Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei I. A. dėl naudojimosi bendra daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad atsakovė sutiko su matininko J. L. 2019-09-09 žemės naudojimosi sklypu planu, tik kai kreipėsi į teismą. Prieš kreipiantis į teismą atsakovei neteikė jokio rašytinio pasiūlymo, planas atsakovei iki ieškinio padavimo teismui taip pat nebuvo teikiamas. Prie matininko atsakovė siūlė susitarti taikiai be teismo, tačiau į teismą kreipėsi dėl to, kad atsakovė norėjo, jog būtų kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys buvę sutuoktiniai. (duomenys neskelbtini) nutraukus santuoką, šalių nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, garažas, ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini), padalintas 1997 m. lapkričio 5 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-629/97. Ieškovas ir atsakovė yra pagal 2011-11-11 Valstybinės žemės pirkimo - sutartį Nr. 5713 įgyto nekilnojamojo turto – 0,0606 ha žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), , bendraturčiai. Šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį šio žemės sklypo. Ieškovo iniciatyva pagal matininko J. L. 2019 m. rugsėjo 9 d. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (toliau – planas), nustatyta 0,0606 ha žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: atsakovei I. A. atitenka naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ („A1 70 kv. m. ir „A2" 52 kv. m, viso: 122 kv. m.); ieškovui A. S. atitenka naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B" - (122 kv. m.); I. A. ir A. S. bendro naudojimo teritorijai priskiriama žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ (362 kv. m.). Atsakovė gavusi ieškinį, bet negavusi plano, nuvykusi pas matininką susipažino su planu bei jame pasirašė. Ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nėra.

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti.

Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, o nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs joje esančius įrodymus konstatuoja, kad plane tinkamai nustatytos žemės sklypu naudojimosi dalys, turimos asmeninės nuosavybės teise, juo nepažeidžiami kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai. Atsakovė su ieškiniu sutinka. Nurodytų aplinkybių pagrindu ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ginčas tarp šalių kyla dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 470,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 350 Eur už ieškinio parengimą, 100 Eur už matininko paruoštą planą, 20,88 Eur už Registrų centro paslaugas. Teigia, buvo pagrindas kreiptis į teismą, nes atsakovė norėjo kitos naudojimosi tvarkos. Bandant susitarti sakė, kad „visa tavo žemė kapinėse, kitos žemės tu neturi“.

Atsakovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatui už procesinių dokumentų parengimą, pateikimą teismui bei atstovavimą teisme. Teigia, kad ieškinys pateiktas nepagrįstai, ieškovui piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, elgiantis nesąžiningai. Jo teisės ir teisėti interesai nebuvo realiai pažeisti, jis neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl plano patvirtinimo, kol nebuvo informuota ieškovė ir su tuo planu supažindinta. Nesant ginčo, pas matininką ir teisme siūlė baigti bylą taikiai, tačiau ieškovas atsisakė.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas įvertina šalių procesinį elgesį visos bylos nagrinėjimo metu ir priežastis, nulėmusias tiek ieškinio pareiškimą, taip pat priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat įvertindamas šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs joje esančius įrodymus konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežastį nulėmė ne atsakovės, o ieškovo elgesys. Duomenų, kad ieškovas teikė rašytinį siūlymą atsakovei nustatyti žemės naudojimo tvarką ne ginčo teisena be teismo ar notarine tvarka, nėra. Ieškovas su ieškiniu nepateikė naudojimosi žemės sklypu plano (jis pateiktas vėliau), o su atsakove jo iš viso nederino. Šią aplinkybę teisme patvirtino ieškovas bei jo atstovė. Iš bylos dokumentų matyti, kad šį planą yra pasirašiusi tik atsakovė, o ieškovas - ne. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (CPK 178 straipsnis) numato, kad įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Šioje byloje ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neleidžia ieškovui naudotis žemės sklypu, kad geruoju susitarti dėl jo naudojimosi tvarkos nustatymo susitarti nepavyksta, o į tokius ieškovo prašymus atsakovė atsakydavo „visa tavo žemė kapinėse, kitos žemės tu neturi“, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, niekaip nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovas net nebandė tartis su atsakove prieš kreipdamasis į teismą. Pažymėtina, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp šalių yra nusistovėjusi per ilgą laiką, kas paneigia ieškovo teiginius apie kokius tai trukdymus iš atsakovės pusės ieškovui naudotis žemės sklypu. Reikšminga laikytina ir aplinkybė, kad ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovei pasiūlius taikiai išspręsti bylą, pasiliekant kiekvienam prie savo bylinėjimosi išlaidų, ieškovas atsisakė.

Aptartų aplinkybių pagrindu ieškovui 350 Eur išlaidos už ieškinio parengimą ir atstovavimą iš atsakovės nepriteistinos, nes jei ieškovo procesinis elgesys atsakovės atžvilgiu būtų buvęs garbingas ir jis raštu ar kitu būdu būtų kreipęsis į atsakovę siekiant notarine tvarka ar teismo patvirtinta taikos sutartimi išspręsti šį klausimą, ieškinio nebūtų reikėję pareikšti – atsakovė ieškovo pasiūlytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos niekada neginčijo, teigia, kad faktiškai ieškovas daugelį metų valdė didesnę žemės klypo dalį, nei apskaičiavo matininkas, todėl toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas jai yra naudingas.

Iš atsakovės ieškovui priteistina pusė jo patirtų kitų išlaidų, t. y. 50 Eur už matininko paruoštą planą ir 10,44 Eur už Registrų centro pažymas, kurias kaip bendraturčiai ieškovas ir atsakovė būtų patyrę parengdami žemės naudojimosi sklypu planą, viso 60,44 Eur.

Atsakovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą ir atstovavimą teisme. Įvertinus aplinkybę, kad ji taikaus susitarimo su ieškovu galimybę matė tik kiekvienai šaliai paliekant jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra tokia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka ją tenkintų, taip pat tai, kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera, teismas sprendžia atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo nepriteisti, juo labiau, kad ieškinį patenkino.

Ieškovui 2019 m. spalio 23 d. nutartimi 75 Eur mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidas nulėmė netinkamas ieškovo procesinis elgesys, iš ieškovo valstybei priteistinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

2019-11-27 teisme gautas atsakovės prašymas paskirti ieškovui CPK straipsnio 2 dalyje numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovei.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 7 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012; ir kt.). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aiškiai nepagrįsto dokumento pareiškimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką, byloje dalyvaujančio asmens nesąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Teismas sprendžia, kad skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teisinio pagrindo nėra. Ieškovas procese buvo atstovaujamas advokato padėjėjos, kuri paruošė visus procesinius dokumentus, atstovavo ieškovą teisme. Iš šalių ir jų atstovų paaiškinimų teisme matyti, kad procesinio elgesio modelį ieškovui pateikė jo atstovė, duomenų, kad ji būtų ieškovui pasiūliusi alternatyvius, teismo aptartus, jo teisių įgyvendinimo būdus, ar tinkamai įvertinusi atsakovės procesinį elgesį po to, kai ieškinys buvo pateiktas teismui, byloje nėra. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovas yra garbingo amžiaus, jis neturi teisinių žinių, dėl ko ir naudojosi atstovo pagalba tiek pateikiant ieškinį, tiek teisme. Atsakovė prašo asmeniu, piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis, pripažinti būtent ieškovą, o ne kitą dalyvaujantį byloje asmenį (CPK 37 str. 2 d.), todėl teismui nenustačius, jog atsakovas nėra subjektas, atitinkantis baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinas sąlygas, šis atsakovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti 0,0606 ha žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2019m. rugsėjo 9 d. matininko J. L. parengtą Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, nustatant kad: atsakovei I. A. atitenka naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ („A1“ 70 kv. m. ir „A2“ 52 kv. m, viso: 122 kv. m.); ieškovui A. S. atitenka naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B" - (122 kv. m.); I. A. ir A. S. bendro naudojimo teritorijai priskiriama žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“ (362 kv. m.).

Priteisti iš atsakovės I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 60,44 Eur (šešiasdešimt eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 Eur žyminio mokesčio (priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB Luminor banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.