- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3076-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08962-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- I. B., E. L.
- Civilinis ieškovas
- G. G.
- Advokatai
- Anatolijus Svila, Ramūnas Vanagas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. B. (I. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, įpareigojant išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų areštą;
3) Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir paskirtas 40 parų areštas,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu;
E. L. ((E. L.) buvusi pavardė – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidėtas 2 metams;
2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
3) Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 181 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant dalį pagal, kurią taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas;
5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;
6) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams;
7) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;
8) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 21 para arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir paskirtas – 14 parų areštas; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams 14 dienų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 14 dienų;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas 30 parų areštas, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas (automobilio vertę atitinkanti suma);
10) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir paskirtas – 40 parų areštas, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimas (automobilio vertę atitinkanti suma). Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – 60 parų areštas;
11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį – 6 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta ir paskirti 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 val. visuomenės labui. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė į 12 parų areštą;
12) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 str. 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis neįsiteisėjęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2019 m. vasario 25 d., apie 22.35 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su E. L. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia dėl chuliganiškų paskatų, E. L. vieną kartą nukentėjusiajam G. G. ranka trenkus į veidą, jis kartu su E. L. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ne mažiau 7 kartų smūgiavo kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarydami odos nubrozdinimą kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
E. L. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2019 m. vasario 25 d., apie 22.35 val., degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su I. B. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą smūgiuodamas nukentėjusiajam G. G., ranka trenkė į veidą, po ko kartu su I. B. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ne mažiau 7 kartų smūgiavo kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamieji kaltinami apysunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui abu kaltinamieji pareiškė, kad prisipažįsta kaltais, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamųjų gynėjai, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Bylos duomenys
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. B. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai. Parodė, kad įvykio metu (kaltinamajame akte įvykio data ir laikas nurodyti teisingai) buvo nuvykęs į degalinę (duomenys neskelbtini). Į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), atvyko taksi automobiliu, kurį vairavo E. L., automobilyje buvo trise. Atvyko prisipilti kuro, jis nuėjo į kolonėlę nusipirkti cigarečių, ten dirbo pažįstama mergina, kuri buvo sutrikusi, buvo prastos nuotaikos, jis paklausė jos kas nutiko. Jam atsakė, kad buvo kažkoks konfliktas su klientu, kažkas negerai. Nusipirkęs cigarečių jis atsisėdo į automobilį ir nusprendė atsisėdęs automobilyje palaukti kol išvažiuos klientas, pasižiūrėti ar susimokės. Vėliau kilo muštynės, kuriose dalyvavo ir jis, detaliai aplinkybių neatsimena. Po muštynių susėdo į automobilį, truputį palaukė ir išvažiavo. Dėl ko konkrečiai kilo muštynės ir kas jas pradėjo neatsimena. Kiek asmenų mušė nukentėjusįjį tiksliai pasakyti negali, nes nesekė įvykio, bet jis ir E. L. mušė nukentėjusįjį. Jis nukentėjusiajam galimai trenkė rankomis į krūtinę ir kartą į veidą, bandė pataikyti iš kojos, bet nepavyko. Atsimena, jog jis buvo pargriuvęs ant žemės. Paaiškino, kad mergina, su kuria šnekėjo kolonėlėje ir kuri ten dirbo, buvo jo klasiokė. Ši mergina buvo sutrikusi, nes su klientu buvo nesutarimai, o kadangi buvo tamsus paros metas, nusprendė palaukti ir pasižiūrėti, ar klientas nebus agresyvus ir susimokės už kurą bei normaliai išvažiuos. Kai jis sėdėjo automobilyje, E. L. išlipo iš automobilio ir tarp pastarojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, nukentėjusysis pirmas smogė arba pastūmė bei tarp jų kilo muštynės. Jis siekė išskirti muštynes, bet gavosi taip, kad pats dalyvavo muštynėse. Tai, kad buvo pareikšti civiliniai ieškiniai, jis žino, pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo padaryta žala, bet nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio suma per didelė. Teritorinės ligonių kasos ir Sodros civilinius ieškinius pripažįsta. Patikslino, kad kai jis kalbėjosi su pažįstama mergina, E. L. pylė kurą ir šalia nebuvo. Pirmas sudavė nukentėjusysis E. L. ir muštynės kilo netoli prie kolonėlės langelio. E. L. nukentėjusiajam galimai trenkė vos kelis kartus, jis pats taip pat trenkė kelis smūgius, bet kas kiek kartų sudavė negali pasakyti, nes viskas vyko labai greitai. Nukentėjusiajam sutiktų atlyginti ne daugiau 1000 Eur.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. L. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai. Parodė, kad įvykio metu buvo nuvykę į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nes baiginėjosi kuras. Būnant degalinėje jis pylė kurą, kai pripylė kurą, jis nuėjo prie langelio užmokėti už kurą, bet jam pasakė, kad tada pirmiau turėjo užmokėti ten buvęs nukentėjusysis. Jis pasakė nukentėjusiajam susimokėti, o šis pradėjo rėkti, kilo konfliktas. Nukentėjusysis jį pastūmė, tada jis trenkė nukentėjusiajam į veidą ir prasidėjo muštynės. Tuo metu I. B. išlipo iš automobilio ir užstojo jį, jie kiek palaukė, išvažiavo nukentėjusysis iš įvykio vietos ir po to jam sumokėjus už kurą, jie susėdę į automobilį bei išvyko. Muštynės kilo dėl pinigų nemokėjimo, nukentėjusysis trenkė jam pirmas. I. B. atbėgo, nes norėjo užstoti jį, iš viso muštynėse dalyvavo trise. Jis smūgiavimo mechanizmo nepamena, per muštynes jis susilaužė savo ranką, bet į medikus nesikreipė, nes ranka buvo lūžusi ir anksčiau. Tai, kad buvo ne mažiau kaip septyni smūgiai sutinka, atsimena, kad nukentėjusiajam buvo trenkęs kartą į veidą. Teritorinės ligonių kasos ir Sodros civilinius ieškinius pripažįsta, o su nukentėjusiojo civilinio ieškinio suma nesutinka, bet pripažįsta, kad žala padaryta buvo. Jis nukentėjusiajam sutiktų atlyginti 1000 Eur sumą. Nukentėjusysis buvo nukritęs nuo smūgių, bet nukritusiam nukentėjusiajam nebuvo smūgiuota, tai jis matė. Kokie buvo nenustatyto trečiojo asmens veiksmai neprisimena. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, dėl įvykio gailisi. Patikslino, kad nukentėjusiajam sutiktų sumokėti 1000 Eur dviese. Muštynes matė degalinėje buvusi darbuotoja, nukentėjusysis buvo vienas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas I. B. savo kaltę, padarius įtarime nurodytą nusikalstamą veiką, pripažino pilnai. Parodė, kad E. L. yra jo pažįstamas. 2019 m. vasario 25 d. vakare, laiko neatsimena iškvietė taksi automobilį, juo atvažiavo jo pažįstamas E. L., jį pažįsta apie 3 mėnesius, nepamena tik, ar jį kvietė asmeniškai ar per taksi firmą pasitaikė taip, kad atvažiavo pats E., kuris buvo ne vienas, kartu buvo kažkoks pažįstamas A., pavardės nepamena. Taksi kvietė būdamas (duomenys neskelbtini), taip atrodo ir turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), ar atvirkščiai. Buvo išgėręs stikliuką degtinės. Pakeliui E. užvažiavo į degalinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes jam reikėjo cigarečių, išlipo iš mašinos, priėjo prie degalinės parduotuvės langelio, ten nupirko cigaretes, kasininkė buvo vardu V., ji yra jo klasiokė. Ji buvo be nuotaikos, paklausė jos kodėl ji be nuotaikos, ji atsakė, kad klientai nepatenkinti, gadina nuotaiką, šalia jo tuo metu kliento nebuvo, buvo kažkoks vienas vyras, kuris pylėsi kurą į savo mašiną. V. galva parodė į tą vyrą, kuris pylėsi kurą, kitų klientų nebuvo, tai suprato, kad būtent tas vyras nepatenkintas. Jis paėmė cigaretes, įsėdo į E. L. vairuojamą taksi automobilį, jie kiek pavažiavo ir paprašė E. sustoti, pasižiūrėti, kas bus, nes pamanė, kad tas vyras, kuris pylėsi kurą, ir yra tas nepatenkintas. Kad V. negrėstų pavojus, norėjo pasižiūrėti, ar tie klientai ramiai išvažiuos. Pirmas iš mašinos išlipo E., pasakė šiam „palauk, kur lendi“, o praėjus kelioms sekundėms pastebėjo muštynes tarp E. L. ir to vyriškio – kliento. Išlipo kartu su kitu vyriškiu A. išskirti besimušančius, bet taip gavosi, kad jis susigrūmė su tuo vyriškiu – klientu, ir grumtynių metu sudavė kelis smūgius koja į krūtinės sritį, bet taikėsi į galvą. Dar ir jis gavo smūgį į galvą, bet ar dėl to, ar dėl kitų priežasčių, jis griuvo ir prarado sąmonę. Viskas vyko lauke prie degalinės, tikslesnės vietos nepamena. Jam atgavus sąmonę, atsibudo ant žemės, ten kur ir buvo apalpęs, jau muštynių nebuvo. Visi buvo ramūs. Greitai nuo žemės susirinko savo daiktus (jo piniginė buvo, žiebtuvėlis, pas A. atrodo raktai buvo iškritę, bet dabar nepamena tiksliai, nes jam tuo metu sukosi galva, dėl to, kad buvo praradęs sąmonę), kurie išsimėtė dėl muštynių, įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Tas vyriškis, jiems išvažiuojant, atrodo, liko degalinėje ir jiems pretenzijų neišreiškė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Savo veiksmais padarytą žalą atlygins. Pasielgė neteisingai, norėjo atskirti besimušančius, o gavusi taip kad sumušė dar. Padarė negerai (2 t., b. l. 17-19).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. B. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad kartu automobilyje važiavęs trečias asmuo buvo lygtai E. L. pažįstamas, galimai vardu A., pavardės nepamena. Tuo metu, kai kartu su A. išlipo iš automobilio išskirti besimušusių E. ir vyro, kuris pylėsi kurą, jis nematė, kad darė A., nematė, ar mušėsi, jeigu mušėsi, tai nematė kaip ir kur. Jis prisimena tik tai, ką jis darė (2 t., b. l. 90-91).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. L. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog 2019 m. vasario 25 d., apie 22 val., su vairuojamu taksi automobiliu atvažiavo į degalinę esančią (duomenys neskelbtini), pavadinimu (duomenys neskelbtini). Pavežinėjo pažįstamą I. B. ir pažįstamą, kurio vardo ir pavardės nežino. Norėjo įsipilti kuro. Kolonėlėje priešais juos stovėjo vienas automobilis, pastarojo vairuotojas, kurio anksčiau nebuvo matęs, nenorėjo susimokėti už įpiltą kurą, stovėjo prie parduotuvės langelio. O jie laukė kol asmuo susimokės, kad galėtų patys įsipilti kuro. Nusprendė išspręsti situaciją, priėjo kartu su I. prie to žmogaus, liepė susimokėti už kurą, tarp jų trijų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu tas vyriškis, kuris nenorėjo mokėti už kurą, jam iš rankos trenkė į veidą ir krūtinę. Tada jis atsikirsdamas vyriškiui trenkė kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Dešine ranka trenkė į veidą, kadangi šis vyras buvo „kietas“, „zdarovas“ tai nuo smūgio jam pačiam lūžo dešinės rankos plaštaka. Nepamena, ar I. mušė vyrą, gali būti, nepamena. Tas vyriškis galiausiai susimokėjo už kurą ir išvažiavo, paskui jis įsipylė ir išvažiavo. Iš įvykio vietos nebėgo, policijos nekvietė. Minėtam vyriškiui pretenzijų neturi. Savo veiksmais padarytą žalą žada atlyginti. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. (1 t., b. l. 115-116).
Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. L. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, jog, kaip minėjo savo ankstesnėje apklausoje, į degalinę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jis atvažiavo su I. B. ir dar su kitu pažįstamu, kurį matė pirmą kartą, vardo ir pavardės nežino. Nori parodyti, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), už kelionę jam sumokėjo I., nes tuo metu teikė taksi paslaugas. Atvažiavus į degalinę, kaip ir sakė praeitoje apklausoje, ir įsiplieskus konfliktui tarp jo ir vyriškio, kuris ten pylėsi kurą, jie susimušė. Grumtynių metu prie jų dviejų priėjo I. B. ir pažįstamas, bet ar tas pažįstamas mušė tą vyriškį jis nematė, nematė ar sudavė šiam kažkokius smūgius, apie tai nieko negali pasakyti, prisimena tik tai, ką jis pats darė. Nelabai atsimena, ką darė I., kokius tiksliai smūgius šis sudavė minėtam vyriškiui. I. be sąmonės nebuvo. Pasibaigus konfliktui jie trise išvažiavo. Po muštynių jokių svetimų daiktų, t. y. minėto vyriškio daiktų nuo žemės neėmė, nematė, kad daiktai būtų nukritę (2 t., b. l. 94-95).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. G. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d., apie 22.35 val., jis kartu su savo drauge J. V. ir draugu A. F., automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), esančią degalinę (duomenys neskelbtini), kur jis ketino įsipilti kuro. Atvažiavęs į degalinę, automobilį pastatė prie kolonėlės Nr. 4. ir nuėjo prie operatorės langelio. Ten tuo metu viduje buvo trys jaunos merginos, apie 22 metų amžiaus. Jis pasiteiravo, ar galėtų užsipilti kuro, bet viena tų merginų pasakė, kad darbą baigia ir nenori jam pilti kuro. Jis atsakė, kad degalinė dirba iki 23 val., ir jis nori įsipilti degalų, tada operatorė leido piltis. Nuėjęs įsipylė dyzelio už 30 eurų ir ėjo prie operatorės atsiskaityti už kurą banko kortele. Tuo metu į degalinę atvažiavo ,,E taksi“ lipdukais apklijuotas nedidelis automobilis, kurio numerių jis neįsidėmėjo ir iš jo išlipo vairuotojas apie 30 metų amžiaus. Jis tuo metu spėjo atsiskaityti už kurą, ir tas vaikinas keikdamas jį necenzūriniais žodžiais, griebė jį už drabužių ir ranka jam trenkė į veidą. Tada jis pamatė, kad iš mašinos išlipo kiti du vaikinai apie 25 metų amžiaus ir iškart puolė jį mušti. Smūgių buvo labai daug, kiek tiksliai neprisimena, po vieno iš suduotų smūgių į kairę koją, jis pajuto stiprų skausmą ir krito ant žemės. Kai nukrito ant žemės, visi trys vaikinai puolė jį spardyti kojomis. Jis dar bandė keltis ir gintis, bet koja nelaikė, ir jis krisdavo ant žemės. Tuo metu iš jo automobilio išlipo draugė J. ir A., kuris pagriebė vieną iš užpuolikų ir nuo jo atitraukė, draugė puolė kviesti policiją, tai pamatę užpuolikai, nustojo jį mušti, po ko sėdo į tą patį automobilį ir pasišalino iš degalinės. Du iš jį užpuolusių vaikinų jis galėtų atpažinti. Po užpuolimo buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas Achilo sausgyslės sužalojimas, akies voko ir periokulinės srities žaizda. Dėl ko jis buvo užpultas, negali pasakyti, nes jokios priežasties nebuvo. Užpuolikai iš jo nieko nenorėjo pagrobti ar atimti, jie nieko nereikalavo. Jam pasirodė, kad užpuolikai yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų ir jį užpuolė be jokios priežasties. Užpuolimo metu iš kišenės iškrito jo raktų ryšulys, kurį, kaip vėliau sužinojo iš A. F., užpuolikai paėmė, jo vertė 100 eurų, taip pat buvo suplėšyta jo striukė, kurios vertė 50 eurų, bei treninginės kelnės, kurių vertė 15 eurų, bendrai jam buvo padaryta 165 eurų materialinė žala ir sutrikdyta sveikata (1 t., b. l. 11).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. G. parodė, jog po 2019 m. vasario 25 d. 22.35 val. (duomenys neskelbtini) įvykio, kuomet buvo sumuštas trijų nepažįstamų asmenų, jam pavyko išsiaiškinti, kad vienas iš jį sumušusių asmenų yra vardu I. B.. Tai jam pasakė įvykio metu kartu su juo buvusi J. V.. Jai minėto asmens duomenis pasakė degalinėje buvusi mergina. Viso įvykio metu degalinėje buvo trys merginos. Antro asmens duomenis sužinojo atpažinęs automobilį, kuriuo atvažiavo jį sumušę asmenys. Jam pavyko minėtą automobilį pastebėti praėjus kelioms dienoms po įvykio (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad minėtas automobilis išsinuomotas, jį išsinuomojo E. P.. Peržiūrėjęs internetinės svetainės www.facebook.com paskyras, rado paskyrą, kurioje asmuo užsiregistravęs E. P. vardu. Iš profilio nuotraukos jis atpažino asmenį, kuris jį sumušė aukščiau nurodytą dieną. Trečio asmens jokių duomenų nežino ir asmens neįsidėmėjo. Nemano, kad asmenį galėtų atpažinti. Nori patikslinti, kad muštynes pradėjo E. P.. Šis, priėjęs prie jo, kuomet jis atsiskaitinėjo degalinėje už kurą, pradėjo priekaištauti, kodėl jis kabinėjasi prie merginų. Iškart po to E. P. trenkė jam per veidą. Jis pradėjo gintis, ir jie susigrūmė, pasipylė smūgiai į įvairias kūno vietas. Iškart muštynėms prasidėjus, iš automobilio, kuriuo atvyko vyrai, išlipo kiti du jaunuoliai – tai yra I. B. ir kitas, nenustatytas vaikinas. Jie taip pat pradėjo jį mušti, smūgiuoti rankomis bei spardyti kojomis. Kiek smūgių rankomis ar spyrių kojomis jam buvo padaryta jis negali pasakyti, kadangi viskas vyko labai greitai, smūgių buvo labai daug. Kas kokius smūgius jam sudavė, nematė, kadangi nuo smūgio į koją jis nukrito ant žemės, dengėsi galvą. Netrukus jo draugė J. pasakė, kad iškvietė policiją. Tuomet jaunuoliai išsigando, susirinko nuo žemės jam muštynių metu iš kišenės iškritusius daiktus, o būtent ryšulį raktų – 3 ar 4 vnt., kurių bendra vertė 100 eurų. Taip pat grumtynių metu asmenys suplėšė jo viršutinius drabužius – striukę, kurios vertė 50 eurų ir sportines kelnes, kurių vertė 15 eurų. Iškart po įvykio jis buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo suteikta skubi medicinos pagalba. Taip pat 2019 m. vasario 28 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą, kur po atliktos apžiūros nustatyta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimas. Dėl įvykio jis patyrė turtinę 165 eurų žalą, taip pat fizinę žalą, kadangi mano sveikata yra sutrikdyta iki šiol, vyksta reabilitacinis gydymas ir gijimas - negali laisvai judėti, sportuoti, vaikšto su kojos įtvaru, negali dirbti, bei patyrė moralinę žalą. Ikiteisminio tyrimo metu jis pageidauja reikšti civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės, fizinės ir moralinės žalos, kurią jis bendrai vertina 10 000 eurų (1 t., b. l. 18-22).
2019 m. gegužės 5 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, G. G. atpažino I. B.kaip asmenį, kuris jį mušė (1 t., b. l. 23-27).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. V. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. ji kartu su savo draugu G. (G.) ir bendradarbiu A. (F.) užsuko į (duomenys neskelbtini) esančia degalinę (duomenys neskelbtini), kur G. ketino įsipilti degalų. Jie važiavo G. automobiliu VW Passat, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kai sustojo degalinėje G. nuėjo prie operatorių langelio, bet netrukus sugrįžo paėmė telefoną, ir jai pasakė, kad operatorė su savo draugėm nenori pilti kuro, nes jau uždaro kasą. Pasiėmęs telefoną jis nuėjo pas operatorę, o ji tuo metu buvo įnikusi į savo mobilaus ryšio telefoną, naršė „facebooke“. Tik po kurio laiko pakėlusi galvą pamatė, kad trys vaikinai muša G., kaip įvyko užpuolimas ji net nematė. Pamačiusi, kas vyksta, ji garsiai sušuko A., kad muša G.. Jie abu išlipo iš automobilio, o A. puolė ir atitraukė vieną iš tų vaikinų, kurie mušė G.. Ji tuo metu puolė skambinti 112, tas vaikinas, kurį atitraukė A., lėtai priėjo prie jos, ji pasakė, kad skambina policijai. Jis atsakė „skambink, skambink“, tas vaikinas buvo lieso kūno sudėjimo apie 155 cm ūgio, kalbėjo lietuviškai, veido jis neparodė, buvo įnikęs į savo telefoną. Vėliau matė, kaip tas pats vaikinas sėdo į taksi automobilį už vairo ir kartu su kitais dviem vaikinais pasišalino iš degalinės. Nėra įsitikinusi, ar galėtų tą vaikiną atpažinti, vieną iš tų vaikinų, kurie mušė G., ji žino iš matymo, jis vardu I., gali gyventi (duomenys neskelbtini). Trečio vaikino ji visai neįsidėmėjo. Po užpuolimo visi užpuolikai sėdo į sidabrinės spalvos ,,E taksi“ firmos spalvomis pažymėtą automobilį, jo modelio ir valstybinio numerio nežino, ir išvažiavo. Netrukus atvažiavo policija ir greitoji pagalba, kuri G. išvežė į ligoninę, jam buvo sužalotas veidas ir Achilo sausgyslė. Ji jokių sužalojimų nepatyrė, tik labai išsigando (1 t., b. l. 33).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. F. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. kartu su savo kolege J. (V.) ir jos draugu G. (G.), pastarojo automobiliu VW Passat atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę (duomenys neskelbtini), kur G. ketino įsipilti degalų. Sustojo prie kolonėlės ir G. nuėjo prie operatorės, bet greitai grįžo, nes operatorė nenorėjo pilti kuro, bet vėliau matė, kad G. užsipylė kuro. Ką G. veikė toliau, jis nestebėjo, nes naudojosi telefonu ir kalbėjosi su J.. Staiga J. sušuko, kad muša G.. Tada jis išbėgo iš automobilio, ir puolė ginti G.. Jis atitraukė vieną iš užpuolikų, ir tada pastarasis puolė ant jo ir kelis kartus kumščiu jam sudavė per viršutinę galvos dalį, tada griebė už striukės gaubto ir bandė parversti ant žemės, dar kelis kartus bandė keliu smogti jam į krūtinę, bet jis gynėsi, ir užpuolikui to padaryti nepavyko. Tuo metu J. sušuko, kad kviečia policiją, ir užpuolikai atsitraukė. Muštynėms nurimus, jis tarp trijų užpuolikų atpažino vieną vaikiną, vardu I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pastarojo paklausė, kodėl jie juos užpuolė. I. atsakė, dėl to, kad G. užsipuolė merginas, dirbusias degalinėje. Kitų dviejų vaikinų jis neatpažino. Jie dar kelias minutes pasisukiojo degalinėje, telefonu šviesdami į asfaltą kažko ieškojo, bet ar kažką paėmė, jis nematė. Po to jie sėdo į taksi automobilį, kuriuo ir buvo atvažiavę ir pasišalino iš degalinės. Taksi automobilis buvo pilkos spalvos, su „E taksi“ logotipu. Užpuolimo metu jam buvo suduoti du smūgiai į galvą, nuo kitų smūgių jis apsigynė. Dėl sužalojimų jis į medikus nesikreipė ir nesikreips. Netrukus, kai užpuolikai išvažiavo, atvyko greitoji pagalba ir policija, bet užpuolikai jau buvo pasišalinę. Užpuolikų požymius įsidėmėjo prastai, jį užpuolęs vaikinas buvo apie 27 metų amžiaus, apie 165 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kalbėjo lietuviškai, buvo taksi automobilio vairuotojas (1 t., b. l. 35).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. F. parodė, kad dėl 2019 m. vasario 25 d. jam suduotų dviejų smūgių į galvą jis pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, sužalojimų nepatyrė, gal kažkiek ir paskaudėjo, bet nelabai ką pajuto, guzo, paraudimo ar mėlynių neatsirado ant galvos. Į medikus nesikreipė, žalos nepatyrė, nenukentėjo, ieškinio nereikš. Prie G. (G.) pribėgo, tuomet kai pastarasis gulėjo ant žemės, o G. (G.) visi trys užpuolikai buvo apsupę ratu, taip suprato, kad spardė kojomis į įvairias kūno vietas, aiškiai smūgių nematė, tik suprato, kad G. (G.) muša. O tik jam priėjus, nuo G. (G.) visi atšoko. Taip ir nesuprato, dėl ko įvyko šios muštynės (1 t., b. l. 38).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini) operatore. 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. ji buvo savo darbo vietoje, kartu su ja buvo dar dvi jos draugės – K. B. ir E. P.. Tuo metu į degalinę atvažiavo automobilis VW Passat, iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris priėjo prie jos. Jis norėjo užsipilti kuro, bet ji jam atsakė, kad baigia darbą ir skaičiuoja kasoje esančius pinigus, nes netrukus ketina uždaryti degalinę, kadangi degalinė dirba iki 23.00 val. Vairuotojas supyko ir pasakė, kad žino degalinės vadovę ir netrukus jai skambins ir skųsis dėl aptarnavimo. Ji, nenorėdama tolimesnių nesusipratimų, sutiko įpilti kuro, tada vairuotojas nuėjo link savo automobilio ir įsipylė kuro. Po ko jis grįžo ir susimokėjo už kurą. Tuo metu, kai minėtasis vairuotojas pylė kurą, į degalinę atvažiavo pilkos spalvos ,,E taksi“ logotipais pažymėtas automobilis (jo markės ir valstybinio numerių neįsidėmėjo), iš jo išlipo du vaikinai ir vienas iš jų buvo vardu I. B., jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jį pažįsta, nes su juo mokėsi 9 klasėje. Priėjęs prie kasos, jis ją atpažino ir paklausė, ką ji čia veikia, ji atsakė, kad dirba. Dar jis paklausė, kodėl yra be nuotaikos. Ji atsakė, kad buvo sunki diena, daug žmonių ir yra pavargusi. Tada jis nusipirko cigarečių ir tie du vaikinai sėdo į taksi automobilį ir jau ketino išvažiuoti, bet staiga sustojo ir taksi vairuotojas priėjo prie vyro, kuris pylėsi kurą. Girdėjo, kad keikė jį necenzūriniais žodžiais. Vairuotojas dar priėjo prie kasos atsiskaitė už kurą, tuo metu taksi vairuotojas puolė jį mušti, o iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti vairuotoją. Muštynės vyko prie šalia esančio autoserviso įėjimo, todėl pro kasos langelį ji negalėjo matyti, kaip vyksta muštynės. Po kelių minučių atidarė degalinės duris ir kartu su draugėmis išėjo į kiemą. Muštynės jau buvo pasibaigusios, užpultasis vyras šlubuodamas ėjo link savo automobilio, o užpuolikai sėdo į taksi automobilį ir išvažiavo iš degalinės. Netrukus į degalinę atvažiavo greitoji pagalba ir policija (1 t., b. l. 58).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. B. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. ji buvo pas savo draugę V. B. jos darbo vietoje, degalinėje (duomenys neskelbtini), kartu dar su jomis buvo ir E.. Jie ketino sulaukti, kol V. baigs darbą, ir galės eiti į namus. Tuo metu į degalinę atvažiavo automobilis VW Passat, iš jo išlipo vairuotojas, kai minėtasis vairuotojas pylė kurą į degalinę atvažiavo pilkos spalvos „E taksi“ logotipais pažymėtas automobilis (jo markės ir valstybinio numerių neįsidėmėjo), iš kurio išlipo du vaikinai ir vienas iš jų buvo vardu I., jis, jos žiniomis, gyvena (duomenys neskelbtini). Ji jį pažįsta jį iš matymo, jie nėra draugai. Jis kalbėjosi tik su V.. Tada jis nusipirko cigarečių ir tie du vaikinai sėdo į taksi automobilį ir jau ketino išvažiuoti, bet staiga sustojo ir taksi vairuotojas priėjo prie vyro, kuris pylėsi kurą. Girdėjo, kaip jis jį keikė necenzūriniais žodžiais, o vairuotojas pasakė, „podaždi zaplačiu i razberiomse“. Vairuotojas dar priėjo prie kasos ir atsiskaitė už kurą, tuo metu taksi vairuotojas puolė jį mušti, tada iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti vairuotoją. Muštynės vyko prie šalia esančio autoserviso įėjimo, todėl pro kasos langelį jos negalėjo matyti, kaip vyksta muštynės. Po kelių minučių jos atidarė degalinės duris ir kartu su draugėmis išėjome į kiemą. Muštynės jau buvo pasibaigusios, užpultasis vyras šlubuodamas ėjo link savo automobilio, o užpuolikai sėdo į taksi automobilį ir išvažiavo iš degalinės. Netrukus į degalinę atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Kitų dviejų užpuolikų ji nepažįsta (1 t., b. l. 56).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. P. parodė, kad 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. kartu su savo drauge K. B. buvo V. (B.) darbo vietoje, degalinėje (duomenys neskelbtini). Jos ketino sulaukti, kol V. B. baigs darbą ir galės kartu eiti į namus. Tuo metu į degalinę atvažiavo automobilis VW Passat, iš jo išlipo vairuotojas, kuris atėjo prie kasos ir norėjo piltis kurą, bet V. B. pasakė, kad jau uždaro kasą ir negali pilti. Tada vyras supyko ir pasakė, kad paskambins vadovei, po ko V. B. sutiko įpilti kuro, ir vyras nuėjo piltis. Kol minėtasis vairuotojas pylė kurą, į degalinę atvažiavo pilkos spalvos „E taksi“ logotipais pažymėtas automobilis, iš kurio išlipo du vaikinai ir vienas iš jų buvo vardu I.. Ji jį pažįsta iš matymo, bet jie nėra draugai. Jis kalbėjosi tik su V.. V. jį taip pat pažįsta, I. paklausė, kodėl V. liūdna ir be nuotaikos, V. atsakė, kad daug darbo ir yra pavargusi. Tada jis nusipirko cigarečių, ir tie du vaikinai sėdo į taksi automobilį ir jau ketino išvažiuoti, bet staiga sustojo, o taksi automobilio vairuotojas priėjo prie vyro, kuris pylėsi kurą. Girdėjo, kaip jis tą vyrą užsipuolė, be jokio pagrindo, keikė necenzūriniais žodžiais, o vairuotojas pasakė, „podaždi zaplačiu i razberiomse“. Vairuotojas dar priėjo prie kasos ir atsiskaitė už kurą. Tuo metu taksi vairuotojas puolė jį mušti, tada iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti vairuotoją. Muštynės vyko prie šalia esančio autoserviso įėjimo, todėl pro kasos langelį jos negalėjo matyti, kaip vyksta muštynės. Po kelių minučių atidarė degalinės duris ir kartu su draugėmis išėjo į kiemą, matė kaip šaukia moteris. Muštynės jau buvo pasibaigusios, užpultasis vyras šlubuodamas ėjo link savo automobilio, o užpuolikai sėdo į taksi automobilį ir išvažiavo iš degalinės. Netrukus į degalinę atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Iš tų vaikinų kurie mušė vyrą, atpažino tik I. B., kitų dviejų užpuolikų nepažįsta (1 t., b. l. 54).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. J. parodė, kad jis teikia taksi paslaugas, o taip pat yra MB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo, bendrijos direktorius yra jo tėvas A. J.. Jų įmonė taip pat nuomoja taksi automobilius. 2019 m. vasario 24 d. MB (duomenys neskelbtini) pagal automobilio nuomos sutartį išnuomojo bendrijai priklausantį automobilį Dacia Sandero, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), E. P.. Automobilis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) namo kieme 2019 m. vasario 24 d., apie 14.00 val. Šis asmuo ketino dirbti taksistu ir iš jų išsinuomojo automobilį. Buvo sutarta, kad kas mėnesį už automobilio nuomą mokės 480 eurų, kadangi E. P. neturėjo pinigų, todėl jokio pradinio įnašo nedavė, žadėjo dirbti ir pinigus grąžinti. Tačiau, jo žiniomis, taksi paslaugų neteikė. E. P. daug kartų jam skambino ir visada tik žadėjo sumokėti pinigus, vėliau žadėjo grąžinti automobilį, bet nei pinigų, nei automobilio neatgavo. 2019 m. kovo 7 d. apie 21.00 val. jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini) namo rado savo automobilį, kuris buvo apgadintas ir be priekinio rato. Jis nuėjo pas E. P. į namus, bet šio asmens namuose jis nerado, telefono nekėlė, buto duris atidarė senyva moteris, kuri pasakė, kad E. P. nėra namuose ir atidavė raktus nuo automobilio. Tą patį vakarą automobilį jis pasiėmė (1 t., b. l. 40).
2019 m. kovo 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, buvo pateikti automobilio Dacia Sandero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai, iš kurių matyti, kad minėtas automobilis buvo išnuomotas E. P. (dabartinė pavardė – L.) (1 t., b. l. 41-52).
2019 m. kovo 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) degalinės vaizdo įrašas (1 t., b. l. 7). 2019 m. kovo 28 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimame vaizdo įraše nufilmuotas degalinės vaizdo kamera užfiksuotas vaizdas 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. Vaizdas yra perfilmuotas iš degalinėje esančios vaizdo stebėjimo kameros monitoriaus. Vaizdas filmuotas tamsiu paros metu, esant prastam apšvietimui. Vaizdo įrašo pradžioje matyti kaip nuo operatorės langelio nueina tamsiai apsirengęs vyras, tuo metu į degalinę atvažiuoja pilkos spalvos 4 durų automobilis, valstybinių numerių nesimato, iš automobilio išlipa trys vaikinai tamsiais drabužiais, veido bruožus įžvelgti sunku dėl prastos vaizdo kokybės. Vienas tų vaikinų kalba su operatore, kiti du stovi šalia, po ko jie sėda į tą patį automobilį, ant kurio matyti taksi įmonės „E Taksi“ logotipas ir važiuoja iš degalinės. Degalinėje ties degalų pylimo kolonėle stovi kitas automobilis, matosi žmogus šalia jo. Taksi automobilis pradeda važiuoti iš degalinės ir sustoja per jos vidurį, tuo metu link operatorės langelio eina vyras iš degalus pylusio automobilio. Tuo metu taksi automobilis apsisuka ir grįžta. Iš jo išlipa vienas vaikinas ir prieina prie vyro, stovėjusio prie operatorės. Priėjęs vaikinas su juoda blizgančia striuke, trumpų plaukų, užkalbina vyrą stovėjusį prie operatorės, tuo metu tarp jų vyksta grumtynės, jie pasitraukia į dešinę pusę, kiek šalia esančio serviso, tuo metu iš taksi automobilio išbėga dar du vaikinai ir puola mušti vyrą, stovėjusį prie kasos. Veiksmas vyksta tamsoje ir toli nuo kameros, todėl tiksliai įžvelgti kiekvieno veiksmų neįmanoma. Tuo metu iš automobilio, pylusio kurą atbėga dar vienas vyras, tarp visų penkių vyrų vyksta grumtynės, netrukus trys vaikinai sėda į taksi automobilį ir išvažiuoja, kiti du vyrai nueina prie savo automobilio ir vaizdas baigiasi (1 t., b. l. 8-9).
Iš byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G729/2019(01) matyti, kad G. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimas, padaryta paveikus kietu buku, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. vasario 25 d.). Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vieno įvykio metu. Nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10-ies dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių skaičių, formą, dydį, nėra. Nustatyti kūno sužalojimai yra nukentėjusiojo rankomis pasiekiamose kūno vietose. Nustatyti sužalojimai yra gyjantys, todėl pasisakyti apie jų pasekmes nėra galimybės. Bendras nedarbingumo praradimas neviršija 30 % (1 t., b. l. 15-16).
Iš byloje esančio G. G. protokolo-pareiškimo matyti, jog 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. adresu (duomenys neskelbtini) degalinėje (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir sumuštas trijų nepažįstamų vaikinų. Užpuolimo priežastis jam nežinoma, muštynių metu jam buvo sužalota Achilo sausgyslė ir akies vokas, dėl ko GMP brigados, buvo nuvežtas į Vilniaus RVUL, kur buvo operuota koja. Užpuolimo metu jam iš kišenės iškrito raktų ryšulys iš keturių raktų ir vienas magnetinės spynos raktelis, kurį pagrobė užpuolikai, jų vertė 100 Eur, taip pat buvo suplėšyta striukė, kurios vertė 50 Eur ir treninginės kelnės, kurių vertė 15 Eur, bendrai buvo padaryta 165 Eur materialinė žala (1 t. b. l. 3).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis trise muša vieną vyrą, nukentėjo, veido, kojos trauma (1 t., b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vienas iš įtariamųjų, kuris įvykdė nusikalstamą veiką yra I. B., netrukus po nusikaltimo įvykdymo, (duomenys neskelbtini) buvo aptiktas taksi automobilis su „E taksi“ logotipais, Dacia Sandero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal požymius atitinka tą, kuriuo iš nusikaltimo vietos pasišalino užpuolikai, šiuo automobiliu pagal nuomos sutartį naudojosi E. P. (1 t. b. l. 6).
Iš byloje esančio E. L. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis nepažįsta asmens, kuris buvo su jais 2019 m. vasario 25 d. degalinėje (duomenys neskelbtini), tai yra I. pažįstamas žmogus, kuris nemušė nukentėjusiojo G. G.. Pasibaigus muštynėms, daiktų, kurie buvo nukritę ir buvo ne jo, jis neėmė ir kartu su juo buvę asmenys neėmė nukentėjusiojo daiktų. I. B. įvykio metu buvo gėręs ir iš įvykio vietos išvažiavo nukentėjusysis pirmas (1 t., b. l. 118).
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Šioje byloje sprendžiamas I. B. ir E. L. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto klausimas.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Už tokių veiksmų atlikimą baudžiamas įstatymas numato laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę.
Vadovaujantis teismų praktika, chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-113-303/2019).
I. B. savo kaltę pripažino pilnai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu trise buvo nuvykę į degalinę (duomenys neskelbtini), į kurią atvyko taksi automobiliu, kurį vairavo E. L.. Atvykęs į degalinę (duomenys neskelbtini), ėjo pirkti cigarečių, sutiko savo klasiokę V. (B.), kuri jam paaiškino, jog ji buvo nepatenkinta ir sutrikusi dėl nukentėjusiojo (G. G.) elgesio degalinėje. Nusipirkęs cigarečių jis atsisėdo į automobilį ir nusprendė atsisėdęs automobilyje palaukti kol išvažiuos klientas, pasižiūrėti ar susimokės. Vėliau kilo muštynės, kuriose dalyvavo ir jis, tačiau detaliai aplinkybių neatsimena. Po muštynių susėdo į automobilį, truputį palaukė ir išvažiavo. Dėl ko konkrečiai kilo muštynės ir kas jas pradėjo neatsimena, patvirtino, kad jis ir E. L. nukentėjusįjį mušė – jis nukentėjusiajam galimai trenkė rankomis į krūtinę ir kartą į veidą, bandė pataikyti iš kojos, bet nepavyko. Taigi I. B. pripažino savo neteisėtus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu.
Kaip matyti iš kaltinamojo E. L. parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, jis taip pat pripažino savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu jis pripažino, kad įvykio metu atvykęs į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurioje kilo konfliktas su nukentėjusiuoju G. G., jo teigimu, muštynės kilo dėl pinigų nemokėjimo, nors jis smūgiavimo mechanizmo neatsimena, bet sutinka, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo ne mažiau kaip septyni smūgiai, atsimena, kad nukentėjusiajam buvo trenkęs kartą į veidą. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Taigi E. L. pripažino savo neteisėtus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu.
Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G729/2019(01), kurioje G. G. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdose, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimas, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Be kaltinamųjų I. B. bei E. L. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką teisminio bylos nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo metu, jų kaltė yra įrodyta visuma byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo G. G., liudytojų J. V., A. F., V. B., K. B., E. P. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G729/2019(01) bei kitais byloje esančiais duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog I. B. bei E. L., būdami degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), savo tyčiniais veiksmais imdamiesi smurtinio pobūdžio veiksmų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam G. G. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Teismas išvadą dėl chuliganiškų paskatų buvimo daro atsižvelgdamas į liudytojos V. B., K. B. bei E. P. parodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad I. B. degalinėje (duomenys neskelbtini) bendravo su savo pažįstama V. B., kuri jam užsiminė apie klientą, kuris norėjo užsipilti degalų besibaigiant darbo laikui. V. B. parodė, kad taksi vairuotojas, t. y. E. L., priėjo prie vyro, kuris pylėsi kurą, t. y. G. G., girdėjo, kad keikė jį necenzūriniais žodžiais, vairuotojas dar priėjo prie kasos atsiskaitė už kurą, o tuo metu taksi vairuotojas puolė jį mušti, iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti vairuotoją. K. B. parodė, kad taksi vairuotojas priėjo prie vyro, kuris pylėsi kurą, girdėjo, kaip jis jį keikė necenzūriniais žodžiais, o vairuotojas pasakė, „podaždi zaplačiu i razberiomse“, vairuotojas dar priėjo prie kasos ir atsiskaitė už kurą, o tuo metu taksi vairuotojas puolė jį mušti, tada iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti vairuotoją. Tas pačias aplinkybes nurodė ir liudytoja E. P., kad taksi automobilio vairuotojas priėjo prie vyro, kuris pylėsi kurą, girdėjo, kaip jis tą vyrą užsipuolė, be jokio pagrindo, keikė necenzūriniais žodžiais, o vairuotojas pasakė, „podaždi zaplačiu i razberiomse“, vairuotojas dar priėjo prie kasos ir atsiskaitė už kurą, tuo metu taksi vairuotojas puolė jį mušti, tada iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti vairuotoją. Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad smurtavo G. G. atžvilgiu dėl chuliganiškų paskatų, tačiau tuo pačiu teigė, kad muštynes iniciavo nukentėjusysis G. G. (pirmas pastūmė, pirmas smogė), iš esmės teigė, kad muštynės vyko dėl to, kad nukentėjusysis susimokėtų už degalus. Tokia kaltinamųjų pozicija, teismo vertinimu, laikytina gynybine, siekiant sušvelninti savo atsakomybę, ją paneigia anksčiau nurodyti liudytojų V. B., K. B. bei E. P. parodymai, kad nukentėjusysis buvo sumuštas be aiškios priežasties, būtent E. L. pradėjus konfliktą – be jokio pagrindo pradėjus keikti nukentėjusįjį G. G. necenzūriniais žodžiais ir pirmam suduodant smūgius nukentėjusiajam, o tada iš taksi automobilio išlipo dar du vaikinai, kurie taip pat puolė mušti nukentėjusįjį. Taigi šių parodymų pagrindų konstatuotina, kad kaltinamieji I. B. ir E. L. naudojo fizinį skurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kai tokiems jų veiksmams nebuvo jokios konkrečios juos paaiškinančios priežasties.
Taigi byloje įrodyta, kad I. B. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdamas kartu su E. L. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia dėl chuliganiškų paskatų, E. L. vieną kartą nukentėjusiajam G. G. ranka trenkus į veidą, jis kartu su E. L. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ne mažiau 7 kartų smūgiavo kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarydami odos nubrozdinimą kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokie kaltinamojo I. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Taip pat byloje įrodyta, kad E. L. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis, 2019 m. vasario 25 d. apie 22.35 val. degalinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, veikdamas kartu su I. B. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, vieną kartą smūgiuodamas nukentėjusiajam G. G., ranka trenkė į veidą, po ko kartu su I. B. ir kitu ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ne mažiau 7 kartų smūgiavo kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodines kraujosruvas nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi E. L. tyčinė veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sudėtį.
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaip minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę I. B., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas apysunkis nusikaltimas, žmogaus sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis nusikaltimas, kurio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas 3 kartus, baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 34-43), nedirbantis, nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas įvertinęs minėtus duomenis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas nenumato alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skiriant mažesnį nei sankcijos vidurkis bausmę – I. B. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam I. B. paskirtina 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas.
Teismas pažymi, kad skiriama bausmės nebendrinama su Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu I. B. paskirta bausme, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Plungės apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 9 d. buvo gautas teikimas dėl bausmių bendrinimo ir šis teikimas dar nėra išnagrinėtas.
Teismas, skirdamas bausmę E. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas apysunkis nusikaltimas, žmogaus sveikatai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas tyčinis nusikaltimas, kurio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.); taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – anksčiau teistas 12 kartų, jam ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 134-142), nedirbantis, vedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Teismas įvertinęs minėtus duomenis, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skiriant bausmę, artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – E. L. skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam E. L. paskirtina 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas pažymi, kad skiriama bausmės nebendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi minėtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nežiūrint to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi tiek aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose, tiek ir savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, dėl to nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu. Taigi neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Byloje buvo pareikšti 3 civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė nukentėjusysis G. G., Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. prašė priteisti jam 10 000 Eur padarytos turtinės, fizinės ir moralinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu paprašius konkretizuoti savo reikalavimą, nurodant kokio konkretaus dydžio turtinės žalos ir kokio konkretaus dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalauja, G. G. pareiškė, kad reikalauja priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 270 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro įvykio metu sugadintų drabužių vertė, spynos keitimas dėl įvykio metu prarastų raktų bei išlaidos, turėtos vaistams (paaiškino, kad 170,26 Eur išleido vaistams ir spynos keitimui, o dėl drabužių sugadinimo anksčiau buvo nurodęs berods apie 100 Eur). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis G. G. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teisiamojo posėdžio metu patikslino. Nukentėjusysis neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad patyrė Achilo sausgyslės traumą, jis negalėjo dirbti apie tris mėnesius dėl darytos kojos operacijos ir atlikinėjamos reabilitacijos, o po to negalėjo dirbti pilnu pajėgumu. Jis dirba apsaugos darbuotoju ir negali atlikti pilnai savo funkcijų, nes tikrinant sunkvežimius tenka daug bėgioti, o jam tai daryti sunku dėl skaudančios kojos, taip pat jis jaučia diskomfortą dėl sužalotos akies. Į bylą pateikti kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis G. G. turėjo 101,30 Eur išlaidų vaistams bei 40 Eur konsultacijai pas akių ligų specialistą, tai pagrįsta į bylą pateiktais kvitais; nukentėjusysis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu suplėšytą striukę įvertino 50 Eur, treningines kelnes – 15 Eur (1 t., b. l. 11-12).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji I. B. ir E. L., nesutiko su nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimais pilna apimti, laikėsi pozicijos, kad reikalaujama priteisti bendra žalos atlyginimo suma yra aiškiai per didelė, tačiau nereiškė prieštaravimų dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas dėl minėto nukentėjusiojo civilinio ieškinio pagrįstumo, atsižvelgia į tai, kad byloje yra konstatuota kaltinamųjų I. B. ir E. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Taip pat atsižvelgia į tai, kad šia veika buvo padarytas nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymas, kurio pobūdis ir mastas yra konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G729/2019(01) – G. G. nustatyta odos nubrozdinimas kaktos kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, poodinės kraujosruvas nugaroje, dešinėje ir kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir kairės kojos Achilo sausgyslės plyšimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip nurodė nukentėjusysis teismo posėdyje, dėl patirtos kojos traumos liko liekamieji reiškiniai, o dėl akies sužalojimo jis jaučia diskomfortą bei jam kyla nepatogumų atlikti funkcijas darbe. Teismas neabejoja, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumų, todėl neturtinė žala jam buvo padaryta. Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad minėtoje specialisto išvadoje akies sužalojimas nebuvo nustatytas kaip viena iš konstatuoto sveikatos sutrikdymo sudėtinių dalių, todėl neturtinės žalos atsiradimo motyvavimas nukentėjusiojo jaučiamu diskomfortu dėl akies sužalojimo, teismui kelia abejonių, o ir išlaidos akių gydytojo konsultacijai buvo patirtos tą pačią dieną (2019 m. gruodžio 2 d. kvitas), kai vyko teisiamasis posėdis, dėl to teismas abejoja, ar šios išlaidos atsiradimo būtent dėl kaltinamųjų veiksmų, kurie atlikti 2019 m. vasario 25 d. Sprendžiant dėl turtinės žalos, nukentėjusysis pateikė kvitus, patvirtinančius jo patirtų turtinių nuostolių dydį dėl išlaidų vaistams, be to, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta įvykio metu sugadintų drabužių verte, kadangi ji nėra nepagrįstai didelė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimų pobūdį, mastą ir pasekmes, įvertinęs priežastinį ryšį tarp kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio tokio pobūdžio bylose, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas sprendžia, kad priteistina solidariai iš I. B. ir E. L. nukentėjusiajam G. G. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 166,30 Eur (101,30 Eur išlaidos vaistams, 50 Eur sugadintos striukės bei 15 Eur sugadintų kelnių vertė) turtinės žalos atlyginimo.
Teismas pažymi, kad priteisti nukentėjusiajam G. G. turtinės žalos atlyginimą, susijusį su nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis durų spynos pakeitimui, kadangi, kaip teigė nukentėjusysis, įvykio metu buvo prarasti namų raktai, teismas neturi pagrindo, kadangi šiuo atveju sprendžiamas turtinės žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymu atlyginimo klausimas, kaltinamieji nebuvo kaltinami svetimo turto pagrobimo, todėl nėra priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos žalos, kiek tai liečia durų spynos keitimą.
Kaip minėta, byloje civilinius ieškinius taip pat pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (dėl 723,25 Eur žalos atsiradusios dėl nukentėjusiojo G. G. gydymo, atlyginimo) (1 t., b. l. 63-71) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (dėl 1154,97 Eur žalos atlyginimo (1 t. b. l. 85-93)). Teisiamojo posėdžio metu tiek I. B., tiek E. L. pilnai pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinius ieškinius. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamųjų veiksmų PSDF biudžetui buvo padaryta 723,25 turtinė žala suteikus nukentėjusiajam gydymo paslaugas. Minėtos žalos dydį pagrindžia į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 23 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 65). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys buvo grindžiamas, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimų buvo išmokėtos 1154,97 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo lėšos. Žalos dydis grindžiamas pateikta 2019 m. gegužės 30 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 90). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamųjų I. B. bei E. L. neteisėtų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos, kad žalos dydžio kaltinamieji neginčija, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys yra tenkintini visiškai.
Dėl kitų klausimų
I. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 20-21), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119-120), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku (prisegti prie bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti I. B. (I. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
I. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Pripažinti E. L. ((E. L.) buvęs P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. L. 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš I. B. (I. B.) ir E. L. (E. L.) civiliniam ieškovui G. G. 166,30 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš I. B. (I. B.) ir E. L. (E. L.) civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 723,25 eurų (septynis šimtus dvidešimt tris eurus dvidešimt penkis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš I. B. (I. B.) ir E. L. (E. L.) civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 1154,97 eurų (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus devyniasdešimt septynis centus) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su kompaktiniu disku, prisegtą prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.