Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. atstovas advokatas T. Šedbaras apeliaciniu skundu apygardos teismo prašo panaikinti apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną S. A. nutraukti.

4.1. Nurodo, jog skundą teismui grindė tuo, kad Institucija, nesivadovaudama melioracijos įrenginius reglamentuojančiais teisės aktais, rėmėsi Miškų įstatymo normomis ir nepagrįstai skyrė baudą S. A.. Institucija nepaisė Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 ,,Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 72 punkto nuostatos, kad grioviuose, sureguliuotose upėse ir jų šlaituose ir griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams 2 punkto nuostatos, kad medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie yra ant melioracijos statinių, įtrauktų į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą (išskyrus sureguliuotas upių vagas), ir jų apsaugos zonoje.

4.2. S. A. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydama melioracijos griovio remonto darbus (duomenys neskelbtini) upelio ruože, kurioje dalyje fiziniam asmeniui D. J. priklausantis žemės sklypas patenka į melioracijos griovių remonto darbų zoną. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-1055 „Dėl leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) patvirtinta leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, kurios 8 punkte nustatyta, kad „<...> Privataus miško savininko įgaliotas asmuo, norėdamas gauti leidimą arba užregistruoti ar suderinti pranešimą, privalo pateikti notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą, miško naudotojas – miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus, servituto turėtojas – teritorijų planavimo dokumentą, kurio sprendiniams įgyvendinti būtinas leidimas, ir servituto teisę patvirtinančius dokumentus. Kai miško savininkas yra juridinis asmuo, įgaliojimą pasirašo juridinio asmens vadovas ir įgaliojimas patvirtinamas juridinio asmens antspaudu, jeigu jis antspaudą privalo turėti <...>“; 9 punkte nustatyta, kad „<.. > Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise nesant notariškai patvirtinto arba teismo sprendimu nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano, išduodamas vienas leidimas, derinamas, registruojamas vienas pranešimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik turint visų bendraturčių raštišką sutikimą <...>“. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija yra melioracijos įrenginio valdytoja bei privalo užtikrinti tinkamą melioracijos įrenginių priežiūrą, todėl užsakydama remonto darbus, turėjo įvertinti techninį darbo projektą, patikrinti besiribojančio žemės sklypo padėtį bei derinti leidimų miško kirtimui išdavimą su žemės sklypo savininke.

4.3. S. A. nesutinka su teismo pozicija, kad pareiga kreiptis į privačios miško valdos savininką ir kompetentingą instituciją dėl leidimo išdavimo kirsti medžius augančius privačioje miško valdoje, teko jam, nes Rangos sutarties 2.3. punkte nustatyta, jog leidimų ir licencijų reikalingų sutarties tinkamam vykdymui, gavimas, reikalingos ir/arba naudingos vykdomosios dokumentacijos, įskaitant ir visus būtinus bandymus, įforminimas ir jos perdavimas užsakovui, reikalingi ir/arba naudingi žymėjimo ir matavimo darbai taip pat yra priskiriami darbams. Rangos sutartyje nurodyta sąlyga dėl leidimų ir licencijų reikalingų sutarties tinkamam vykdymui gavimo suprantama kaip rangovo turimų leidimų ir licencijų, susijusių su teise vykdyti statybos darbus, o ne su leidimu, susijusiu su miško kirtimu. Nagrinėjamu atveju buvo vykdomi melioracijos griovio remonto darbai, į kurių ruožą pateko dalis privačios miško žemės, ir šių darbų tinkamas vykdymas atliktas, laikantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-218 patvirtintų Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklių MTR 1.12.01:2008 (toliau – Melioracijos taisyklės), kurių 32 punkte nustatyta, kad melioracijos grioviai ar sureguliuoti upeliai yra pagrindiniai melioracijos sistemų statiniai, kuriuos saugant nustatoma (matuojant nuo griovio šlaito viršutinės briaunos) 15 m pločio melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zona, kurioje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius, o 34 punkte – remontuojant melioracijos griovius ar sureguliuotus upelius atstatomi jų projektiniai parametrai, iš melioracijos griovio vagos pašalinant grunto sąnašas, augmeniją ir įvairius kliuvinius, išvalomos drenažo žiotys, pašalinami medžiai ir krūmai nuo melioracijos griovių šlaitų ir melioracijos griovio apsaugos zonos, sutvarkomas paviršinio vandens pritekėjimas. Melioracijos techninio reglamento MTR 2.02.01:2006 ,,Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ 72 punktu nustatyta, kad grioviuose, sureguliuotose upėse ir jų šlaituose ir griovių ir sureguliuotų upių apsaugos zonose augantys medžiai ir krūmai turi būti šalinami.

4.4. Taigi teismas nepagrįstai nesivadovavo Melioracijos techninio reglamentu MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, reglamentuojančiu melioracijos griovių tvarkymo darbus ir nepagrįstai rėmėsi ANK 273 straipsnio 2 dalimi. Melioracijos griovio tvarkymo darbai negalėtų būti tinkamai įvykdyti nepašalinus melioracijos griovio zonoje augančių medžių. Aplinkybė, kad melioracijos griovio ruože, į kurį patenka ir privačios miško žemės dalis, kurioje užaugo medžiai, nepašalina rangovo pareigos vykdyti melioracijos griovio tvarkymo darbus tik iš dalies ar ne visa apimtimi. Rangos darbų tikslas – sutvarkyti melioracijos griovį taip, kaip tai reglamentuoja Melioracijos techninis reglamentas MTR 2.02.01:2006 „Melioracijos statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“.

4.5. S. A. vadovaujama įmonė vykdė melioracijos griovio remonto darbus pagal techninį darbo projektą ir melioracijos griovių tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, todėl nepašalinti melioracijos griovio zonoje užaugusių medžių negalėjo, nes 15 m pločio melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zonoje draudžiama statyti statinius (išskyrus hidrotechnikos), tverti tvoras, sodinti medžius ir krūmus, įrengti nepratekančius dirbtinius vandens telkinius. Todėl S. A. veikoje – melioracijos griovio zonoje užaugusių medžių pašalinimas – nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės (tyčios ar neatsargumo). Nesant būtinojo administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti požymio – kaltės (tyčios ar neatsargumo), teismas nepagrįstai paliko nepakeistą Institucijos nutarimą. Nenustačius S. A. veikoje ANK 273 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos požymių, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, o skundžiama nutartis naikintina.

Šalies argumentai

5.1. Mano, jog teismas priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą nutartį, tinkamai įvertino nustatytas byloje faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, todėl naikinti nutarties apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ melioracijos griovų (duomenys neskelbtini) upės remonto darbus vykdė pagal 2023 m. balandžio 27 d. pasirašytą rangos darbų pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – Sutartis), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), su užsakove Klaipėdos rajono savivaldybės administracija ir techninę specifikaciją, MB „Meluka“ parengtą techninį darbo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Melioracijos griovių Gr. Nr. 2, (duomenys neskelbtini) up., esančių Klaipėdos r. sav., Kretingalės sen. remonto techninis projektas“ (toliau – Projektas). Apylinkės teismas, vertindamas Sutarties 2.3. ir 2.4. punktų turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiga kreiptis į privačios miško valdos savininką ir kompetentingą instituciją dėl leidimo išdavimo kirsti medžius, augančius privačioje miško valdoje, priešingai nei nurodo apelianto atstovas, teko ne kam kitam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. A.. Be to, teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Melioracijos taisyklių 32 ir 34 punktuose įtvirtintos nuostatos pagrindžia melioracijos įrenginių priežiūrą atlikusio subjekto teisę atlikti šiuos darbus, bet nesuteikia jam teisės atlikti juos vien tik savo nuožiūra ir pažymėjo, jog šioje byloje aptariamiems saugotiniems medžiams iškirsti galioja kiti teisės aktai, konkrečiai – Miškų įstatymas numato būtinybę gauti leidimą iš kompetentingos jį išduoti institucijos.

5.2. Projekto 5 skyriuje yra išdėstyti aplinkosauginiai reikalavimai ir numatyta, kad visų statybos etapų metu Rangovas privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, taisyklių ir tiesiogiai susijusių reikalavimų bei atsižvelgti į visas priemones, projekto valdymą ir administravimą, kurie reikalingi užtikrinti aplinkosauginius reikalavimus (5.1. punktas), kad Rangovui neleidžiama perkelti ar kirsti darbų zonoje esančių medžių be atitinkamų žinybų sutikimo (5.2. punktas). Sutinka su teismo išvadomis, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama darbus privalėjo darbus organizuoti ir juos vykdyti pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, užtikrinantį aplinkosauginius reikalavimus. Projekte yra aiškiai nurodyta vykdomų darbų eiga ir jų atlikimo sąlygos, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apelianto atstovo nurodytų melioracijos griovių apsaugos teisės aktų laikyti privalomai taikytinais. Atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje nėra svarbu ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškirsti medžiai augo pakrančių apsaugos juostoje ar melioracijos griovio ar sureguliuoto upelio apsaugos zonoje, nes patikrinimo metu buvo fiksuojami ir matuojami būtent privačioje miško žemėje esantys medžiai, kurie iškirsti nesuderinus jų kirtimo su savininku ir neturint nustatyta tvarka Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką bei suderinto pranešimo apie ketinamą kirsti mišką.