Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo K. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji, 2014 m. birželio 6 d. 13.30 val., (duomenys neskelbtini) kirpykloje, adresu (duomenys neskelbtini) teikė kirpimo paslaugas klientui neįsigijusi verslo liudijimo nurodytai dienai ar neįregistravusi individualios veiklos mokesčių inspekcijoje, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nuostatas, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis. Institucijos įsitikinimu apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino netinkamai, dėl to nepagrįstai K. N. atžvilgiu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės apibrėžtos ATPK 257 str., kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Bet kuriuo atveju įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio organo, šiuo atveju teismo, prerogatyva, todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl byloje esančių įrodymų teismui nėra privalomos, į jas teismas gali atsižvelgti darydamas galutines išvadas.

ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d. nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.

Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog K. N. savo kaltę neigė bei nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes paslaugą teikė neatlygintinai.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra įrodyta, kad K. N. padarė ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus ir tinkamai juos argumentavo.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas K. N. skundą, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, pateiktais notariškai patvirtintais liudytojų V. S. ir J. V. paaiškinimais, apklausė Institucijos atstovą, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. K. N. nuo pat pradžių davė nuoseklius parodymus, kad patikrinimo dieną ji nevykdė individualios veiklos, sutiko neatlygintinai padėti draugui ir pataisyti kirpimą. Šiuos jos parodymus patvirtino ir liudytojo (jos draugo, kurį ji kirpo) notariškai patvirtintas paaiškinimas (b. l. 25) bei liudytojos J. V. (kolegės, patikrinimo metu dirbusios kirpykloje) paaiškinimas (b. l. 24). Jokių kitų K. N. paaiškinimą paneigiančių ir jos kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos patikrinimo metu nebuvo nurodyti ir apklausti kiti asmenys, galintys nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Įvertinus tai, atmestinas Institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad nei patikrinimo metu, nei vėliau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei liudytojai V. S. ir J. V., nei pati K. N. neprašė jų apklausti. Pareiga įrodyti asmens kaltę tenka administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad K. N. paaiškinimas nėra paneigtas byloje surinkta medžiaga, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pakankamų duomenų, jog K. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nesurinkus pakankamai įrodymų, K. N. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.