Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2020-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-221-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-20
Bylos Nr.
e1-221-890/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49243-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
Ž. A.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
Baudžiamoji byla Nr. e1-221-890/2020Proceso Nr. 1-01-1-49243-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės N. Ž. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. A. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent jis 2019 m. lapkričio 18 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei N. L. sudavė kumščiu vieną kartą į kairę veido pusę ir vieną kartą sudavė jai į dešinę veido pusę bei viena ranka suėmęs kaklą, ją smaugė, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio skruosto srityje, kas sukėlė N. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo nuosavybė. N. L. pažįsta apie tris metus. 2017 metų sausio mėnesį N. apsigyveno pas jį bute, maždaug po 6 ar 7 mėnesių pradėjo gyventi kartu kaip sugyventiniai. Po to, kai pradėjo kartu gyventi kaip sugyventiniai, N. apie metus laiko niekur nedirbo, tai jis ją pilnai išlaikė, po to ji įsidarbino pardavėja. 2019 metų lapkričio 18 dieną N. buvo išeiginė, todėl ji į darbą nėjo. Jis iš darbo grįžo apie 16.50 val. ir namuose su N. buvo dviese, žiūrėjo filmus. Apie 19.30 val. N. buvo išėjusi į parduotuvę, bet netrukus sugrįžo ir jie ir toliau žiūrėjo kiną. Apie 22.00 valandą jis nusprendė toliau kiną žiūrėti miegamajame ir tai pasakė N., kad toliau kiną gali žiūrėti miegamajame. Po to jie atsigulė į lovą ir tada N. ėmė kaltinti jį neištikimybe. Ji atsikėlė, nuėjo į balkoną parūkyti, jis toliau gulėjo lovoje. Parūkiusi vėl atėjo į miegamąjį, šaukė ant jo, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais tiek jį, tiek jo kolektyvą bei jo artimuosius. Po to ji vėl nuėjo į balkoną, po to vėl grįžo į miegamąjį ir toliau jį įžeidinėjo. Taip ji kelis kartus vis išeidavo iš miegamojo kambario ir vėl grįždavo. Jis bandė ją raminti. Sutinka, kad ir jis ant jos šaukė ir keikėsi, nes pastaroji jį įžeidinėjo. Jis buvo įsidėjęs ausines, bandė apsimesti, kad nesiklauso, ką ji sako, nors iš tikro viską girdėjo. Vienu metu, kai jis vėl atėjo į miegamąjį, N. pripuolė prie jo ir jis pajuto smūgį į kairę veido pusę, maždaug ties smilkiniu. Jis mano, kad N. sudavė jam kumščiu, nors paties smūgio nematė, kadangi šviesa kambaryje buvo išjungta, nedidelė šviesa sklido tik nuo hole stovinčio apšviesto akvariumo. Dėl suduoto smūgio jam jokie sužalojimai nepadaryti, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Po to pamatė, kad N. yra užsimojusi kumščiu taikydama suduoti jam smūgį į veidą. Tai pamatęs, sugriebė ją rankomis ir apglėbęs parvertė ant lovos. Laikė ją apglėbęs ir suspaudęs, kad ji negalėtų suduoti, ji muistėsi ir draskėsi ir jai pavyko išsilaisvinti. Jis matė, kad ji puls, todėl koja ją išstūmė iš lovos ir ji nukrito ant grindų. Gal tuo metu N. kur nors ir susitrenkė. Po to N. iš karto atsikėlė nuo grindų ir išėjo į holą. Jis girdėjo kaip ji skambino į policiją. Savo kaltę pripažįsta iš dalies todėl, kad galimai galėjo jai suduoti ar kitu būdu sukelti fizinį skausmą tuo metu, kai laikė ją apglėbęs rankomis, ar kai išstūmė iš lovos (1 t., b. l. 83-86, 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis Ž. A. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji N. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-18 d. apie 22.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio Ž. A. kilo žodinis konfliktas dėl jo darbo ir dėl to, kad sugyventinis vėlai grįžta namo. Žodinio konflikto metu Ž. A. tapo agresyvesnis, pradėjo keiktis, įžeidinėti ją, vadino „durne“, „daune“, taip ją žemindamas. Apie 23.00 val., tęsiantis konfliktui sugyventinis tapo dar agresyvesnis ir trenkė jai du kartus kumščiu į veido sritį, t. y. vieną kartą trenkė į kairiąją veido pusę ir vieną kartą trenkė į dešiniąją veido pusę. Taip pat griebė rankomis jai už kaklo ir smaugė. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso sugyventiniui. Ji buvo nuvykusi apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus, į jokią gydymo įstaigą dėl sumušimo nesikreipė, nedarbingumo neturi, materialinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l.1-9, 23-25).

Liudytojas M. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-18 patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule P. P. 23.13 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai sugyventinis trenkė į veidą. Atvykus į įvykio vietą ir įėjus į butą, buto koridoriuje, netoli įėjimo buvo vyras, kaip nustatyta - Ž. A., toliau, buto hole buvo N. L.. Daugiau asmenų bute nebuvo. N. L. pasakė, kad policiją kvietė ji. Kolegė su N. L. aiškinosi įvykio aplinkybes kambaryje, o jis su Ž. A. pasiliko hole. Paklausus, kas atsitiko, Ž. A. pasakė, kad sugyventinė jį užsipuolė, kaltino neištikimybe, tarp jų kilo konfliktas, sugyventinė puolė prie jo ir jis ją atstūmė. Paklausus, ar jis kur nors jai sudavė, Ž. A. pasakė, kad niekur nesudavė, tik atstūmė. Ką apie įvykį aiškino N. L., negirdėjo, nes su ja bendravo kolegė. Vėliau kolegė pasakė, kad N. L. nurodė, kad sugyventinis sudavė jai į veidą ir smaugė. Jis matė, kad ant N. L. kairiojo skruosto buvo matomi paraudę kapiliarai, dešinysis skruostas buvo paraudęs. Tiek N. L., tiek Ž. A. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas, jie abu buvo pristatyti į policijos komisariatą (1 t., b. l. 44-47).

Akistatos protokole nurodyta, kad nukentėjusioji N. L. patvirtino, jog tarp jos ir sugyventinio kilus konfliktui, jiems būnant miegamajame kambaryje, Žygimantas dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairę veido pusę, po to iš karto sudavė į dešinę veido pusę, po to dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir smaugė (1 t., b. l. 38-41).

Specialisto išvadoje Nr. G 2258/2019 (03) konstatuota, kad N. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio skruosto srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryta paveikus kietu buku daiktu (-ais) 1 paros laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad N. L. nustatytas sužalojimas buvo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatytas sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 53).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų BODY kameromis daryti įrašai, kuriuose užfiksuota kaip N. L. policijos pareigūnei aiškindama, kas atsitiko, nurodo: „į veidą trenkė (ranka rodo į kairę ir dešinę veido puses), bandė dusinti“; Ž. A., aiškindamas konflikto aplinkybes nurodo: „..jinai puolė muštis. Aš tamsoj gindamasis gal kažkur ir užkliuvau“ (1 t., b. l. 54-56, 59-61).

Apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti įrašai, kuriuose užfiksuota, kad moteris paskambinusi nurodė, kad sugyventinis smurtavo, trenkė į veidą (1 t., b. l. 65-68).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis Ž. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę N. L.. Minėti kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo Ž. A. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nuo kurio nežymiai nukentėjo jo šeimos narys, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, kaltinamasis dirba, jis ankščiau neteistas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam Ž. A. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Kaltinamasis Ž. A. sutiko atlikti viešuosius darbus, prieštaravimų nereiškė ir bausmės dydžiui bei baudžiamojo poveikio priemonei (1 t., b.l. 106).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nariui, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, teismas skiria Ž. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustato devynių mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys kompaktinės plokštelės, saugomos voke prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

Ž. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Ž. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. (vieną parą), ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti Ž. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Išaiškinti kaltinamajam Ž. A., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Taip pat išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu (BK 46 straipsnio 7 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles, saugomas voke prie bylos viršelio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė