Kauno apygardos teismo nuosprendis

2009-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-290-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-11-03
Bylos Nr.
1A-492-290-2009
Teisminio proceso Nr.
65-1-01163-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algerdas Urbšy, Algirdas Jaliniauskas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
G. P.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Pranešėjas: J. Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-290/09Teisėja: L.Tamulionienė Proceso Nr. 65-1-01163-08)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; 2.4.6.3.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPREND I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Aušrai Ručiene,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal LR BK 150str.1d. (dėl seksualinio prievartavimo analiniu būdu) laisvės atėmimu 4 metams, pagal LR BK 149str.1d. laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 150str.1d. (dėl seksualinio prievartavimo oraliniu būdu) laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis LR BK 63str.1d., 2d., 5d.1p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš G. P. B. K. naudai priteista 1400 Lt turtinei ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei iš G. P. VšĮ Valstybinei ligonių kasai priteista 1647,80 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 150str.1d. nuteistas už tai, kad 2008-09-07, apie 04:00 val., ( duomenys neskelbtini) Kauno r., įsibrovęs pro balkoną į B. K. priklausantį butą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš B. K., t.y. rankomis smaugė kaklą, tempė už plaukų, įkišęs kumštį į burną bandė išplėšti liežuvį, sudavė rankomis smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė kraujosruvas po akių obuolių junginėmis, lūpų pogleivyje, paliežuvio srities gleivinėje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame smilkinyje, nosyje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žande, pereinant į pažandės sritį, smakre, pasmakrėje, kairiame žande, lūpų odoje, kakle, krūtinėje, kairiame rieše, dešinėje alkūnėje, pilve, kairio klubo srityje, kelių srityse, blauzdose, skruostų ir burnos dugno gleivinėje, odos nubrozdinimus kakle, šonuose, pilve, kairio klubo ir kelių srityse, blauzdose, veido ir kaklo dešinės pusės sumušimą, muštinę apatinės lūpos ir dešinio žando vidinio paviršiaus srities žaizdą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kompresinius 12-to krūtininio ir pirmo juosmens slankstelių lūžius, tuo padarydamas B. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą - kišo savo rankos kumštį į jos makštį ir draskė nagais, tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu - įvedė savo lytinį organą į jos išeinamąją angą ir padarė kraujosruvas mažųjų lytinių lūpų gleivinėje, nubrozdinimus makšties prieangio gleivinėje, poodinę kraujosruvą analinės srities odoje, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. seksualiai ją prievartavo prieš jos valią.

Be to, G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 149str.1d. nuteistas už tai, kad 2008-09-07, apie 04:00 val., (duomenys neskelbtini) Kauno r., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prieš tai panaudojęs fizinį smurtą – padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą B. K. ir seksualiai ją išprievartavęs prieš jos valią, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią - įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį, t.y. ją išžagino.

Be to, G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 150str.1d. nuteistas už tai, kad 2008-09-07, apie 04:00 val., (duomenys neskelbtini) Kauno r., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, prieš tai panaudojęs fizinį smurtą – padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą B. K., seksualiai ją išprievartavęs ir išžaginęs, tenkino savo lytinę aistrą su B. K. oraliniu būdu, priversdamas nukentėjusiąją čiulpti jo lytinį organą bei laižyti liežuviu išeinamąją angą, t.y. seksualiai ją prievartavo prieš jos valią.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą, taip pat neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Teigia, kad nuosprendis yra prieštaringas, nes jame konstatuojama, jog G. P. prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau skirdamas bausmę teismas to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad į teismo posėdį buvo prašoma iškviesti ekspertą psichiatrą, kuris, atliekant ekspertizę, nebuvo informuotas apie prieš pat įvykį nuteistojo turėtą galvos traumą, buvo vartojęs alkoholio, todėl šiam ekspertui turėjome papildomų klausimų dėl G. P. būsenos veikos metu. Be to, šio specialisto dalyvavimas buvo būtinas ir dėl nukentėjusiosios parodymų, kadangi nukentėjusiąją apklaususi tyrėja R. V. teisme patvirtino faktą, kad nukentėjusiąją ji apklausė tuoj pat po įvykio, todėl visiškai suprantama, kad pastaroji po patirto šoko buvo gydoma raminamaisiais vaistais, specialistas turėjo konstatuoti faktą, ar, duodama parodymus nukentėjusioji nebuvo veikiama vaistų, kas galėjo įtakoti jos parodymų objektyvumą. Liudytoja R. V. patvirtino, kad iš nukentėjusiąją gydžiusio gydytojo nebuvo gauta pažymą, kad nukentėjusiąją galima tokioje būsenoje apklausti. Teisme buvo prašoma išreikalauti nukentėjusiosios ambulatorinę kortelę iš gydymo įstaigos, kurioje ji buvo gydoma ir tuoj po gydymo skirti pastarajai psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas, kas pažeidė rungtyniškumo principą.

Teigia, kad buvo vertinami tik kaltinimo pateikti įrodymai, o jo prašymų ir argumentų nevertino, t.y. prieš pat įvykį apelianto turėta galvos trauma, ką patvirtino liudytojai I. D., V. D., A. Z.. Dėl šios traumos apeliantui buvo bloga, vėmė, todėl ir neprisiminė įvykio aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas šališkai. Pas nukentėjusiąją bute buvo rasta nuteistajam priklausanti rankinė, todėl padaryta išvada, kad nusikalstamas veikas įvykdė nuteistasis. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta kokiu būdu ši rankinė atsidūrė nukentėjusiosios bute, kaip šioje rankinėje atsirado apeliantui nepriklausančios moteriškos kelnaitės, o neatmetama ir ta aplinkybė, kad kažkas pasinaudojo G. P. daiktais ir turėjo realią galimybę įvykdyti nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamas veikas. Be to, teismas nuteistojo kaltę grindžia tik subjektyviais nukentėjusiosios parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiajai buvo pateikta G. P. nuotrauka (kaip rankinės savininko), o po to pastarasis dar kartą buvo jai parodytas atpažinti, todėl mano, kad toks atpažinimo veiksmas yra niekinis, nes jis jau buvau nukentėjusiajai parodytas. Be to, atpažinimo metu iš apelianto buvo viešai pasityčiota, nes nukentėjusioji į jį rodė su lenta (tai patvirtina foto nuotraukos), o atliekant ikiteisminį tyrimą, baksnoti apeliantą su pagaliu draudžia įstatymas. Pažymi, kad piršto pėdsakas ant balkono sienos galėjo atsirasti ikiteisminio tyrimo metu.

Atkreipia dėmesį, kad apie įvykį dėl patirtos galvos traumos nuteistasis negali nieko pasakyti, nes neatsimena, o jo pirminiai parodymai buvo surašyti pagal nukentėjusiosios parodymus, pastaroji taip pat nieko neatsimena, tačiau teismas pasikliovė jos parodymais. Teisme pastaroji tvirtino, kad prievartinio lytinio akto jos atžvilgiu nuteistasis neatliko, o kitų įrodymų dėl Lietuvos Respublikos BK 149str.1d. numatytos nusikalstamos veikos nėra, todėl pagal šį straipsnį jis turi būti išteisintas.

Teigia, kad parodymų patikrinimo metu nuteistasis taip pat visas aplinkybes rodė taip kaip jam nurodė pareigūnai, nes buvo pasimetęs ir ištiktas šoko dėl tokių kaltinimų. Teismas turėjo objektyviai vertinti policijos darbuotojų R. V. ir L. S. parodymus, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi. Be to, G. P. tvirtina, kad įvykio aplinkybių visiškai neatsimena, todėl šiuo atveju pareiga pagrįsti jam pateiktus įtarimus tenka kaltintojui, ko nebuvo padaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad nuteistojo kaltė įrodinėjama ir specialisto išvada, tačiau yra tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų G. P. fokusų genotipą. Todėl teismas privalėjo apklausti šią išvadą rengusį specialistą, nes tai kelia abejonių, kad pas nukentėjusiąją įvykio metu galėjo būti įėjęs visiškai kitas asmuo, o abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, kyla abejonės ir dėl to, kaip teismas galėjo nustatyti įvykio metu atliktus veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, kai ji pati nurodė, kad įvykio aplinkybių nei jų sekos neatsimena, o nuteistasis taip pat įvykio aplinkybių neatsimena, todėl darytina išvada, kad įtarimai yra išgalvoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Nesupranta kodėl pareikštame įtarime visos trys nuteistajam inkriminuojamos veikos buvo atliktos vienu ir tuo pačiu metu, tačiau kvalifikuojamos kaip atskiri epizodai, kadangi visuose trijuose epizoduose nurodyti tie patys G. P. tariamai atlikti veiksmai ir konstatuota, kad kiekvieno šio epizodo metu nukentėjusiajai padaryti tie patys sužalojimai. Taip pat neįrodyta, kad, įkišęs į burną kumštį apeliantas bandė išplėšti nukentėjusiajai liežuvį, nes tokių aplinkybių nenurodė nei pati nukentėjusioji, nei specialistas. Neįrodytos ir tos aplinkybės, kad G. P. kišo savo rankos kumštį į nukentėjusiosios makštį ir draskė nagais, liepė nukentėjusiajai liežuviu laižyti išeinamąją angą, nuteistojo lytinis santykiavimas su nukentėjusiąją prieš jos valią bei kitos aplinkybės. Kadangi skundžiamame nuosprendyje nėra išanalizuoti įrodymai, darytina išvada, kad nuosprendis surašytas, vadovaujantis kaltinamuoju aktu, visiškai nekreipiant dėmesio į bylos aplinkybes tirtas teisme. Teigia, kad pareikšti įtarimai nuteitajam yra visiškai nesuprantami, kuo pažeidžiama jo teisė į gynybą, kas yra priskiriama prie grubių procesinių pažeidimų.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 20str.5d. nuostatų ir įrodymus vertino atskirai, visapusiškai nelygindamas tarpusavyje bei neanalizuodamas įrodymų, ko pasėkoje priimtas netesėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

Nurodo, kad teismas be pagrindo nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia atsakomybe jo visiško prisipažino dėl nusikalstamų veikų, nes jis savanoriškai papasakojo esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes o tai, kad nuteistasis neprisiminės įvykio aplinkybių, buvo įvertinta kaip jo gynybinė pozicija. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad G. P. neteistas, turėjo pragyvenimo šaltinį, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, todėl netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas. Taip pat teismas pažeidė LR BK 61str. nuostatas, todėl paskyrė per griežtą bausmę, kadangi neaptarė galimybės skirti žymiai mažesnę nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Teigia, kad skiriant bausmę neatsižvelgta į tai, kad jis vienas išlaiko mažametį vaiką ir vaiko motiną, charakterizuojamas teigiamai, kas abiem atvejais galėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal LR BK 59str.2d. Taip pat nurodo, kad nėra nusižengęs įstatymui, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, neigiamai vertina savo poelgius, dėl to labai pergyvena, todėl paskirtoji bausmė prieštarauja teisingumo principui bei pažeidžia piliečių lygybę prieš įstatymą. Todėl teismas turėjo aptarti LR BK 54str.3d. taikymą nuteistojo atžvilgiu ir rasti galimybę jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo iš jo priteisė nukentėjusiosios naudai 1400 Lt turtinei žalai atlyginti, nes šioje dalyje ieškinys nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o dalyje dėl neturtinės žalos ieškinys turi būti mažintinas iki 10000 Lt.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tačiau Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. dėl netinkamo seksualinio prievartavimo veiksmų kvalifikavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Ištyrus ir įvertinus visą bylos medžiagą nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai ir teisėtai pripažino G. P. kaltu dėl nukentėjusiosios B. K. seksualinio prievartavimo (analiniu ir oraliniu būdu) bei išžaginimo, t.y. pagal LR BK 150str.1d. ir 149str.1d. Nuteistojo kaltę padarius šiuos nusikaltimus pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, rašytiniai, daiktiniai bei kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

Apeliaciniame skunde teismo šališkumas grindžiamas tuo, kad nuosprendyje teismas konstatavo, jog G. P. prisipažįsta ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau skirdamas bausmę teismas to nepripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tuomet, kai asmuo ne tik prisipažįsta dėl padaryto nusikaltimo, bet ir nuoširdžiai gailisi dėl to. Šiuo atveju matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodęs bylą tyrusiems pareigūnams įvykio aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu G. P. nurodė, kad dėl savo girtumo šio įvykio aplinkybių neprisimena, todėl teismas pagrįstai šį faktą vertino kaip jo gynybinę poziciją. Kas visiškai paneigia G. P. nuoširdaus gailėjimosi aplinkybę ir rodo jo prisipažinimo formalumą bei paviršutiniškumą. Todėl toks nuteistojo parodymų – prisipažinimų dėl padarytų nusikalstamų veikų nenuoseklumas, buvo pagrįstai nevertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos komisijos 2008-11-21 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 284 matyti, kad jame konstatuota, jog iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikaltimų padarymo metu, t.y. 2008-09-07 G. P. jokio psichikos sutrikimo nekonstatuojama. Nusikaltimų padarymo metu G. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu G. P. jokio psichikos sutrikimo nekonstatuojama. Jis supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, jis neturi jokios įgimtos patologijos bei gali būti apklausiamas ir teisiamas. G. P. priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos jam nekonstatuojama jokio psichikos sutrikimo. Šiuo metu pas G. P. nestebima jokio psichikos sutrikimo, dėl kurio jis negalėtų visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, įvykdymo metu G. P. nebuvo konstatuota laikino psichikos sutrikimo. Pagal savo psichinę būklę jis gali teisingai priimti visas nusikalstamos veikos, kuria yra įtariamas aplinkybes ir duoti apie jas adekvačius parodymus. Remiantis tuo, apeliacinio skundo motyvai dėl G. P. būsenos įvykio metu, nes prieš įvykį jis patyrė galvos traumą, kas galėjo įtakoti įvykio aplinkybes ir nesugebėjimą apie tai prisiminti, atmestini kaip nepagrįsti.

Nukentėjusioji B. K. pirmą kartą buvo apklausta 2008-09-10, t.y. praėjus kelioms dienoms po įvykio, tą patvirtino ir teisme apklausta liudytoja R. V., kuri ir atliko nukentėjusiosios pirminę apklausą, kurios metu nukentėjusioji smulkiai išdėstė visas įvykio aplinkybes. Abejoti dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės, kuri galėjo neigiamai įtakoti pirminę jos apklausą, kuo remiantis pastarajai turėjo būti paskirta psichologinė-psichiatrinė ekspertizę, pagrindo nėra. Todėl apelianto motyvai, kad nukentėjusioji apklausta tuoj pat po įvykio ir veikiama raminamųjų vaisų negalėjo duoti objektyvių parodymų, dėl ko į teismo posėdį turėjo būti iškviestas ir apklaustas specialistas, atmestini. Vertinant išdėstytas aplinkybes, daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas pagrindo nėra.

Dėl ikiteisminio tyrimo šališkumo

Ikiteisminio tyrimo metu atliekamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimą numato Lietuvos Respublikos BPK 62str., 63str. Tačiau šia baudžiamojo proceso įstatyme numatyta galimybe G. P. nepasinaudojo. Iš 2008-12-24 paskelbimo suimtam įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokolo matyti, kad įtariamasis G. P. supažindintas su teise susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau šia teise pasinaudoti atsisako, prašymų ar papildymų neturi. Nuteistojo gynėja taip pat su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino ir jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ji nepareiškė. 2008-12-23 pranešime apie ikiteisminio tyrimo pabaigą gynėja nurodė, jog jai visiškai nepalikta laiko susipažinti su byla ir prašė terminą pratęsti, 2008-12-30 Kauno rajono apylinkės prokuratūros nutarimu toks jos prašymas buvo atmestas, nes dėl nedidelės bylos apimties ir suteikto keturių dienų termino, susipažinti su ikiteisminio tyri medžiaga buvo pakankamai laiko. Todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas atliktas kvalifikuotai ir laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad išvada, jog nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas buvo padaryta iš to, jog nukentėjusiosios bute buvo rasta nuteistajam priklausanti rankinė. Ši aplinkybė buvo tik vienas iš įrodymų pagrindžiančių G. P. kaltę jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, kurią pagrindžia kiti byloje esantys įrodymai. Todėl nuteistajam priklausančios rankinės atsiradimas nukentėjusiosios bute, šioje rankinėje aptiktos apeliantui nepriklausančios moteriškos kelnaitės, atsižvelgiant į kitus nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai nekėlė abejonių nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei teismui. Kuo remiantis apelianto iškelta versija, kad kažkas pasinaudojo jo daiktais ir turėjo realią galimybę įvykdyti nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamas veikas, yra atmestina kaip visiškai nepagrįsta.

Nei 2008-09-10 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, nei 2008-09-23 asmens parodymo atpažinti protokolai abejonių dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo nekelia. Tai, jog pastarajame protokole matyti, kad nukentėjusioji atpažįstą G. P., kaip jos atžvilgiu įvykdžiusį nusikalstamas veikas, rodydama į jį lazda, jokios įtakos šio ikiteisminio tyrimo veiksmo pagrįstumui ir teisėtumui neturi. Duomenų užfiksavimo ir informatyvumo klausimu šis ikiteisminio tyrimo veiksmas ir jo įforminimas taip pat atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Todėl apelianto motyvai šiuo aspektu atmestini.

Pažymėtina, kad abejoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiosios B. K. parodymais pagrindo nėra, kadangi jie pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau kaip rodo bylos medžiaga, nuteistojo G. P. parodymai yra paviršutiniški ir formalūs, kurie tik rodo jo norą, prisidengiant dėl patirtos galvos traumos neprisiminimu apie įvykio aplinkybes, sušvelninti savo kaip nuteistojo atsakomybę, siekiant nuslėpti įvykio aplinkybes.

Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų 2008-09-23 ir 2008-12-18 įtariamojo G. P. apklausų protokolų matyti, kad juose esantys duomenys jo perskaityti ir surašyti teisingai. Šių apklausų metu dalyvavo ir G. P. gynėja, kuri taip pat jokių pastabų nepareiškė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad jo pirminiai parodymai surašyti pagal nukentėjusiosios parodymus. Analogiškai vertinamas ir 2008-09-23 įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu taip pat dalyvavo nuteistojo gynėja. Be to, netikėti policijos darbuotojų - liudytojų R. V. ir L. S. parodymais nėra jokio pagrindo, nes neįžvelgiama jų suinteresuotumo bylos baigtimi.

Iš specialisto išvados Nr. 140-(8323)-IS1-8887 matyti, kad ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo balkono sienos, padaryto 2008-09-07 įvykio vietos apžiūros metu, Pievų g. 13-17, Voškonių k. Domeikavos sen., Kauno r., yra sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens. Šio asmens genotipas sutampa su G. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų G. P. fokusų genotipą, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000002 %. Įvertinus tai ir atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes nekyla jokių abejonių, kad įvykio vietoje palikti biologiniai rankų pėdsakai priklauso ne kam nors kitam, o būtent G. P.. Tuo pagrindu nuteistojo apeliacinio skundo motyvai atmestini. Be to, net ir tuo atveju, kaip nurodo nuteistasis, kad piršto pėdsakas ant balkono sienos galėjo atsirasti ikiteisminio tyrimo metu, byloje yra pakankamai kitų įrodymų grindžiančių G. P. kalę.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo motyvai, jog skundžiamame nuosprendyje nėra išanalizuoti įrodymai, nes nesilaikyta LR BPK 20str.5d. nuostatų, todėl nuosprendis surašytas, vadovaujantis kaltinamuoju aktu, visiškai nekreipiant dėmesio į bylos aplinkybes tirtas teisme, yra niekuo nepagrįsti. Iš to seka, kad abejoti ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir pirmosios instancijos teisme išnagrinėtų bei įvertintų įrodymų teisėtumu ir pagrįstumu pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nors nukentėjusioji teisme nurodė, kad neprisimena ar nuteistasis buvo įkišęs savo lytinį organą į makštį ir išeinamąją angą, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po įvykdymo nusikaltimo ji nurodė, kad nuteistasis kišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios makštį ir išeinamąją angą „visaip trynėsi įkišęs“, tačiau nuteistajam nepavyko susijaudinti. Pažymėtina, kad tiek seksualinio prievartavimo, tiek išžaginimo nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios. Todėl šių nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos neįtakoja iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo veiks­mų pa­bai­ga ar ki­lę pa­da­ri­niai. Kadangi iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas yra baig­ti nu­si­kal­ti­mai nuo ly­ti­nio san­ty­kia­vi­mo ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo pra­džios ir ne­pri­klau­so­ nuo to, ar kal­ti­nin­kas pa­bai­gė ly­ti­nį ak­tą, ar pa­ten­ki­no ly­ti­nę aist­rą. Todėl G. P. apeliacinio skundo motyvai dėl to, kad pati nukentėjusioji teisme tvirtino, kad prievartinio lytinio akto jos atžvilgiu nuteistasis neatliko, o kitų įrodymų dėl LR BK 149str.1d. numatytos nusikalstamos veikos nėra, kuo remiantis pagal šį straipsnį jis turi būti išteisintas, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl objektyvių ir suprantamų priežasčių, skirtingu laiku nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti nuteistojo veiksmai kaltinime pagrįstai buvo nurodyti kaip padaryti tuo pačiu metu ir sukėlę tuos pačius sužalojimus (nesunkų sveikatos sutrikdymą). Kaltinime nurodytas tas pats skirtinų nusikalstamų veiksmų laikas ir sveikatos sutrikdymo mastas nekeičia kaltinimo esmės, kadangi nustatyti kiekvieno nusikalstamo veiksmo, kurie seka vienas paskui kita, tikslų laiką ir šių veiksmų pasekmes sveikatai yra sudėtinga.

Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis jai kišo į burną kumštį (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tokiu būdu bandė kažką išplėšti), taip pat nurodė, kad G. P. kišo ranką į makštį, ji jautė skausmą (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad „ir ten draskė“). Sužalojimus nurodytose nukentėjusiosios kūno vietose patvirtino ir specialistas savo išvadoje NR. G-3362/08(02). Todėl abejoti nurodytomis ir bylos medžiaga pagrįstomis aplinkybėmis taip pat nėra pagrindo, o apeliacinio skundo motyvai šiuo aspektu atmestini.

G. P. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuojami pagal skirtingus LR BK straipsnius tuo pagrindu, kad skyrėsi jo atliktų veiksmų būdas. Vienu atveju buvo badoma tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią analiniu ir oraliniu būdu, kas atitinka veikos kvalifikaciją pagal LR BK 150str.1d., o kitu atveju buvo bandoma tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiąją prieš jos valią vaginaliniu būdu, kas atitinka veikos kvalifikaciją pagal LR BK 149str.1d.

Nors G. P. nurodo, kad pareikšti įtarimai (kaltinimai) jam yra visiškai nesuprantami, kuo pažeidžiama jo teisė į gynybą, kas yra priskiriama prie grubių procesinių pažeidimų, tačiau toks jo skundo motyvas prieštarauja bylos medžiagai. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškus G. P. įtarimus, jis dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino ir nenurodė, kad kuo yra įtariamas jis supranta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu (2009-04-24 teisiamojo posėdžio protokolas), pradėjus šioje byloje įrodymų tyrimą G. P. nurodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįstą.

Tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo G. P. veiksmus pagal LR BK 150str.1d. kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi seksualinio prievartavimo veikas jungė vieningas nuteistojo sumanymas patirti lytinį pasitenkinimą su ta pačia nukentėjusiąja, visi nusikalstami veiksmai sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir vyko kaip vienas lytinės aistros tenkinimas, susidedantis iš dviejų epizodų. Teismų praktikoje laikoma, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli tokie lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Todėl kolegija laiko, kad, esant šioms aplinkybėms, G. P. padaryti seksualinio prievartavimo epizodai turi būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, nes atitinka tęstinei nusikalstamai veikai keliamus požymius. Kadangi šią nusikalstamų veikų kvalifikavimo klaidą teismas padarė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, todėl 2009-06-22 nuosprendis keistinas, kvalifikuojant G. P. nusikalstamas veikas pagal LR BK 150str.1d. (dėl seksualinio prievartavimo analiniu būdu) bei pagal LR BK 150str.1d.(dėl seksualinio prievartavimo oraliniu būdu) kaip vieną tęstinį nusikaltimą numatytą LR BK 150str.1d.

Pažymėtina ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu visos bausmės G. P. už atskirus nusikaltimus buvo bendrinamos apėmimo būdu, t.y. paskirta bausmė pagal LR BK 149str.1d. apėmė švelnesnes bausmes pagal LR BK 150str.1d. (du epizodus). Todėl nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal LR BK 150str.1d. kaip vienas tęstinis nusikaltimas jokios neigiamos reikšmės skundžiamu nuosprendžiu paskirtai galutinei subendrintai bausmei neturi.

Dėl G. P. paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio išsprendimo

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54str., nepažeidė.

G. P. praeityje neteistas, tačiau įvykdė du sunkius nusikaltimus, kurių vienas sudaro tęstinį sunkų nusikaltimą susidedantį iš dviejų epizodų, vartojo fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors nukentėjusiajai dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų, buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau šiuo atveju tai apima labai daug sužalojimų, kuriuos nuteistasis padarė nukentėjusiajai su itin dideliu žiaurumu ir ciniškumu. Dėl jau aukščiau paminėtų motyvų, nuteistojo prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų pagrįstai nepripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. G. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau nuteistasis neturi galiojančių administracinės teisės pažeidimų, iš seniūnijos pagal gyvenamąją vietą dėl G. P. elgesio ar vedamo gyvenimo būdo nusiskundimų negauta. Įvertinus visas šias aplinkybes nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes pagal LR BK 150str.1d. ir 149str.1d., pagrįstai nustatęs jų dydžius sankcijos ribose. Kadangi, kaip jau minėta, dėl bausmių pagal LR BK 150str.1d. ir 149str.1d. subendrinimo būdo (apėmimo), veikų pagal BK 150str.1d. kvalifikavimo keitimas galutinei bausmei įtakos neturi, todėl galima daryti išvadą, kad subendrinęs šias bausmes, teismas paskyrė teisingą ir pagrįstą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo pragyvenimo šaltinį, dirbo, charakterizuojamas teigiamai, yra nepakankamos daryti išvadą, kad G. P. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir skirta nesilaikant LR BK 61str. nuostatų. Be to, byloje nėra duomenų apie G. P. šeiminius santykius, o jis pats taip pat nurodė, kad yra nevedęs. Kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai. Tai, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, neigiamai vertina savo poelgius, dėl to labai pergyvena, paneigia jo paties pateiktas apeliacinis skundas. Kadangi jis ginčija visas pagrindines jo kaltę įrodančias aplinkybes, kas rodo, jog nuteistasis visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės ir tik parodo jo tariamo gailėjimosi formalumą. Todėl nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad teismas be pagrindo neaptarė galimybės skirti žymiai mažesnę nei bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, yra atmestinas.

Įvertinus visus aukščiau išdėstytus bausmės skyrimo G. P. motyvus, nekyla abejonių, kad šiuo atveju taikyti LR BK 54str.3d. nuostatas ir jam skirti su laisvės atėmimo nesusijusią bausmę, pagrindo nėra.

Civilinį ieškinį dalyje dėl 1400 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai (išrašai iš medicininių dokumentų, vaistų pirkimo kvitai), todėl teismas pagrįstai nukentėjusiosios naudai šią sumą priteisė iš G. P..

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nukentėjusioji buvo mušama, prievartaujama, žeminama, dėl ko patyrė psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, buvo traumuotas, sulaužytas stuburas, dėl sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, pablogėjo sveikata, iki šiol jaučia baimę, nesijaučia saugi, kiekvieną dieną turi vartoti vaistus bei atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusioji sveikatos patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį, padaryti sunkūs nusikaltimai tiesiogine tyčia, kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba) bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, pagrįstai nukentėjusiosios B. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino dalinai ir priteisė iš G. P. jos naudai 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Todėl mažinti neturtinės žalos dydį iki 10000 Lt kaip to prašoma apeliaciniame skunde pagrindo nėra.

Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes ir faktus, darytina išvada, kad pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nuosprendį, taip pat neskirti G. P. realios laisvės atėmimo bausmės kaip to prašo nuteistojo apeliaciniame skunde pagrindo nėra. Tačiau nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326str.1d.1p., 326str.2d.2p., 328str.1p. kolegija

nusprendė:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 22d. nuosprendį pakeisti:

G. P. padarytas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal LR BK 150str.1d. (dėl seksualinio prievartavimo analiniu būdu), LR BK 150str.1d. (dėl seksualinio prievartavimo oraliniu būdu) kvalifikuoti pagal LR BK 150str.1d. ir paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63str.1d, 2d., 5d.1p. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme pagal LR BK 149str.1d. apimant švelnesnę pagal LR BK 150str.1d. ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistąKolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlgerdas Urbšys