abudu vienas kitam sudavė smūgius. Ar jie buvo blaivūs, nežino, butelius nešėsi, bet kad gertų, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad nematė muštynių, ji pasakė teisybę, tą patį, ką dabar kartoja. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155) parodė, kad tiek daug ji nepasakojo, ji nenorėjo kištis, šiandieniniai parodymai yra teisingi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos O. Š. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. parodė, kad I. R. pažįsta kaip buvusį kaimyną, ankščiau ji gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. E. S. taip pat žino, tačiau su juo draugai nėra, žino tik iš matymo, susitikę pasisveikina ir tiek, yra kartu vartoję alkoholį. Apie tai, kad 2021 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje I. buvo sumuštas E. S. ir jam dingo mobiliojo ryšio telefonas, sužinojo, tik kuomet buvo pakviesta į apklausą. Tokio įvykio ji nežino ir nepamena. Name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laiptinėje ji dažnai vartodavo alkoholį su T., I., todėl mano, ją nurodydamas I. suklydo, susimaišė dienomis. Apie tai, kad I. buvo galimai sulaužyta nosis sužinojo tik iš pačio I., kuomet buvo pakviesta į apklausą. Susitiko su I. ir paklausė kodėl ją kviečia, tuomet I. jai ir pasakė, kad E. S. iš jo paėmė telefoną ir jį sumušė. Ji jam pasakė, kad nieko apie šį įvykį nežino ir tikriausiai ją nurodydamas, jis suklydo. Tą dieną, kuomet E. S. paėmė I. telefoną ir jį sumušė ji tikrai nebuvo ir su I. alkoholio nevartojo. Jei būtų buvusi tokiame įvykyje ar kažką žinotų tikrai būtų atsiminusi. Kur šiuo metu T. gyvena, ji nežino, jokių jos kontaktų neturi (t. 1, b. l. 144-147).

Iš akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį I. R. ir E. S., nukentėjusysis patvirtino savo parodymus, nurodydamas, kad nosies kaulų lūžimą patyrė dėl E. S. veiksmų (t. 2, b. l. 45-48).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui R. R., apžiūrėti I. R. medicininiai dokumentai, teismo medicinos eksperto konstatuota, kad I. R. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir nosikaulių lūžiu, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 95-97).

Iš specialisto išvados Nr. G744/2022(03) matyti, kad tyrimui pateiktoje I. R. medicininėje dokumentacijoje konstatuotas nosies kaulų lūžimas su poslinkiu, odos nubrozdinimas nosies srityje, sena poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkiniuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasakoje. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. R. sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti griuvimo ir atsitrenkimo metu, nekonstatuota. Nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkiniuose audiniuose padaryta žymiai ankščiau nei nagrinėjamas įvykis. Tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje konstatuoti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 109-110).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. koridorius, esantis 4-ame aukšte, pastate, adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini). Namo laiptinėje, nuo grindų buvo paimtas biologinis pėdsakas-raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Nurodyta, kad įvykio vietos kameros nefilmuoja (t. 1, b. l. 44-52).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų „Body“ įrašai. Atidarius 1 vaizdo įrašą matyti, kad filmuojama policijos pareigūno „Body“ kamera, vaizdas spalvotas su garsu, filmuojama patalpoje. Apatiniame kairiajame kampe matomas užrašytas „Body“ kameros Nr. KLP_619500 data 2021/12/11 ir laikas:17.43.27. Filmuojamas vyriškis (ikiteisminio tyrimo duomenimis tai I. R.), kuris stovi prie buto pažymėtų Nr. 54. Matoma, kad I. R. nosis kruvina. I. R. nurodo, kad jis buvo kartu ir jį apvogė, sumušė. Paklausus policijos pareigūnams, kas jį sumušė I. R. nurodo, kad jis dabar yra viršuje ir nurodo, kad tai E. S.. Policijos pareigūnas užeina į butą Nr. 54 pasižiūrėti, ar nieko nėra viduje. Girdima, kaip laiptinėje pradeda kalbėti moteris, kuri kreipiasi į pareigūnus bei nurodo, kad I. R. prisigeria ir pats kaimynus keikia. Policijos pareigūnas paprašo I. R. parodyti, kur buvo sumuštas. I. R. nuveda koridoriumi prie kito buto durų. Rodo pareigūnams vietą. Matoma, kad policijos pareigūnas nufotografuoja įvykio vietą. Girdima, kaip laiptinėje šaukia moteris, su ja ginčytis pradeda I. R.. Policijos pareigūnas nurodo liautis ginčyti ir eiti atnešti dokumentą. I. R. pateikia dokumentą, pildomi dokumentai. Paklausus, ar E. S. vienas buvo, I. R. nurodo, kad jis buvo ne vienas jie visi buvo ir rodo į laiptinėje toliau stovinčius asmenis, tačiau jų neįvardina. Atvyksta medikai, kurie paklausia I. R. ar jis buvo be sąmonės, jis nurodo, kad nebuvo, medikė nurodo, kad reikia vykti į ligoninę. Įrašas baigiasi 17.48.56. Atidarius 2 vaizdo įrašą matyti, kad toliau filmuojamas I. R.. Įrašas prasideda 17.48.56. Įraše girdisi kaip prie policijos pareigūnų atėjusi moteris pasako: „kodėl jis nurodo, kad jį kažkas daužė, jei jis epilepsija dabar krito. Jis tikrai dabar visai neseniai 20 min. atgal buvo iškritęs, išgulėjo kokį pusvalandį“. I. R. pasako, kad moteris nusišneka. Moteris nurodo, kad atėjo kaimynas ir jį pakėlė. Medikė paprašo I. R. parodyti liežuvį, jis parodo. Medikė paklausia, ar I. R. vyks į ligoninę, jis nurodo, kad nereikia, tačiau medikė nurodo kad reikia vykti į ligoninę. I. R. išeina su medikais. I. R. įlipus į GMP automobilį, dar jo paklausiama, kada jam buvo trenkta, jis nurodo, kad maždaug prieš valandą. Įrašas baigiasi 17.53.55. Atidarius 3 vaizdo įrašą matoma, kad I. R. alkotesteriu nustatomas 2,45 promilių neblaivumas, toliau pildomi dokumentai. 17.57 policijos pareigūnai grįžta į namo laiptinę, joje paimamas kraujo mėginys iš tos vietos, kur nurodė I. R.. Policijos pareigūnai lipa į kitą namo aukštą. Įrašas baigiasi 17.58.54. Atidarius 4 vaizdo įrašą matoma, kad policijos pareigūnai ateina prie buto pažymėto Nr. 99 beldžia į duris, tačiau jų niekas neatidaro. Po to matoma, kad policijos pareigūnai beldžia į kaimynines duris, tačiau niekas durų neatidaro (t. 1, b. l. 130-132).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas. Atidarius garso įrašą girdima, kad skambinama bendruoju pagalbos Nr. 112. Skambina vyriškis (ikiteisminio tyrimo duomenimis tai I. R.), kuris nurodo, kad jį sumušė ir pavogė jo telefoną. I. R. kalba nerišliai. Darbuotojai paprašius viską paaiškinti nuo pradžių, I. R. nurodo, kad jie bendravo kartu ir jis jam davė savo telefoną, kurio jam negrąžino. I. R. nurodo, kad vyriškis jam pasakė, kad telefono, kurį davė, vyriškis neturi, bandė su juo kalbėtis, bet vyriškis paėmęs telefoną jam jo negrąžina. I. R. nurodo, kad vyriškis, paėmęs jo telefoną, yra tame pačiame name. Darbuotojai paklausus, ar jis visur apžiūrėjo, jis patvirtina, kad visur apieškojo, tačiau jo telefono niekur nėra. Paklausus, kada viskas įvyko I. R. nurodo, kad pieš 3 val., adresu (duomenys neskelbtini), paklausus, kur yra įtariamasis, I. R. nurodo, kad vyriškis būna 99 bute. I. R. nurodo, kad ne pirmą kartą jį sumuša ir šiandien jį sumušė. Nurodo, kad yra praskeltas antakis ir nosis kraujuoja. Paklausus kada jis buvo sumuštas, I. R. nurodo, kad dabar, ką tik buvo sumuštas. Darbuotojai paklausus ar tas pats vyras, kuris paėmė telefoną, jį sumušė, I. R. patvirtina, kad tas pats. Darbuotojai paklausus, ar jis buvo sumuštas dėl telefono, I. R. nurodo, kad ne dėl telefono, o mano, kad vyriškis norėjo pasirodyti prieš kitus kaimynus (t. 1, b. l. 136-139).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis, 2022 m. gegužės 10 d., nukentėjusysis R. Ž.)

Nukentėjusysis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju šiai dienai yra susipykę. Parodė, kad tą dieną atėjo kaimynas iš 106 buto, dar buvo S., D. K., jie „baliavojo“. Tą dieną išgėrė, susibarė su sugyventine, ji išėjo pas E. S.. Jis ilgą laiką gulėjo lovoje, D. K. ilgai neparėjo. Ėjo jos ieškoti, atidarė E. S. kambario duris ir pasakė D. K., kad eitų namo. Tuomet ji parėjo, jį aplenkė, užtrenkė duris ir užsirakino, E. S. atėjo ir jį sumušė prie 106 buto, koridoriuje. E. davė su kumščiu, jis krito. O kai jis pasakojo, kad ėjo į tualetą su peiliu, tai netiesa. Gavo ir su koja ir su ranka, gavo smūgius iš rankos į veidą. Buvo viskas prakirsta. Paskui suklupo, visi šaukė: „E., ką darai“. Jis atsistojo, o E. S. davė su pagaliais per nugarą. Vieną pagalį sulaužė, tik nežino ar 2 ar 3 pagaliai buvo. Žino, kad krito ant žemės, jam atrodo, kad ir per kojas sudavė, į kojas tikrai gavo. Pirmiausia į veidą sudavė, vėliau per kojas. Atsistojo, priėjo prie lango, gavo su pagaliais. Atrodo jam ir spyrė. Tiksliai žino, kad spyrė į veidą. Paaiškino, kad pirmą kartą spyrė, tada suklupo. Vėliau, kai jis stojosi, sudavė į veidą, kai atsistojo ant palangės, dar su pagaliais mušė. Kiek galėjo būti smūgių, nepasakys. Į veidą kokius 3-4 kartus sudavė, jeigu ne daugiau. Su pagaliais buvo 3 smūgiai. Sukėlė fizinį skausmą. Savaitę laiko negalėjo atsikelti, todėl po savaitės nuvyko pas ekspertą. Paaiškino, kad į koridorių tada išėjo S. ir išmetė E. S. iš koridoriaus. V. ir N. šaukė: „ką darai, E.“. Su D. K. dabar gyvena. Kiek smūgių buvo suduota, gerai visko neprisimena, nuo smūgių buvo apsvaigęs. Kai pareigūnai atvyko, jis buvo išėjęs, ką E. S. jiems aiškino, neatsimena. Jis pats iškvietė policiją. Paaiškino, kad jis ėjo ne 4 kartus į kambarį, o vieną kartą. Tą dieną buvo išgėręs, žino, kad jam buvo nustatytas virš 2 prom. neblaivumas. Atsimena įvykio aplinkybes, tiksliai žino, kad E. S. jį sumušė. Koridoriuje tą momentą, kai jį mušė matė S. Jo nebuvo koridoriuje, bet kai išgirdo triukšmą, tada S. išėjo. Įvykį matė N., ar V. matė įvykį, nežino.

Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir R. Ž. yra jos kaimynai. 2021 m. gegužės 10 d., apie 22.00 val., buvo konfliktas tarp R. Ž. ir E. S.. Naktį, kaip visada jie „baliavodavo“, kartu gerdavo, tarpusavyje namuose. D. K. atėjo pas kaimyną, ir ten buvo E. S., jie gėrė. Kaip tik atėjo ji ir pasakė, kad nori ramybės, yra serganti. Įėjo raminti, kad nešūkautų, nes viskas girdisi pas ją kambaryje. D. K. visada skundžiasi, kad ją muša, neleidžia miegoti, neduoda valgyti. D. K. sakė E. S., kad padėtų, apramintų R. Ž.. Ji pasiklausė ir išėjo. Tada išgirdo, kad R. Ž. atėjęs į duris „baladoja“, kviečia ją namo, keiksmažodžiais vadina, o D. K. bijo eiti. Pamatė, kad E. S. bėga, o D. K. sėdi kambaryje Nr. 114. Nubėgo ir nubėgo, kas ten tarp jų buvo nežino, tik ryte pamatė R. Ž. visą mėlyną. Per 5 metus ten tarpusavyje būna visko, muštynės. O D. K. tada pasiskundė ir dažnai skundžiasi, kad ją skriaudžia. E. S. išgėręs yra „torpeda“, bėga gelbėti. Nematė ar buvo suduoti smūgiai nukentėjusiajam R. Ž.. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo kartu tą vakarą nematė. D. K. pati darė „kipišą“ artimoje aplinkoje. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Matė, kad E. S. bėgo koridoriumi. Ji R. Ž. bijo koridoriuje sutikti, valkiojasi, žmonės jo bijo, čia reikia teisti ne E. S., jis nieko blogo nepadarė.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta E. S., susipykę nėra. Su R. Ž. jie bendrauja, kartu gyvena. Gegužės mėnesį buvo konfliktas, jų kambaryje buvo išgėrinėjama, dar buvo kitas kaimynas vardu S., pavardės nežino, visi išgėrinėjo. Išgėrus butelį, jis išėjo namo. Liko su R. Ž., jis girtas konfliktuoja, pradėjo nusišnekėti. Kad nebūtų didesnio konflikto, ji išėjo iš kambario, girdėjo kaip kitame kambaryje išgėrinėjo, įėjo į kambarį Nr. 114. Ten sėdėjo E. S. ir kiti, gal 6 žmonės, prisėdo prie jų. Praėjus 10 min. buvo beldimas į duris, atėjęs R. Ž., pradarė duris, pasakė, kad eitų namo. Visi buvo tiesiog komoje. Iš pirmo karto ji neišėjo namo. A. R. Ž. antrą kartą, jis pradarė duris, pakvietė ir ji išėjo. Prabėgo pro R. Ž. ir užsirakino buto duris. Paskui jį išbėgo E. S., jis pasivijo R. Ž., ji žiūrėjo pro durų akutę. Ties langu buvo sudėti pagaliai. Visų pirma E. S. R. Ž. iš rankų ir kojų mušė, vėliau su pagaliais. Tas kaimynas kur kartu gėrė, išgirdo ir išpuolė, pasakė E. S.: „ką tu darai“, paėmė jį pakarpos ir išvedė. Smūgiai, viskas buvo labai greitai, ji žiūrėjo per durų akutę, buvo išgėrusi. Su pagaliais buvo mušamas R. Ž.. Judesys ten vyko. R. buvo sumuštas, pusantros savaitės nesikėlė iš lovos. Šonkauliai ne nuo rankų mušimo lūžo. Ir spyriai buvo, visokių judesių buvo. Paskui su pagaliais buvo mušamas. Protokoline nutartimi kaltinamasis E. S. išvedamas iš posėdžio salės dėl elgesio, nes negalima apklausti liudytojos. D. K. parodė, kad kai E. S. pasivijo R. Ž. ji matė, kad mušė jį prie lango. Parodė, kad matė kaip iš alkūnės, kokius 3 smūgius davė, kiek buvo smūgių iš kojos, nežino. Po remonto buvo kampe pagaliai, iš tų pagalių sudavė, jie net lūžo. Bedaužant su pagaliais, išėjo S. iš buto, pradėjo sakyti: „ką darai mano draugui“, pakėlė E. S. prie sienos pastatė ir jis išėjo. R. Ž. peilio neturėjo, paskui kalbos pasklido. Sako, sakyk, kad peilį turėjo, neturėjo R. Ž. peilio. Jis gali pasibarti, pasiginčyti, tik ne su peiliais ar kokias daiktais. Kiek kartų sudavė R. Ž. su pagaliais, nepasakys, tie pagaliukai dekoratyviniai, lūžo. R. Ž. buvo sužalotas, iš antakio bėgo kraujas. Kitą dieną N. T. atėjo, prikalbino, kad rašytų pareiškimą. Policijos pareigūnams N. T. aiškino, kai policija atvyko, ji nebuvo prie policijos, gerai atsimena.

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, susipykę nėra, nukentėjusysis R. Ž. yra jo kaimynas. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), 4 aukšte, bendrame koridoriuje. Parodė, kad sėdėjo namuose, išgirdo koridoriuje, kad kažkas prabėgo. Išėjęs pamatė, kad R. Ž. ant palangės, galvą padėjęs, kraujo pilna, o E. S. jį daužo. Jis pagavo jį ir išvarė iš koridoriaus, o R. Ž. nuėjo į kambarį. E. S. smūgius R. Ž. sudavė su rankomis, spyrių nematė, medinių pagalių nematė. Kai E. S. smūgiavo R. Ž. jis buvo prie palangės, dengėsi nuo smūgių. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, tai greičiausiai smūgiai buvo suduoti į veidą. Kiek buvo smūgių, nežino, neskaičiavo, norėjo juos išskirti, matė 2-3 smūgius. Ant palangės nieko padėta nebuvo, visur buvo kruvina, pagaliai buvo šalia. Kai išgirdo, kad kažkas pabėgo, iškart išėjo į koridorių. Tuo metu buvo daugiau žmonių – N. T., Zina, pavardės nežino.

Iš akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį R. Ž. ir įtariamąjį E. S., nukentėjusysis R. Ž. patvirtino savo parodymus, kad jį sumušė E. S. (t. 2, b. l. 178-182).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus R. Ž., po dešiniu antakiu stebėtas įdrėskimas. Tai pat po dešiniąja akimi matoma kraujosruva, ant dešinio voko, ties vidine akies dalimi matomas paraudimas, taip pat paraudęs dešiniosios akies obuolys. Ant kairiojo šono, nugarinės dalies, matoma pageltusi-pažaliavusi kraujosruva, daugiau išorinių sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nestebima (t. 2, b. l. 104-111).

Iš specialisto išvados Nr. G596/2022 (03), matyti, kad R. Ž. nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padarytos paveikus kietu buku daiktu (-ais), 1-2 savaičių laikotarpyje iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Randas dešinės akies viršutiniame voke, pagal makroskopinį veidą ir lokalizaciją, susiformavo sugijus žaizdai, padaryti mažiausiai 10 dienų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kaip sužalojimas nekvalifikuojamas. Neatmetama galimybė, kad R. Ž. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. R. Ž. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (t. 2, b. l. 115).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), 4-to aukšto koridoriuje. Taip pat apžiūrėtas R. Ž., jam ant veido stebėti sužalojimai, t. y. prakirstas dešinės pusės antakis bei stebėtas sukrešėjęs kraujas ant veido (t. 2, b. l. 97-103).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų „Body“ įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą matyti, kad filmuojama policijos pareigūnų „Body“ kamera. Filmuojama tamsiu paros metu, vaizdas spalvotas su garsu. Apatiniame kairiajame kampe matome užrašytą „Body“ kameros Nr. KLP_5F001A, data 2022/05/11 ir laikas 00.30.20. Pradėjus žiūrėti užrašytas laikas eina. Matoma, kad policijos pareigūnai ateina prie laiptinės durų, užlipus laiptais ir pasibeldžia į bendros laiptinės duris, jas atidaro vyriškis (ikiteisminio tyrimo duomenimis tai R. Ž.). Matoma, kad R. Ž. sužalotas, ant veido matosi galimai kraujas. Policijos pareigūnui paklausus, kas nutiko, R. Ž. pradeda pasakoti, ką sako, negalima suprasti, kalba nerišliai, vėliau girdima, kaip pasako, kad ten viskas prasidėjo ir ranka parodo. Policijos pareigūnas perklausia, nes nieko nesuprato. R. Ž. nurodo, kad buvo bute ir čia atėjo. Tada pasiūlo eiti parodyti. Policijos pareigūnai paprašo paaiškinti, kas nutiko. R. Ž. nurodo, kad jis mane sudaužė bei pasako, kad kaimynas laiptinėje jį sumušė. Paklausus koks kaimynas, R. Ž. nurodo, kad E.. Paklausus kokiam bute jis gyvena, R. Ž. nurodo, kad nežino, kad jis yra grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Dar kartą paklausus, iš kokio buto kaimynas, R. Ž. nurodo, kad šiuo metu jis yra pas Siera. Paklausus kodėl tik dabar išsikvietė policiją, jis neatsako, paklausus ar reikalingi medikai, nurodo, kad nereikia. Paklausus kokios pagalbos nori iš policijos, jis nurodo, kad sutvarkytų, nes ten bute vyksta išgertuvės. Paklausus, kur jis visą laiką buvo, R. Ž. nurodo, kad namuose. Įrašas baigiasi 00.35.29. Atidarius antrą vaizdo įrašą matyti, kad iš buto išeina moteris, kuri pasako, kad gerai jis tave sumušė, o ką tu pridirbai ir žiūrėdama už durų nustemba. Moteris nueina. Policijos pareigūnė vėl prašo R. Ž. patikslinti. R. Ž. nurodo, kad bute kur vyksta išgertuvės, jis nebuvo. Moteris nurodo, kad jis visur buvo. R. Ž. nurodo, kad D. išėjo ir nebaigia sakinio. Paklausus, kur R. Ž. buvo po sumušimo, jis nurodo, kad jis buvo išėjęs į „Depo“ apsipirkti. Policijos pareigūnai paprašo parodyti. R. Ž. su moterimi nueina prie koridoriaus gale esančio buto, durys pažymėtos Nr. 114, į jas pasibeldžia ir moteris įeina į butą ir pasako: „gerai E., čia tavo darbas“. Vyriškis sėdėdamas nurodo, kad jis yra E.. Vyriškis atsistoja ir išeina į laiptinę. Matoma, kad vyriškis, ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, E. S.. Laiptinėje moteris E. klausia: „kodėl tu jį sumušei?“. E. S. klausia R. Ž., kodėl jis brovėsi į butą. E. S. R. Ž. klausia, kodėl jis jį mušė. R. Ž. kažką sako, vyriškiai pradeda rėkti, ką sako, neaišku. Policijos pareigūnas paprašo E. S. pateikti dokumentus ir jis išeina. Moteris R. Ž. klausia, kur jis buvo. Ji nurodo, kad jie susipyko ir jis išėjo, moteris rodo, kad atėjo į tą butą, kur buvo E. S.. Policijos pareigūnai dar kartą paklausia, ar reikalingi medikai, R. Ž. nurodo, kad nereikia. Įrašas baigiasi 00.04.28. Atidarius trečią vaizdo įrašą matoma, kad iš buto išeina E. S.. R. Ž. alkotesteriu nustatomas 2,70 promilių neblaivumas. E. S. nustatomas 2,22 promilių neblaivumas. Moteris vis E. S. klausia, kodėl jis taip sumušė, o jis vis kartoja, kodėl R. Ž. brovėsi į butą. Policijos pareigūnai prašo moters nusiraminti ir neprovokuoti konfliktų. E. S. policijos pareigūnui pasako, kad jei jis rašo pareiškimą, jis sutinka, kad jis irgi duos parodymus, kokie buvo ir tyrėjas bei teismas nuspręs, kas yra kaltas, o kas nekaltas. Policijos pareigūnas nurodo E. S. eiti namo, taip pat R. Ž. paaiškina, kad kuomet bus blaivus, jei norės rašyti pareiškimą, turi atvykti į policijos komisariatą. R. Ž. nurodo, kad jis buvo sumuštas prie jo buto durų (t. 2, b. l. 116-118).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Girdima, kaip R. Ž. bendrauja su BPC darbuotoja. Girdima kaip R. Ž. sako: „aš noriu šiandien pasakyti, aš esu sumuštas“. BPC darbuotojai paklausus, kas sumušė, R. Ž. nurodo, kad ketvirtam aukšte. BPC darbuotojai nesupratus, kas jį sumušė, R. Ž. sako: „aš sumuštas“, BPC darbuotoja: „jūs sumušėt?“, R. Ž. nurodo, kad jį sumušė. BPC darbuotojai paklausus, kas sumušė, R. Ž. nurodo, kad grįžęs yra iš zonos kažkoks, nežino, BPC darbuotojai paklausus koks adresas, R. Ž. nurodo, kad (duomenys neskelbtini), 4 aukštas, butas 106. BPC darbuotojai paklausus ar užpuolikas dabar yra, R. Ž. nurodo, kad yra, geria. BPC darbuotojai paklausus, prieš kiek laiko jį sumušė, R. Ž. nurodo, kad gal prieš valandą (t. 2, b. l. 119-121).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad E. S. nustatytas 2,22 promilių girtumas (t. 2, b. l. 90).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis, 2022 m. birželio 8 d., nukentėjusysis I. P.)

Nukentėjusysis I. P. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, santykiai neutralūs. Parodė, kad buvo vakaras, datos nepamena, buvo 2021 metų vasara. Tuo metu I. S. buvo jo sužadėtinė. Ėjo nuo parduotuvės „Grūstė“ parsivesti ją į namus, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Nuėjus ten pamatė, kad visi vartoja alkoholį, I. S. buvo ne viena, buvo su kaltinamuoju, šalia parduotuvės „Grūstė“, adresu (duomenys neskelbtini). Vieta ten, kur prekes atveža, iš pakrovimo pusės. Ji nėjo namo, dėl to kilo konfliktas, pakėlė balsą. Karštligiškai sureagavo E. S., buvo panaudotas smurtas. Yra vaizdo medžiaga. Jis krito ant žemės, nugara žemyn ir susimušė galvą į asfaltą. I. S. pakėlė jį nuo žemės, net nepalydėjo namo. Taip jie išskyrė, E. S. liko su I. S.. Jis, kaip supranta, E. S. norėjo ją ginti, bet čia jų asmeniniai reikalai, šeimos reikalai, tai pašalinis žmogus neturėtų to daryti. Grįžus namo, po poros valandų supykino, skaudėjo galvą, buvo kraujo. Išsikvietė greitąja pagalbą apžiūrai. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, pasiūlė kviesti policijos pareigūnus, nes ne pats nukrito. Policija nepriėmė parodymų, nes buvo pavartojęs alkoholio. Greitoji priėmė sprendimą, kadangi trauma buvo galvos srityje, rimtesnei apžiūrai nuvežti jį į ligoninę. Peršvietė galvą, nustatė galvos sutrenkimą, liepė ambulatoriškai gydytis namuose ir davė nedarbingumą. Medikai davė išrašus kokie buvo sumušimai, nes ir veidas buvo mėlynas, nes gavo į dešinį skruostą. Grįžęs namo gydėsi ambulatoriškai. Girdėjo, kad tarp I. S. ir E. S. vyko linksmybės. Kas liečia E. S. situaciją, tai buvo spontaniškas veiksmas, neapgalvotas. Gal nebuvo tai piktybinis veiksmas. Parodė, kad gavo vieną smūgį, kito smūgio E. S. nepataikė. Vienas smūgis buvo į skruostą. Įvykio metu, prie parduotuvės, konflikto metu buvo V. ganėtinai toliau, prieš tai buvo daugiau liudytojų, kurie išsiskirstė. Konflikto metu buvo V., I. S. ir E. S.. Prieš tai buvo ir pardavėja, konflikto metu nebuvo masės žmonių. Jis tos dienos metu irgi ten buvo, kai apsipirkinėjo. Paaiškino, kad buvo pavartojęs alkoholio, neprotingai su ja kalbėjo. Konflikto prieš tai tarp jo ir E. S. nebuvo. Nebuvo atlikti veiksmai iš jo pusės, jis rankos nekėlė. Buvo šokiruotas, net nesuprato kaip viskas įvyko. Nuo I. S. 4 žingsnių atstumu stovėjo, tada buvo smūgis ir nuvirto. Jis stovėjo, kalbėjo su I. S., E. S. buvo šalia jos, keletas žingsnių nuo jo ir ranka sudavė jam smūgį. Stovėjo veidas prieš veidą. Paaiškino, kad tuo metu buvo neblaivus, žiūrėjo televizorių namie ir gėrė alų, ėjo parsivesti moters. Nurodė, kad smūgių kaltinamajam nesudavė.

Liudytoja R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, tik kaip klientą, kadangi dirba parduotuvėje „Grūstė“. Nukentėjusįjį I. P., pažįsta taip pat kaip klientą. Parodė, kad ji užrakinusi parduotuvę, baigusi darbą stovėjo lauke su kolege, rūkė. Kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo prie parduotuvės, buvo daug žmonių, visi „baliavojo“. Ji užsivedė mašiną, prie jos priėjo E. S., ji pasakė, kad ji jau ne pardavėja, jis ne klientas. Kažkas kažką pasakė ar ant jos, nežino. I. tempė nukentėjusįjį prie jos ar kad atsiprašytų, tiksliai nežino, kas įvyko. Tada stojo E. S. sakydamas, kad ją įžeidė. Ji pasakė, kad jai neįdomu. Jie ginčijosi, ji puolė į tarpą, pasakė, kad nesiginčytų. Sudavė, ji išvažiavo. P. I. nukentėjusįjį provokavo, spyrė. Paaiškino, kad jie ėjo link jos su kolege, jos savo vietoje stovėjo, pasakė jiems, kad nelystų, čia yra jų teritorija. Nusileidusi į apačią, bandė juos skirti, kad jie nesimuštų. Parodė, kad matė smūgius, puolė ir vienas ir kitas. E. praleido smūgį, sudavė vienas kitam bandė suduoti, kažkas ten vyko, sekundžių reikalas buvo, ji net nematė, buvo pasimetusi. Datos, kada buvo įvykis, neatsimena. Parodė, kad įvykių prie šios parduotuves labai daug. Ji dirba iki 22.00 val., įvykis buvo vakare, nes parduotuvė jau buvo užrakinta. Nukentėjusysis buvo lyg pargriuvęs, sudavė, krito, nes I. priėjo, ji pati jį provokavo, jį tempė prie jos, kad ateitų atsiprašyti, nesuprato, kas įvyko. Kuo dėtas E. S. nežino, jie ten visi kartu gėrė, didelė kompanija buvo. Konkretaus nieko negali pasakyti. Manė, kad patys išsispręs, ne jos reikalas. Konkrečiai veiksmų negali nurodyti. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, tada geriau atsiminė. Teismui pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 95) patvirtino, kad nenorėjo kištis, todėl parodymai neteisingi. Šiandieniniai parodymai teisingi.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos I. S. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad tikslios dienos nurodyti negali, tačiau pamena, kad jo draugui I. P. išvykstant į Vokietiją, vasaros metu, galėjo būti birželio mėnesį. Ji grįžusi iš darbo nuėjo į parduotuvę „Grūstė“, (duomenys neskelbtini), nusipirkti išgerti ir pavalgyti. Prie parduotuvės buvo daug žmonių, visų neišvardins, pamena, kad buvo E. S., V., jie vartojo alkoholį. Vakare, tikslaus laiko nenurodys, jos draugas I. P. būdamas neblaivus atėjo jos varyti namo. Jis jai liepė eiti namo, tačiau pamatęs, kad jie turi alkoholio pasiliko. Jiems vartojant alkoholį I. P. vėl pradėjo jai sakyti, kad eitų namo, sakė, kad nori valgyti. Ji jam liepė pasiimti koldūnus, kuriuos nupirko parduotuvėje ir eiti vienam namo, išsivirti. Jam tas nepatiko ir jis pradėjo ant jos pulti, kiek pamena jau buvo užsimojęs, tačiau jai nesudavė. I. P. jai priekaištavo, kad neva jie su E. S. meilužiai. I. P. ją puolant E. S. ją užstojo, jie susiginčijo. I. P. su E. S. buvo atsistoję, ginčo metu E. S. trenkė I. P., kur trenkė neprisimena, ar į veidą ar į galvos sritį nepasakys, ar kumščiu trenkė ar delnu negali nurodyti. Tačiau I. P. nuo smūgio nukrito ant asfalto. I. P. ant asfalto gulėjo kelias minutes. Pamačiusi, kad jis nesikelia padėjo I. P. atsistoti ir jis nuėjo namo. Ant veido jokių sužalojimų nematė. Ji su I. P. nėjo, pasiliko toliau prie parduotuvės gerti. Su I. P. jie kartu negyveno, jų kambariai būdavo šalia, dažnai susitikdavo. Pas jį tą vakarą nėjo. Matė, kad tą patį vakarą buvo atvykę medikai ir policijos pareigūnai. Suprato, kad pareigūnai atvyko pas I. Ji prie pareigūnų nėjo. Nematė, kad I. buvo išvežtas į gydymo įstaigą (t. 3, b. l. 105-108).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo V. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad draugai ir pažįstami jį vadina V. I. P. pažįsta. Apie tai, kad I. P. prie parduotuvės „Grūstė“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumuštas jis nieko nežino. Žino, kad jis draugavo su I. S., tačiau jis į jų santykius nesikiša, žinodavo, kad jie tai susitaiko tai išsiskiria, tačiau priežasčių nežino. Prie parduotuvės „Grustė“ dažnai būna ir ten vartoja alkoholį. Jam ten būnant konfliktai nevyksta. I. P. apie tai, kad buvo sumuštas jam nieko nesakė. E. S. jis pažįsta, tačiau jo seniai nematė. Apie tai, kad jis būtų sukonfliktavęs su I. P., jam nėra žinoma. Kad E. S. būtų konfliktiškas, jis negali pasakyti, kaip su juo bendrauji toks jis ir yra. Gal ir galėjo 2022 m. birželio 8 d. būti prie minėtos parduotuvės prie rampos, tačiau neprisimena, kad netoliese būtų įvykęs konfliktas tarp I. P. ir E. S.. Su E. S. bendrauja tik tiek, kiek jį sutinka atsitiktinai, specialiai jie nesusitinka bendrauti ir laisvalaikio kartu neleidžia.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus I. P., ant jo kaktos, dešinėje pusėje matomas nežymus įbrėžimas, galvos galinėje dalyje, kairėje pusėje matosi paraudimas. Daugiau sužalojimų ant asmens nepastebėta (t. 3, b. l. 58-63).

Iš specialisto išvados Nr.G813/2022 (03) matyti, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. P. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkoje. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūgio poveikio kietų bukų daiktų kategorijai priskiriamu daiktu ar įrankiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, I. P. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 3, b. l. 74-75).

Žemesnės instancijos teismas

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų „Body“ įrašai. Atidarius 1 vaizdo įrašą matoma, kad filmuojama policijos pareigūno „Body“ kamera, filmuojama tamsiu paros metu, vaizdas ryškus su garsu. Apatiniame kairiajame kampe matome užrašytą „Body“ kameros Nr. KLP_6194F2, data 2022/06/09 ir laikas 00.45.30. Matoma, policijos pareigūnai stovi prie daugiabučio namo, jie išlipa iš tarnybinio automobilio, prie jų prieina vyriškis (ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai I. P.). I. P. nuveda policijos pareigūnus prie pastato laiptų, kur pradeda pasakoti, kad čia vartojo alkoholį, jis atsivedė savo sužadėtinę I. S., su kuria turėjo susituokti. Čia buvo jo sužadėtinės buvęs vaikinas, kuris ją vėl nuviliojo, jis ėjo namo. I. P. einant, jam trenkė į veido dešinę pusę, jis nukrito, vos ne vos atsikėlė, nuėjo namo ir prarado sąmonę. Atsikėlęs paskambino namo komendantei. Įraše užfiksuota, kad apžiūrima vieta, kur I. P. buvo trenkta, įvykio vieta nufotografuojama. Vėliau parodo vietą, kurioje sėdėjo ir dar kartą I. P. nurodo, kad smūgį gavo nueidamas iš galo, būtent prie laiptų. Policijos pareigūnė paklausia, ar reikalingi medikai. I. P. nurodo, kad medikų nereikia, nurodo, kad žino kur šiuo metu yra vyriškis. Įrašas baigiasi 00.51.00. Atidarius 2 vaizdo įrašą matyti, kad I. P. su policijos pareigūnais grįžta prie tarnybinio automobilio, kur jam alkotesteriu nustatomas 2,21 promilių neblaivumas, toliau įraše užfiksuota kaip pildomi dokumentai. Policijos pareigūnė paklausia, kiek buvo asmenų. I. P. nurodo, kad trys, t. y. E. S., I. S. ir V., pavardės nežino. Atidarius 3 vaizdo įrašą matyti, kad policijos pareigūnei paklausus, ar buvo konfliktas, I. P. nurodo, kad prie parduotuvės vartojo alkoholį ir vyriškis pasakė, kad moteris, t. y. I. S. bus jo. Tarp jų jokio susistumdymo nebuvo. I. P. išeinant namo, E. S. jam iš nugaros trenkė apie du kartus į dešinę veido pusę, nuo smūgio jis nugriuvo ant žemės, jis gulėjo, jam niekas nepadėjo, vėliau savo jėgomis atsikėlė ir nuėjo namo. Namuose atsigulė, prarado sąmonę, atsibudęs po dviejų valandų iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai paaiškina, kad kuomet jis bus blaivus, gali atvykti į komisariatą parašyti pareiškimą (t. 3, b. l. 84-86).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur matomas trijų aukštų komercinės paskirties pastas. Už pastato rytinėje pusėje stebima aikštelė. Minėtoje aikštelėje matomi šiukšlių konteineriai (t. 3, b. l. 52-57).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. R. atžvilgiu (BK 138 straipsnio 1 dalis)

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. O apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi teismas privalo kiekvieną kaltininkui inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį pagrįsti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais ir nei vienam iš alternatyviai straipsnio dispozicijoje išvardytų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pa­tvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos ga­li­ma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­­lišku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1-5 d.). Teis­mo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumen­ta­vi­mu. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Viena svar­biausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įro­dymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui ats­ki­rus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Aprašydamas į įro­di­nė­jimo dalyką įeinančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikšmes išvadas apie šių ap­lin­kybių buvimą ar nebuvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teis­mo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnau­do­jus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo bau­džiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikš­min­gų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grin­džiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvir­ti­nan­čiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-34-303/2015, 2K-525-648/2015).

Šioje baudžiamojoje byloje E. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, prie buto Nr. 54, Klaipėdoje, konflikto metu, kumščiu vieną kartą sudavė I. R. į veido sritį, ko pasakoje jis nugriuvo ant grindų, ir jam gulint, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus, padarydamas nukentėjusiajam nosies odos nubrozdinimą ir nosies kaulų lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo I. R.. E. S. veiksmai prokurorės pareikštame kaltinime kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusikaltimą būtina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis.

Iš specialisto išvados Nr. G744/2022(03) duomenų matyti, kad I. R. padaryti sužalojimai – nosies kaulų lūžimas su poslinkiu, odos nubrozdinimas nosies srityje, sena poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkiniuose audiniuose. Sužalojimai padaryti kietų bukų kategorijai priskiriamais daiktais ar įrankiais. Konstatuoti sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasakoje. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. R. sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti griuvimo ir atsitrenkimo metu, nekonstatuota. Nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkiniuose audiniuose padaryta žymiai anksčiau nei nagrinėjamas įvykis. Tyrimui pateiktos medicininės dokumentacijos apimtyje konstatuoti sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 109-110 ). Specialisto pateikta išvada patvirtina, kad I. R. buvo padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą.

Byloje nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, prie buto Nr. 54, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, buvo nesunkiai sužalotas I. R. dėl ko jam buvo padarytas nosies odos nubrozdinimas ir nosies kaulų lūžimas. Nukentėjusysis I. R. nurodė, kad šiuos sužalojimus jam padarė kaltinamais E. S., t.y., kad E. S. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, ko pasakoje jis nugriuvo ant grindų, ir jam gulint, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus.

Kaltinamasis E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę neigė, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. R. nelietė, tuo metu, t.y. 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val., jis net nebuvo bendrabutyje. Parodė, kad kaimynai jam pasakojo, jog atvažiavo pareigūnai ir ieškojo jo per ROIK programą, nes jo bendrabutyje nebuvo, tuo metu buvo kitame miesto gale. Kas I. R. mušė, neįsivaizduoja. Nurodė, kad I. R., būdamas apsvaigęs tiek nuo alkoholio, tiek nuo narkotinių medžiagų, nesupranta kas vyksta ir visur kaltina jį. I. R. sako, kad jis jį mušė, bet net negali to patvirtinti, nes sako, kad taip galvoja, kokiame pasaulyje jis buvo, neįsivaizduoja, ir taip yra pastoviai. Jis su I. R. turėjo maždaug 9 bylas, visos jos buvo nutrauktos todėl, kad ten nei logikos nei supratimo, dėl ko rašo pareiškimus irgi nesuprantama.

Šioje baudžiamojoje byloje E. S. suformuluotame kaltinime, nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas preziumuojamas, vadovaujantis akistatos protokolu, apžiūros protokolais, specialisto išvada, nukentėjusiojo, liudytojų T. V. (Š.), O. Š. parodymais.

Teisiamojo posėdžio metu nuketėjusysis I. R. parodė, kad, kas įvyko 2021 m. gruodžio 11 d., apie 17.20 val. nieko neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, buvo susinervinęs, todėl rašė nesąmones, jis nenori teismo. Nukentėjusysis paliko teismo salę, atsižvelgiant į tai, kad buvo neblaivus ir nieko neprisimena. Kito teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo I. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis I. R. parodė, kad jie sukonfliktavo ir E. S. pradėjo jį mušti į įvairias kūno vietas, ko pasakoje pargriuvo ant žemės. Jam einant, iš nugaros pajuto smūgį į veido sritį, kumščiu trenkė į nosį, nuo smūgio jis nukrito ant grindų, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kas tiksliai trenkė, jis nematė, tačiau po smūgio jam nugriuvus jis išgirdo, kad E. S. jam kažką sakė, tačiau ką, nepamena. Jam nugriuvus, dar pajuto ne mažiau 4 smūgius į šonus, ar buvo spirta, ar trenkta kumščiu, nežino, nematė. Suduodant smūgius E. S. jam kažką sakė, tačiau ką, nepamena. Saugojo veidą, todėl nematė, kaip jam buvo suduoti smūgiai į šonus. Kad smūgius sudavė E. S. yra įsitikinęs, nes girdėjo jo balsą ir trumpai jį matė prie savęs. Jis serga epilepsija nuo 16 metų. Tačiau tikrai gali pasakyti, kad tą dieną, kuomet E. S. jam sulaužė nosį, priepuolis jo neištiko, griūdamas nosies jis tikrai nesusilaužė, nosis jam lūžo dėl E. S. jam suduoto smūgio.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai vertintini kritiškai, pats nukentėjusysis parodė, kad, kas tiksliai trenkė, jis nematė, tačiau po smūgio jam nugriuvus jis išgirdo, kad E. S. jam kažką sakė, tačiau ką, nepamena. Jam nugriuvus, dar pajuto ne mažiau 4 smūgius į šonus, ar buvo spirta, ar trenkta kumščiu, jis nežino, nematė. Saugojo veidą, todėl nematė, kaip jam buvo suduoti smūgiai į šonus. Kad smūgius sudavė E. S. yra įsitikinęs, nes girdėjo jo balsą ir trumpai jį matė prie savęs. Aptarti nukentėjusiojo parodymai nekonkretūs, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys, vien tai, jog nukentėjusysis mano, kad jį mušė E. S., nes matė jį trumpai prie savęs, nelaikytina patikimais parodymais ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis I. R. įvykio metu buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, kas irgi suteikia teismui pagrindo abejoti jo duotų parodymų patikimu ir tikrumu.

Kaltinimas E. S. grindžiamas ir liudytojos T. V. (Š.) parodymais. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog matė 2021 m. gruodžio 11 d. įvykį. Ji sėdėjo kampe, prie jos E. S. su I. R. susimušė. Mušėsi su rankomis, kojomis, per veidą, abudu vienas kitam sudavė smūgius. Ar jie buvo blaivūs, nežino, butelius nešėsi, bet, kad gertų, nematė. Pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 155) parodė, kad posėdžio metu duoti parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu T. V. (Š.) parodė, kad kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo sumuštas I. R. 2021 m. gruodžio 11 d., (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte ji nežino, jokių muštynių ji nematė. Ar įvykis kurį pasakoja įvyko 2022 m. gruodžio 11 d., ji negali pasakyti, nes nepamena. Teismas, kritiškai vertina liudytojos T. V. (Š.) parodymus, kadangi parodymai teisiamojo posėdžio metu su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu iš esmės skiriasi. Parodymai nelaikytini patikimais ir jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

E. S. kaltės neįrodo ir teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti liudytojos O. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu O. Š. parodė, kad apie tai, jog 2021 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje I. R. buvo sumuštas E. S. ir jam dingo mobiliojo ryšio telefonas, sužinojo, tik kuomet buvo pakviesta į apklausą. Tokio įvykio ji nežino ir nepamena. Apie tai, kad I. R. buvo galimai sulaužyta nosis sužinojo tik iš pačio I. R.. Kuomet buvo pakviesta į apklausą susitiko su I. R. ir paklausė, kodėl ją kviečia, tuomet I. R. jai ir pasakė, kad E. S. iš jo paėmė telefoną ir jį sumušė. Teismas pažymi, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog liudytojos O. Š. duoti parodymai, kad ji įvykio nematė ir nieko nežino, negali pagrįsti kaltinamojo kaltės.

E. S. kaltės neįrodo ir apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti policijos pareigūnų kamerų „Body“ įrašai. Įraše matyti, kad I. R. nosis kruvina, paklausus kas nutiko, jis pareigūnams nurodė, kad jį apvogė ir sumušė E. S.. Įraše užfiksuota, kad I. R. nustatytas 2,45 prom. neblaivumas. Taip pat įraše užfiksuota, jog moteris sako: „kodėl jis nurodo, kad jį kažkas daužė, jei jis epilepsija dabar krito, jis tikrai visai neseniai 20 min. atgal buvo iškritęs, išgulėjo kokį pusvalandį“, I. R. sako, jog moteris nusišneka. Teismas pažymi, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apžiūros protokolas, nepatvirtina kaltinamojo kaltės, jog jis sumušė I. R..

E. S. pozicija neigiant jam pareikštus kaltinimus visa apimtimi ir visos baudžiamosios bylos, teik ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nuosekli ir nesikeitė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat jo pradžios, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, E. S. parodymai nesikeitė, aplinkybių dėstymas buvo visiškai vieningas, t. y. jis nuo pat pradžių tvirtino, kad kaltu neprisipažįsta, nes 2021 m. gruodžio 11 d. apie 17.20 val. jis iš viso nebuvo adresu (duomenys neskelbtini). Šie kaltinamojo duoti parodymai nėra paneigti. E. S. kaltės neįrodo ir teisme apklaustų liudytojų T. V. (Š.), O. Š. parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra įrodyta, kad kaltinamasis E. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t.y. nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamais E. S. 2021 m. gruodžio 11 d. apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje prie buto Nr. 54, (duomenys neskelbtini) sudavė smūgius nukentėjusiajam I. R., dėl ko šis buvo nesunkiai sužalotas.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad kaltinamasis E. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t.y. nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamais E. S. 2021 m. gruodžio 11 d. apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje prie buto Nr. 54, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, kumščiu vieną kartą sudavė I. R. į veido sritį, ko pasakoje jis nugriuvo ant grindų, ir jam gulint, sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius į šonus, padarydamas nukentėjusiajam nosies odos nubrozdinimą ir nosies kaulų lūžimą ir tokiu būdu nesunkiai sužalojo I. R..

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl E. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nenustačius, kad E. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo R. Ž. atžvilgiu (BK 140 straipsnio 1 dalis, 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. birželio 8 d. nusikalstamos veikos)

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. S. mušdamas nukentėjusįjį R. Ž. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, t. y.: E. S., 2022 m. gegužės 10 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ties butu Nr. 106, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia spyrė R. Ž. į kojas, nuo ko jis suklupo ant grindų ir sudavė ne mažiau kaip keturios smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į veido sritį, po to sudavė mediniais pagaliais nukentėjusiajam ne mažiau kaip tris kartus į šonus bei į nugarą ir ranka jam sudavė ne mažiau kaip du smūgius į galvos sritį, taip sukeldamas R. Ž. fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nežymiai sužalojo R. Ž. ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Dėl įvykio su R. Ž. kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies, parodė, kad mušė R. Ž. su pagaliais gindamasis, kadangi R. Ž. grasino peiliu, tačiau kitų smūgių rankomis, kojomis nesudavė. Parodė, kad su R. Ž. jie susiginčijo, vėliau R. Ž. išėjo parnešti butelį ir kai atėjo pas juos į kambarį, jis jau buvo sumuštas. Vėliau, jis išėjo į tualetą ir pamatė, kad R. Ž. prie savo kambario durų stovi su peiliu, pasakė, kad papjaus. Prie durų buvo sudėtos stalo kojos, pagaliai buvo labai ploni ir seni. Juos paėmė ir sudavė R. Ž. per ranką, vėliau suėmė už sprando, palenkė galvą į palangę ir dar sudavė 6 smūgius į nugarą su pagaliais. Mušė jį su pagaliais, bet ne su rankomis. Pripažįsta, kad R. Ž. mušė, bet rankomis, o kojomis jo nemušė, nespyrė jam. R. Ž. sudavė tik per nugarą, 7 kartus, su pagaliais ir viskas. Nukentėjusysis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. davė su kumščiu, jis krito. Gavo ir su koja ir su ranka, gavo smūgius iš rankos į veidą. Buvo viskas prakirsta, gavo į veidą su rankomis. E. S. davė su pagaliais per nugarą. Vieną pagalį sulaužė, tik nežino ar 2 ar 3 pagaliai buvo. Žino, kad krito ant žemės, jam atrodo, kad ir per kojas davė. Į kojas tikrai gavo. Žino, kad gavo. Pirma į veidą, vėliau per kojas. Atsistojo, priėjo prie lango, gavo su pagaliais. Atrodo jam ir spyrė. Tiksliai žino, kad spyrė į veidą. Nurodė, kad pirmą kartą spyrė, tada suklupo. Vėliau, kai jis stojosi, sudavė į veidą, kai atsistojo ant palangės, dar su pagaliais mušė. Kiek galėjo būti smūgių, nepasakys. Į veidą kokius 3-4 kartus sudavė, jeigu ne daugiau. Su pagaliais buvo 3 smūgiai. Kiek smūgių buvo suduota, gerai visko neprisimena, nuo smūgių buvo apsvaigęs. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo S. S. ir D. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad sėdėjo namuose, išgirdo koridoriuje, kad kažkas prabėgo. Išėjęs pamatė, kad R. Ž. ant palangės, galvą padėjęs, kraujo pilna, o E. S. jį daužė. E. S. smūgius R. Ž. sudavė su rankomis, spyrių nematė, medinių pagalių nematė. Kai E. S. smūgiavo R. Ž. jis buvo prie palangės, dengėsi nuo smūgių. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, tai greičiausiai smūgiai buvo suduoti į veidą. Kiek buvo smūgių, nežino, neskaičiavo, norėjo juos išskirti, matė 2-3 smūgius. Ant palangės nieko padėta nebuvo, buvo visur kruvina, pagaliai buvo šalia. Be to, liudytoja D. K. irgi parodė, kad matė pro durų akutę, kaip kaltinamasis E. S. pasivijo R. Ž.. Visų pirma E. S. mušė R. Ž. iš rankų ir kojų, vėliau su pagaliais. Kaimynas kur kartu gėrė, išgirdo ir išpuolė. Pasakė E. S., ką jis daro, paėmė jį už pakarpos ir išvedė. Kai E. S. pasivijo R. Ž. ji matė, kad mušė jį prie lango. Parodė, kad matė kaip iš alkūnės, kokius 3 smūgius davė, iš kojos buvo smūgių, nežino kiek. Buvo kampe pagaliai, po remonto, iš tų pagalių sudavė, net pagaliai lūžo. R. Ž. peilio neturėjo, paskui tik kalbos pasklido. Sako, sakyk, kad peilį turėjo.

Kaltinamojo E. S. parodymai, jog jis nukentėjusįjį R. Ž. mušė tik su pagaliais ir tai darė gindamasis, kadangi nukentėjusysis buvo su peiliu ir buvo neprognozuojamas, vertintini kritiškai ir laikytini gynybine versija. Teismas neturi pagrindo netikėti įvykio vietoje buvusio nešališko liudytojo S. S. parodymais. Nurodyti liudytojo S. S. parodymai, liudytojos D. K. parodymai, nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, paneigia kaltinamojo E. S. parodymus, kad jis nukentėjusįjį R. Ž. mušė tik su pagaliais ir jokių kitų smūgių rankomis ir kojomis jam nesudavė bei, kad nukentėjusysis turėjo peilį ir jis gynėsi nuo nukentėjusiojo. Kaltinamojo E. S. kaltę patvirtinta ne tik nukentėjusiojo R. Ž. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, liudytojų S. S., N. T. ir D. K. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai: pareiškimas (t. 2, b. l. 49-61), asmens apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 104-111; t. 3, b. l. 58-63), specialisto išvada (t. 2, b. l. 115), apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 97-103, 116-118, 119-121. Kaltinamojo E. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia mušdamas R. Ž. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, E. S. suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį R. Ž. gali sukelti jam fizinį skausmą ir nežymiai jį sužaloti ir norėjo taip veikti.

Dėl I. P. nežymaus sveikatos sužalojimo (BK 140 straipsnio 1 dalis, 2022 m. birželio 8 d. nusikalstama veika)

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. S. mušdamas nežymiai sužalojo I. P., t. y.: E. S., 2022 m. birželio 8 d., apie 20.30 val., prie parduotuvės „Grūstė“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu smogė I. P. į veido sritį, nuo ko jis krito ant asfalto ir susitrenkė galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu nežymiai sužalojo I. P..

Dėl įvykio su I. P. kaltinamasis E. S. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies, parodė, kad buvo suduotas vienas smūgis, tačiau jį sudavė gindamasis. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie stovėjo prie parduotuvės „Grūstė“, aikštelėje, vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. I. P. stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, atėjo jo sugyventinė I. ir jie tarpusavyje pradėjo ginčytis. I. pakvietė jį, pasakė, kad tuoj I. P. ją suspardys, tada jis atbėgo. I. P. pradėjo sakyti, ko čia atėjai ir norėjo trenkti jam į galvą, jis spėjo ranką palei mostą suimti, gavosi refleksas, o jis parašė pareiškimą. Nukentėjusysis I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavus smūgį jis krito ant žemės, nugara žemyn ir į asfaltą susimušė galvą. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, pasiūlė kviesti policijos pareigūnus, nes ne pats nukrito. Kas liečia E. S. situaciją, tai buvo spontaniškas veiksmas, neapgalvotas, gal tai nebuvo piktybinis veiksmas. Parodė, kad gavo vieną smūgį, kito smūgio E. S. nepataikė. Vienas smūgis buvo į skruostą. Iš jo pusės nebuvo atlikti veiksmai, jis rankos nekėlė, kaltinamajam smūgių nesudavė. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietoje buvusios liudytojos I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Liudytoja I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai konfliktuojant su I. P., kiek pamena, I. jau buvo užsimojęs, tačiau jis jai nesudavė. I. ją puolant, E. S. ją užstojo, jie susiginčijo. I. su E. buvo atsistoję, ginčo metu E. S. trenkė I. P., kur trenkė neprisimena, ar į veidą ar į galvos sritį, nepasakys, ar kumščiu trenkė ar delnu, negali nurodyti. T. I. nuo smūgio nukrito ant asfalto (t. 3, b. l. 105-107). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. N. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo prie parduotuvės, buvo daug žmonių, visi „baliavojo“. Jie ginčijosi, ji puolė į tarpą, pasakė, kad nesiginčytų. Nusileidusi į apačią, bandė juos skirti, kad jie nesimuštų. Parodė, kad matė smūgius, puolė ir vienas ir kitas. E. praleido smūgį, sudavė vienas kitam bandė suduoti, kažkas ten vyko, sekundžių reikalas buvo, ji net nematė, buvo pasimetusi. Nukentėjusysis buvo lyg pargriuvęs, sudavė, krito. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 95) patvirtino, kad nenorėjo kištis, todėl parodymai neteisingi. Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai teisingi. Kaltinamojo E. S. parodymai, jog jis nukentėjusiajam I. P. sudavė vieną smūgį gindamasis, kadangi I. P. pirmas norėjo jam trenkti, vertintini kritiškai ir laikytini gynybine versija, be to, tai nepaneigia fakto, kad smūgis į veido sritį nukentėjusiajam I. P. buvo suduotas. Teismas neturi pagrindo netikėti įvykio vietoje buvusios liudytojos I. S. ir R. N. parodymais. Kaltinamojo kaltę patvirtinta ne tik nukentėjusiojo I. P. parodymai, liudytojos R. N. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu, bet ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti byloje esantys rašytiniai įrodymai: liudytojos I. S. parodymai (t. 3, b. l. 105-107), pareiškimas (t. 3, b. l. 1-13), asmens apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 58-63), specialisto išvada (t. 3, b. l. 74-75), apžiūros protokolas (t. 3, b. l. 52-57, 84-86). Kaltinamojo E. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia mušdamas I. P. nežymiai jį sužalojo, E. S. suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį I. P. gali jį nežymiai sužaloti ir norėjo taip veikti.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo E. S. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir nusikalstamą veiką (R. Ž. nesunkų sveikatos sutrikdymą) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 straipsnio 9 punktas, 13 punktas).

Kaltinamasis E. S. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, paskutinį kartą teistas 2021 m. rugpjūčio 19 d., Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri 2022 m. sausio 10 d. nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 3, 146-166), baustas administracine tvarka, apie nuobaudų sumokėjimą informacijos nėra, turi galiojančią administracinę nuobaudą (t. 3, b. l. 30-45). Sprendžiant dėl bausmės rūšies E. S. parinkimo, atsižvelgtina į jo asmenybę – jis yra nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiųjų neatsiprašė. Atsižvelgtina ir į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į tai, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad jau prieš tai buvusi paskirta laisvės apribojimo bausmė teismo buvo pakeista į arešto bausmę, nes jis netinkami vykdė jam paskirtu įpareigojimus. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausiai bus pasiekti kaltinamajam E. S. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jų dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant. Toks bausmių bendrinimo būdas parinktas atsižvelgiant į tai, kad abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies ir p to paties pavojingumo.

Kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (t. 3, b. l. 173-196).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo I. R. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 159), kuriuo jis prašo iš kaltinamojo E. S. priteisti 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui bei civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 54,24 Eur priteisimo (t. 1, b. l. 168-178), kuriuo prašo iš kaltinamojo E. S. priteisti nukentėjusiojo I. R. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad E. S.yra išteisinamas, konstatavus, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo I. R. ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmetami (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 CD laikmenos, pridėtos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis E. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. gegužės 10 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 8 d. nusikalstama veika), ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. S. paskirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Išaiškinti E. S., kad jis per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo I. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. S. atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 54,24 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo E. S. atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – penkias CD laikmenas, pridėtas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, dėl 2021 m. gruodžio 11 d. I. R. padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo, perduoti prokurorui imtis priemonių nusikalstamą veiką padariusiems asmenims nustatyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė