Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2024 m. vasario 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-3121-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) vyriausiosios specialistės 2024 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-3121-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. K. (toliau – ir pareiškėjas) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį paskiriant jam 250 Eur dydžio baudą dėl to, jog jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d. Tokiu pelgiu vadovas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 5-6).

Nesutikdamas su šiuo VMI nutarimu pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame nurodo, kad nesutinka su nutarimu ir paskirta bauda. Įmonė MB (duomenys neskelbtini) nuo pat pirmos įsteigimo dienos nevykdo ir niekada nevykdė jokios veiklos. Įmonės sąskaitoje nuliai, nuo pat įsteigimo neatlikti jokie pavedimai, nes veikla nevykdoma. Tai nėra, ką ir deklaruoti. Jis net nežino, kaip pavedimus reikia daryti, kadangi niekada nebuvo su tuo susijęs. Kai veikla nevykdoma, tai jis ir nesijungė prie įmonės VMI paskyros. Geranoriškai prašo panaikinti baudą. Planuoja uždaryti įmonę, kad ateityje nekiltų jokių nesusipratimų, nes jokia veikla nevykdoma. Todėl nėra tikslo rinkti baudas už nieką. Visą laiką dirbo samdomą darbą, augina mažą vaiką. Nėra laiko prisijungti prie VMI ir sekti visą informaciją (b. l. 2).

Vilniaus apskrities VMI pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nurodoma, kad 2024 m. vasario 1 d. nustatyta, kad A. K., būdamas MB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d. Tuo, vadovas A. K., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kartu su Pareiškėjo skundu perdavėme informaciją iš Elektroninės deklaravimo sistemos (toliau — EDS), kurioje deklaracija PLN204 už 2022 metus nepateikta, taip pat svarbu ir tai, kad įmonė nuo jos įsteigimo pradžios, nėra pateikusi nei vienos deklaracijos.

Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalį numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis – formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Skiriant administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į sunkinančią aplinkybę — pakartotinumą. Pareiškėjui 2023 m. gegužės 9 d. buvo skirtas įspėjimas už ANK 187 str. 2 d. pažeidimą. Pareiškėjo vadovaujama įmonė nebuvo pateikusi PLN204 deklaracijos už 2021 metus, kuri turėjo būti pateikta iki 2022 m. birželio 15 d. Pareiškėjas į skirtą įspėjimą nereagavo ir toliau neteikė deklaracijų, nestabdė įmonės veiklos bei neprašė atleisti jo vadovaujamos įmonės nuo prievolės pateikti atitinkamas mokesčių deklaracijas. Akivaizdu, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti skiriant įspėjimą, taigi už pakartotinai padarytą pažeidimą skirta piniginė nuobauda yra laikytina tinkama ir proporcinga priemone (b. l. 28-30).

Pareiškėjas A. K. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad nesutinka su baudos mokėjimu. Valstybė gali matyti, kad įmonė registruota, tačiau jokios veiklos nevykdo. Anksčiau gyveno užsienyje. Po to į Lietuvą atvykęs pagalvojo, kad imsis iniciatyvos, įsteigs įmonę. Vėliau kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl paramos verslui, norėdamas pradėti vykdyti veiklą, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo. Mano, kad neteisinga gauti tokią baudą, kai veikla nėra vykdoma. Nežino, kaip viskas vyksta, tačiau supranta, kad turi uždaryti įmonę, kad ateityje nekiltų tokių nesusipratimų. Jo atidaryta įmonė yra MB (duomenys neskelbtini). Ši įmonė buvo registruota jo paties vardu. Nuo įsteigimo datos joks veiksmas nevyko. Jis yra įmonės vadovas. Mažoji bendrija – juridinis asmuo. Nežinojo, kad juridiniai asmenys privalo teikti VMI atitinkamas deklaracijas, jis anksčiau gyveno užsienyje, tiesiog galvojo, kad jeigu veikla nevykdoma, tai nereikia nieko mokėti. Parodo, kad už tokio pobūdžio nusižengimą yra traukiamas pirmą kartą.

Teismui parodžius, jog iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad 2022 m. birželio 16 d. buvo fiksuotas analogiškas pažeidimas, pareiškėjas paaiškino, jog tai ta pati situacija, tik retai prisijungia prie VMI. Tiesą pasakius nežino, ką daryti tokiu atveju. Neginčijo nuobaudos, nes nežinojo, ką daryti. Lietuvoje yra baigęs 12 klasių, vėliau mokėsi nuotoliniu būdu užsienyje. Kaip minėjo, VMI retai kada prisijungia ir ne visus dokumentus pamato. Pažymi, kad šiai dienai deklaracijos nepateikė, nes skundą pateikus vyksta tyrimas ir planuoja uždaryti įmonę. Įmonė jokios veiklos nevykdo. Kai gavo įspėjimą, tai nematė visų dokumentų. Pabrėžia, kad yra pasiryžęs uždaryti esamą įmonę, kad nekiltų tokių situacijų. Visą tai įvyko dėl nežinojimo (b. l. 33-34).

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, arba ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobauda – 250 Eur bauda, buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma PLN204) už 2022 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2023 m. birželio 15 d.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtos pajamų deklaracijos nepateikimą pareiškėjas nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1,4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To pateis įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 66 ir 73 straipsniuose nustatyta, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Kaip jau minėta, ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas – deklaracijų nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais užtraukia administracinę atsakomybę.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad turimą įmonę MB (duomenys neskelbtini) ketina uždaryti, kadangi ši įmonė jokios veiklos nevykdo. Labai retai tikrina VMI ir nežino kokie dokumentai būna pateikiami. Be to, teismo posėdžio metu paaiškino, kad šį nusižengimą padarė pirmą kartą, tačiau bylos duomenimis už tokį pati nusižengimą jau buvo baustas 2022 m. birželio 16 d. – skirtas įspėjimas. Pareiškėjas nurodo, kad minėtos ataskaitos nepateikęs iki šiol, tačiau galvojo, jeigu įmonė nevykdo jokios veiklos, nereikia pateikinėti VMI deklaracijų. Šiai dienai planuoja uždaryti įmonę, kad tokia situacija daugiau nepasikartotų. Šiuo skundu nesutinka su paskirtos baudos mokėjimu.

Už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą sankcijoje yra nustatyta įspėjimas ir bauda nuo 200 iki 390 Eur. Šiuo atveju Pareiškėjo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog šį administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnio nustatytas terminas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. per penkerius metus buvo baustas administracine nuobauda už analogiško administracinio nusižengimo padarymo, už kurį buvo skirtas įspėjimas, bei už kelių eismo taisyklių pažeidimus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 19-27). Be to, pats Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, tačiau kaip matyti tai pakartotinis pažeidimas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad reikiamų ataskaitų nepateikė, kadangi manė, jog jeigu įmonė nevykdo veiklos, nereikia teikti deklaracijų. Todėl, teismas mano, kad išdėstytos aplinkybės yra pagrindžiančios Pareiškėjo kaltę, jog nepateikė VMI deklaracijų dėl savo aplaidumo, neapsižiūrėjimo, pareiškėjo teigimu, teisės aktų nežinojimu ir nesigilinimu į reguliavimą, kadangi kiekvienas fizinis asmuo, kuris įsteigia juridinį asmenį, jam vadovauja, turi ir privalo domėtis, kokius mokesčius kokiu laiku reikia mokėti, bei kokias atitinkamas deklaracijas reikia pateikti. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nutraukti administracinę teiseną, kadangi administracinis pažeidimas buvo padarytas, asmuo nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą pakartotinai, todėl paskirta nuobauda yra tinkama ir VMI priimtas nutarimas teisėtas, ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. skundas ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. d. nutarimu A. K. skirta 250 Eur dydžio bauda, paliktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-3121-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.