- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1A-54-458/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45143-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. išteisintas dėl kaltinimo, jog jis 2017 m., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,173 g – laikė supakuotas aliuminio folijoje, užspaudžiamame plastikiniame maišelyje, įdėtame į piniginę, automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lentynėlėje iki 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val., kol (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Builisovas prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: G. K. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 30 parų arešto bausmę. Remiantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Lenkijos Respublikos Lomžos rajoninio teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, netinkamai vadovavosi teismų formuojama praktika, o būtent, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009, iš kurios matyti, kad kasacinės instancijos teismas nuosprendyje panaikino tik aplinkybę dėl psichotropinių (narkotinių) medžiagų įgijimo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis bei laikymo nenustatytoje vietoje, tačiau nuosprendžio dalį dėl laikymo ir gabenimo bei paskirtas bausmes paliko nepakeistas.
Skundžiamajame nuosprendyje teismas, konstatavęs nesukonkretintas esmines kanapių ir jų dalių įgijimo aplinkybes, išteisino G. K., nepaisydamas inkriminuoto nusikalstamos veikos sudėties požymio – neteisėto narkotinių medžiagų laikymo.?BK 259 straipsnio 2 dalyje esant nurodytoms kelioms alternatyvioms veikoms, kiekviena iš jų gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog narkotinės medžiagos buvo rastos G. K. piniginėje, tačiau teismas nekritiškai vertino kaltininko pasirinktą gynybos taktiką, kuria pastarasis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės, vadovavosi jo nenuosekliais parodymais bei iškeltomis įvykio versijomis dėl narkotinių medžiagų atsiradimo jo piniginėje, t. y. pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, tačiau nevisapusiškai įvertino byloje surinktus netiesioginius įrodymus. Apeliaciniame skunde konstatuojama, jog nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų bendras (visumos) kontekstas yra pakankamas išvadai, kad G. K., jeigu ir neįgijo, tai neteisėtai disponavo, t. y. laikė narkotines medžiagas.
Apeliaciniame skunde kritiškai vertinamas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog, remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus informacija, byloje surinktais įrodymais, negalima paneigti G. K. versijos, kad jis 2017 m. rugsėjo 2 d. nevartojo narkotinės medžiagos (kanapių). Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog narkotinių medžiagų vartojimas ar nevartojimas neturi jokios reikšmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui. Be to, byloje yra duomenų, kad G. K. reguliariai (ilgą laiką) vartoja narkotines medžiagas.
Teismo posėdžio metu prokurorė I. Valadkienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintasis G. K. ir jo gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
G. K. išteisintas dėl kaltinimo, jog neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras E. Builisovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pripažinti G. K. kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, ir paskirti jam bausmę, kurią subendrinti su Lenkijos Respublikos Lomžos rajoninio teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Būtent šiais klausimais, o visų pirma dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimo G. K. veiksmuose ir pasisako nutartyje apeliacinės instancijos teismas.
Pirmosios instancijos teismas byloje atlikęs įrodymų tyrimą bei išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus nusprendė, kad, remiantis vien šiais duomenimis, neabejotinai pagrįsti G. K. kaltės, įsigijus ir laikius narkotinę medžiagą – kanapes, negalima. Buvo padaryta išvada, jog G. K. kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl G. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalį 1 punktas). Susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį bei apeliacinį skundą, apygardos teismas nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, todėl mano, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju negalima neginčijamai tvirtinti, jog G. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, byloje esantys duomenys tokios išvados nepatvirtina.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. G. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m., tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) m., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,173 g – laikė supakuotas aliuminio folijoje, užspaudžiamame plastikiniame maišelyje, įdėtame į piniginę, automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lentynėlėje iki 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val. Kiekviena iš BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas – atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Todėl pripažįstant asmenį kaltu už kurios nors vienos ar kelių nurodytų veikų padarymą būtina nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir tai pagrįsti įrodymais. Kaip konstatuota teismų praktikoje, kiekvienos nurodytos alternatyvios veikos aplinkybės turi būti nustatytos byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, viena ar kelios veikos negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš įrodytų kitos ar kitų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–P–218/2009, Nr. 2K–159/2012). Nors neteisėtas BK 259 straipsnyje numatytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas paprastai neįmanomas be jų neteisėto įgijimo, savaime tai baudžiamosios atsakomybės ir pagal šį požymį negali užtraukti. Turi būti nustatytos ir, be kita ko, išdėstytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės – jos padarymo vieta, laikas, būdas. Kaip nurodyta anksčiau, kaltinime G. K. jokios narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo aplinkybės nėra nurodytos. Jokių narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes galinčių patvirtinti duomenų bylos medžiagoje taip pat nėra. Nesant duomenų apie šių medžiagų įgijimo aplinkybes, G. K. nėra pagrindo konstatuoti ir tų medžiagų neteisėto įgijimo faktą. Taigi kaltinimo G. K. dalis dėl narkotinių medžiagų neteisėto įgijimo pirmosios instancijos teismo teisingai buvo pripažinta kaip nepagrįsta.
G. K., kaip jau minėta, buvo kaltinamas ir tuo, jog laikė 0,173 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), supakuotų aliuminio folijoje, užspaudžiamame plastikiniame maišelyje, įdėtame į piniginę, automobilio „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio durelių lentynėlėje, iki kol 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) namu, įvykio vietos apžiūros metu jas rado ir paėmė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Taigi apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, kadangi išteisino G. K. ne tik dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimo, bet ir jų laikymo. Kaltinimas G. K. dėl narkotinių medžiagų laikymo buvo grindžiamas tokiais įrodymais: 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta piniginė su G. K. duomenimis bei augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 30–40); specialisto išvada Nr. 140-(5838)-IS1-7422, iš kurios matyti, kad tyrimui pateiktas objektas, paimtas 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykio vietoje G. K. piniginėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė – 0,173 g (t. 1, b. l. 90–92); specialisto išvada Nr. T-N 2581/2017(01), iš kurios matyti, kad G. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (t. 1, b. l. 85). Išteisintasis G. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų laikymo – nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai tvirtinama, jog išteisintojo parodymai buvo nenuoseklūs. G. K. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis jam priklausanti piniginė su joje esančiomis G. K. vardu išduotomis (duomenys neskelbtini) bei „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelėmis, 15 Eur grynaisiais pinigais atsirado E. Š. automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugsėjo 2 d., t. y. kad 2017 m. rugsėjo 2 ar 3 d., apie 14 val., susitiko su E. Š., jo automobiliu „Fiat Punto“ jie važinėjo po miestą; važinėjant automobiliu, jis savo piniginę ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“ buvo pasidėjęs automobilyje, automobilio durelių lentynėlėje ar daiktinėje, tačiau kur tiksliai, neprisimena. Su E. Š. važinėjo iki 17–18 val. Tada E. Š. jį paleido netoli buvusio darželio „R.“, nes ketino eiti į parduotuvę „N.“. Nuėjęs į parduotuvę, pasigedo savo piniginės ir telefono.
Remiantis BIRT ataskaitų žiūrykle (t. 1, b. l. 23–27) nustatyta, kad 18.59 val. gautas pranešimas, jog automobilis „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo į pievą. Remiantis 2017 m. rugsėjo 2 d. tarnybinio pranešimo duomenimis (t. 1, b. l. 29), nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d., po 19 val., (duomenys neskelbtini) g. policijos pareigūnai rado automobilį „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavusį nuo kelio, o šalia automobilio vaikščiojantį E. Š., kuris prisipažino vairavęs automobilį. Remiantis liudytojos I. K. parodymais matyti, kad po to, kai automobilis „Fiat Punto“ nulėkė nuo kelio ir nuvažiavo į pievą, pro automobilio vairuotojo pusės dureles išlipo vaikinas, pro priekines keleivio dureles taip pat išlipo vaikinas, tiksliai neprisimena, bet, kiek atsimena, pro galines automobilio dureles išlipo dvi merginos, tačiau, kaip jie atrodė, neatsimena. G. K. neigė tuo metu važiavęs (duomenys neskelbtini) g. su E. Š. Kaltinamasis išskirtoje baudžiamojoje byloje E. Š. neatsiminė, ar tuo metu, kai nuvažiavo į griovį, automobilyje buvo ir G. K., taip pat neatsiminė, kokie buvo kiti asmenys. Liudytojai R. M., M. V., kurie yra policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jokių asmenų nerado, nesiaiškino, ar eismo įvykio metu automobilyje buvo ir kitų asmenų. Įvykio vietoje automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių automobilio keleivio durelių lentynėlėje rasta ir paimta piniginė su G. K. duomenimis bei augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 30–40), kuri vadovaujantis specialisto išvada Nr. 140-(5838)-IS1-7422 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,173 g (t. 1, b. l. 90–92).
Išteisintasis G. K. teigė, kad narkotinių medžiagų piniginėje neturėjo, jų ten tikrai neįsidėjo; kažkas kitas galėjo įdėti į piniginę, nes kitaip negalėjo atsirasti; galėjo kanapes į piniginę įdėti E. Š. ar žmonės, kurie važinėjosi su E. Š. po to, kai jis išlipo iš E. Š. automobilio. Iš G. K. paaiškinimo matyti, kad jam nėra žinoma, kokie asmenys važiavo su E. Š. eismo įvykio dieną. Kaltinamasis išskirtoje baudžiamojoje byloje E. Š. nepatvirtino 2017 m. rugsėjo 2 d. į G. K. piniginę įdėjęs narkotinės medžiagos. E. Š. neatsiminė, ar tuo metu, kai nuvažiavo į griovį, automobilyje buvo kokių kitų asmenų. 2017 m. rugsėjo 2 d. tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 29) patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. E. Š. sunkiai orientavosi aplinkoje, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, akys paraudusios. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 37 (t. 1, b. l. 78) nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. 20.20 val. E. Š. galbūt buvo apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kas buvo tie asmenys (pagal liudytoją I. K.) – vienas vaikinas ir dvi merginos, kurie buvo E. Š. vairuojamame automobilyje „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai automobilis (duomenys neskelbtini) g. nuvažiavo nuo kelio. Taigi apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog versija, kad iki eismo įvykio E. Š. automobiliu „Fiat Punto“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie vieną ar dvi valandas važinėjosi be G. K., kad narkotines medžiagas galėjo įdėti į išteisintojo piniginę žmonės, kurie važinėjosi su E. Š. po to, kai G. K. išlipo iš E. Š. automobilio, yra nepaneigta. Taigi iš viso to, kas aptarta, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika. G. K. dėl narkotinių medžiagų laikymo buvo išteisintas ne dėl to, jog nepavyko nustatyti ir įrodyti nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, o dėl tos priežasties, kad surinktų duomenų visuma be pagrįstų abejonių nepatvirtina jo veiksmuose buvus nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo požymių, t. y. jo veiksmuose nenustatyta buvus nusikalstamos veikos – nedidelio narkotinių medžiagų kiekio laikymo – sudėties požymių visumos. Apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nekritiškai vertino išteisintojo G. K. pasirinktą gynybos taktiką, taip pat yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius duomenis įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), taip pat buvo įvertinti ir išteisintojo parodymai tiek kartu su kitais įrodymais, tiek savarankiškai. Savaime suprantama, jog išteisinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik paties kaltinamojo parodymais, nes šis asmuo parodymus teisme duoda neprisiekęs, be to, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Vis dėlto nagrinėjamu atveju G. K. versiją, kad jis narkotinių medžiagų neįsigijo ir jų nelaikė, patvirtino kiti byloje buvę duomenys, jų visuma, o duomenų, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepakako daryti neabejotinoms išvadoms dėl išteisintojo kaltės.
Apeliaciniame skunde yra kritikuojama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. K. padarytos nusikalstamos veikos nepatvirtino tiesioginiai įrodymai. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis netiesioginiais įrodymais ir pripažinti G. K. kaltu, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlyga, jog įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Vertinant įrodymus šiuo požiūriu, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams yra išdėstyti BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Remdamasi šia nuostata, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju netiesioginiai įrodymai nesudarė nuoseklios visumos, kuri leistų spręsti apie G. K. kaltę padarius baudžiamąjį nusižengimą. Vien duomenys, kurie patvirtina, kad G. K. piniginėje buvo rastas nedidelis kiekis narkotinės medžiagos, o piniginė rasta kito asmens automobilyje, kai išteisintojo jame nebuvo, o nuo jo pasišalinimo iš pastarojo automobilio buvo praėjęs netrumpas laiko tarpas, per kurį automobiliu galėjo ir važinėjosi be paties savininko (valdytojo) kiti asmenys, nesudaro pagrindo be abejonių spręsti apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Atitinkamai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju byloje esantys netiesioginiai įrodymai G. K. kaltės nepatvirtina, o pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos ir iš jo kylančiu in dubio pro reo principais, visas abejones, kurių nepavyko pašalinti bylą nagrinėjant teisme, pagrįstai aiškino kaltinamojo naudai.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima paneigti G. K. versijos, jog jis nevartojo narkotinių medžiagų. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialisto išvada Nr. T-N 2581/2017(01) (t. 1, b. l. 85) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikiama informacija (t. 2, b. l. 88), kadangi apygardos teismas nemato pagrindo nesutikti, plačiau dėl aptariamo skundo argumento nepasisako, tik pažymi, kad iš specialisto išvados Nr. T-N 2581/2017(01) matyti, jog G. K. šlapimas tyrimui buvo paimtas 2017 m. rugsėjo 11 d. 15.05 val., t. y. po įvykio praėjus 9 dienoms. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui nuo įvykio, negalima objektyviai spręsti apie tai, ar G. K. narkotines medžiagas – kanapes – vartojo ar nevartojo 2017 m. rugsėjo 2 d., kas sudarytų pagrindą daryti išvadą apie tų pačių narkotinių medžiagų laikymą. Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis, o teismo posėdyje, vadovaujantis BPK normomis, ištirtais įrodymais. Vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Esant šioms aplinkybėms keisti ar naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Baudžiamojo proceso įstatymas numato tokius išteisinamojo nuosprendžio priėmimo pagrindus: nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Įvertindamas byloje surinktus duomenis, skundžiamo nuosprendžio motyvus ir atsižvelgdamas į Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, apygardos teismas konstatuoja, kad G. K. buvo išteisintas, remiantis antruoju pagrindu, t. y. neįrodyta, kad G. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma subendrinti bausmę su Lenkijos Respublikos Lomžos rajoninio teismo 2015 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kadangi nagrinėjamu atveju apygardos teismas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2018 m. spalio 15 d. nuosprendį palieka nepakeistą, o juo G. K. buvo išteisintas ir jam jokia bausmė pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nepaskirta, nesama pagrindo spręsti klausimą dėl bausmių subendrinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Eduardo Builisovo apeliacinį skundą atmesti.