- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 1-2549-673/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13920-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- R. B.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Raimundas Gargasas, Aušra Degulytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, tvirtina (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. B.), padarymu;
D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. liepos 9 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1700 Eur) bauda, bauda sumokėta 2021 m. liepos 11 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. B.), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. gegužės 2 d. apie 00.45 val., R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė V. B. (sūnėną) už drabužių ir jį pargriovė ant žemės, bei ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam per kairę ranką, kairę kaklo sritį, o nukentėjusiajam atsistojus, dar kartą kumščiu sudavė V. B. į veido sritį, po ko jam nugriuvus ant žemės, keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas V. B. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos įdrėskimus kakle, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.
2021 m. gegužės 2 d. apie 00.47 val., D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. B. (dėdei) į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės, o gulinčiam tris kartus kumščiu sudavė į rankas, padarydamas V. B. kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 01.00 val., jis kartu su sūnumi D. B. ir dukra R. B. sėdėjo pirties kubile, kuris stovėjo jo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme. Pamatė švieseles, kelis žybtelėjimus. D. pirmas iššoko iš kubilo ir nubėgo pažiūrėti kas ten. Jis nubėgo iš paskos. Kai jis pribėgo, D. grūmėsi tarp krūmų su kažkokiu žmogumi. D. bandė sugauti tą žmogų, buvo parvertęs jį ant žemės ir laikė. Jis juos išskyrė, nors tamsoje net nematė, kuris yra kuris. Patraukė D. ir bandė pakelti tą žmogų, bet jis išsisuko ir pradėjo bėgti link brolio V. B. sodybos, kuri nuo jų namų yra 300-400 metrų atstumu, o nuo tos vietos, kur jis pradėjo vytis – apie 100 metrų atstumu. Tuo metu jis to vyro neatpažino, vyras nekalbėjo. Jis pradėjo vytis, nes galvojo, kad tai vagis. Pasivijęs pargriovė ant žemės, vyras buvo su kapišonu, matė tik jo nugarą, todėl dar vis neatpažino, nors kieme ir degė šviesa. Vyriškis ketino patekti į namus, tačiau durys buvo užrakintos. Jis griebė vyriškiui už džemperio ir jį parvertė ant žemės, lyg nuėmė kapišoną, ir tada vyriškis pats pasakė, kad jis V.. Tada ir pamatė, kad tai yra jo brolio sūnus V. ir jį iškart paleido. Jis V. nesudavė nei vieno smūgio. Griaudamas V. galėjo jam suduoti per ranką, bet tai nebuvo mušimas, o tiesiog griuvimo metu. Į kairę kaklo sritį taip pat galimai galėjo pataikyti, bet specialiai nemušė, nesudavė. V. atsistojo, grasino, rėkė, tuomet išėjo V. su žmona V.. V. puolė D., o kodėl - nežino. D. atbėgo po 1-2 minučių. Nurodė, kad jo santykiai su broliu yra konfliktiški. V. B. jį buvo pasikvietęs į namus ir sumušęs, o paskui bandė įrodyti, kad jis pats susižalojo, susipjaustė stiklu. Konfliktai tarp jų vyksta dėl žemės, dėl sodybų įteisinimo. Mama turi perrašyti žemes tiek jam, tiek V., bet kažkodėl mamai pasakyta, kad taip neįmanoma ir V. tvarkosi savo sodybą mamos vardu, o tada mama jam perrašo tą sodybą, o jis (R. B.) nieko negali padaryti, negali įteisinti savo sodybos. Dabar visa giminė nuteikta prieš jį. Jis žemės nuosavybės teise neturi, žemė priklauso mamai. Jis yra ūkininkas, o brolis nėra ūkininkas. Iš viso jie yra penki vaikai. Jis su mama iki šiol sutarė gerai, o po įvykio mama jį kaltina. 2017 metais buvo įvykis, dėl kurio jis su sūnumi D. buvo pripažinti įtariamaisiais dėl brolio sulaužytos kojos. Nors jis tame ir nedalyvavo, tačiau prisipažino kaltu, nes buvo susitaikymas, jie vienas kitam atleido. V. irgi buvo kaltinamas. Šioje byloje nagrinėjamas įvykis nėra pirmas smurtinis susitikimas su gimine. Šio įvykio metu jis buvo išgėręs alkoholio, jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau nepamena koks. Prieš tai, tą pačią dieną, po pietų, dar pas juos iš brolio sodybos buvo atskridęs dronas, laikėsi virš jų kubilo, todėl D. buvo nuėjęs išsiaiškinti, bet niekas ten nesiaiškino, tik V. rėkė, kad D. pasodins. Sūnus grįžęs papasakojo, kad jam sakė, jog nieko nefilmavo, sakė, kad V. jį užgauliojo. Nurodė, jog kai D. grūmėsi su V. krūmuose, taip pat buvo nubrozdintas. Jis nematė visų grumtynių krūmuose. Matė, kad V. B. spyrė D. vieną kartą ir laikė už kaklo, tačiau nieko jam nesakė. Su Ligonių kasos bei nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. atvyko pas tėvus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur buvo atvykę ir daugiau giminių su mažais vaikais. Maudėsi kubile, kai išgirdo, kad virš jų sodybos skraido dronas, paskui dronas vėl sugrįžo, pradėjo sukiotis aplink namą ir sustojo virš kubilo, paskui nuskrido link jo tėvo brolio V. B. sodybos. Jis nuėjo paskui droną, būdamas prie krūmų pamatė, kad dronas nusileido tėvo brolio sodybos kieme, todėl nuėjo aiškintis. Ten stovėjo V. B. ir asmuo, kuris valdė droną. Jokio konflikto nebuvo. Drono operatorius pasakė, kad nieko nefilmavo, nefotografavo. Kai jie šnekėjosi, atėjo V. (dėdienė) ir pasiėmė V. (tėvo brolį) į namus, o atėjęs A. B. (kitas tėvo brolis), jam grasino, sakė – eik iš čia, nes gausi į galvą, užmušim tave. Jam nueinant A. B. pradėjo rėkti – „tokį pagauti naktį ir užmušti“. Grįžęs namo toliau sėdėjo kubile. Giminės, pamatę, kad vyksta kažkokie konfliktai, išvažiavo. Jis toliau su sese ir tėčiu sėdėjo kubile, kai už vagonėlio, maždaug už 20 metrų nuo kubilo, pamatė švieselę. Kadangi pas juos nesibaigia vagystės, o dar ir buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis iš karto pasileido bėgti link to vagonėlio, bėgo keliuku lik V. B. sodybos ir sustojo prie krūmų kai išgirdo, jog kažkas traška. Tada išbėgo sakydamas: „ateik čia, pydere“, V. B., kurį atpažino iš balso, ir bandė jam suduoti. Jie susikibo rankomis, pargriuvo į krūmus. Iš pradžių buvo parverstas jis, o tada jis parvertė ir V.. Tuo laiku atėjo jo tėtis ir jį pakėlė, numetė į šoną. Tėčiui bandant pakelti V., pastarasis pasileido bėgti link namų. Tėčiui jis nespėjo pasakyti, kad tai V., jie abu nubėgo. Jis atsistojo, kojos buvo subraižytos, negalėjo bėgti greta, todėl atsiliko ir atbėgo gal po kokios minutės. Matė, kad V. jau stovėjo prie namo kampo, ant kažkokios pakylos, ir beldėsi į langą, o jo tėvas stovėjo priešais V.. Atsimena V. žodžius: „jūs manęs nepažįstate, aš jus žinau“. Kaip tėtis pagriovė V. - jis nematė. Tuo momentu, kai tėtis dar laikė V., iš namų išbėgo V.B. su V.B.. Jokio žodinio konflikto išvis nebuvo, jie išėję nieko nesakė. V. iškarto spyrė jam iš kojos į dešinį šoną, o jis, besigindamas, sudavė V. atgal. Galėjo V. pataikyti ir į galvos sritį. Po jo smūgio dėdė nugriuvo, o jis, besigindamas, gulinčiam dėdei dar vieną ar du kartus sudavė į ranką ar petį. Kai dėdė atsikėlė, paėmė jam už gerklės, tada jis vėl smūgiavo kumščiu vieną ar du kartus dėdei į veidą ar petį, tiksliai nežino kur pataikė. Po smūgio dėdė paleido jo gerklę, bet jis jam sudavė ir antrą kartą, nes tai buvo tiesiog gynyba. Tada V. B. bandė bėgti link jo, bet tėtis V. parsivertė, buvo grumtynės, labai daug rėkimų, bet jis nematė - ką jo tėvas darė su V., nes žiūrėjo į V. ir V. veiksmus, nes jie buvo labai agresyviai nusiteikę. V. jam dar sakė visokių žodžių. Jie su tėčiu pamatė, kad vyksta visiška nesąmonė ir išėjo. Jei jis būtų žinojęs, kad ten krūmuose giminaitis, tai būtų tiesiog nuėjęs pasiaiškinti, kaip ir dienos metu dėl drono, bet bėgdamas link tų krūmų jis to nežinojo. Dėl vagysčių jie yra kreipęsi ir į policiją, bet policija nieko negali padaryti. V. B. sužalojimai galėjo būti padaryti nuo visokių kritimų ir nuo jų grumtynių, jo visas kūnas taip pat buvo subraižytas kritimų metu. Jis taip pat yra parašęs pareiškimą dėl V. B. veiksmų, šiuo metu vyksta tyrimas. Giminės bendravimą labiausiai paveikė tas įvykis, kai 2017 metais V. B. sumušė jo tėtį. V. buvo truputį nusibrozdinęs nugarą, o toje byloje, kur tėtis buvo nukentėjęs, ekspertai parašė, kad buvo suduoti ne mažiau kaip šeši smūgiai į tėčio veido sritį. Paskui V. parašė pareiškimą ant jo ir ant tėčio, kad, neva, jie jį užpuolė ir sulaužė koją. Tuomet nebuvo noro visko aiškintis, todėl padarė susitaikymą. Jis su močiute nebendrauja, nes močiutė apie jį galvoja, kad jis ateina ir visus iš eilės muša. Visa giminė yra prieš juos nuteikta, nes visi tiki V. B., ir kažkiek jo bijo, nes jis yra ir savo mamą, ir žmoną sumušęs, ir jį mažą daug kartų spardęs. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Jis dirba, per mėnesį gauna apie 1000 eurų, išsituokę, turi vieną nepilnametį vaiką, moka vaikui išlaikymą po 220 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir išnagrinėtais rašytiniais įrodymais
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. atvyko pas savo tėvus V. ir V. B. į jų sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tėtis norėjo statytis šiltnamį, todėl atvyko ir keli draugai kartu, kad padėti. Vienas iš draugų atsivežė droną. Jis filmuoti neleido, nes nėra tos žemės savininkas, bet tėtis buvo sakęs, kad nieko prieš, tik apibrėžė, kurios valdos yra kur. Draugas praskrido su tuo dronu. Atvažiavo dėdė A., jie nuėjo į garažą, o išėję pamatė, kaip į jo tėtį įsirėmęs stovi D., bando konfliktuoti. Jis tėtį atitraukė nuo D., iš prieškambario išėjo mama ir tėtį nusivedė link namų. Tada D. kibo prie A., bet jis pasakė „nekreipiam į jį dėmesio ir jis pats išeis“. Jo draugai taip pat nieko nedarė, nieko nesakė, tik pasijuokė iš D. veiksmų, nes pastarasis išeidamas siūlė, kad jam kas į galvą trenktų. Dėdė A. pasakė, kad čia viskas turbūt ne dėl drono, o dėl to, kad kitą savaitgalį tėtis turi aptarinėti reikalus dėl žemės perrašymo. Praėjus nemažai laiko, jis pažiūrėjo filmą su mama, tėtis jau miegojo, tada išėjo į lauką parūkyti, dar su draugais šiek tiek pakalbėjo telefonu, nuėjo iki mašinos paimti pakelį cigarečių, pakrovėją. Vaikštinėdamas tuose krūmuose, kurie skiria jų valdas, pamatė kažkokias švieseles, lyg akys žaižaruotų, pagalvojo – gal šunys. Po kiemą vaikščiojo 10-15 minučių, bet tos akys niekaip nedingo. Jis paėjo nuo namų link tų akių, gal kokius 10-15 metrų nuo mašinos, atliko gamtinius reikalus ir atsisukęs pamatę, kad tų akių nebėra. Tada išgirdo, kad kažkas atbėga ir pamatė, kad D. bando jam užsimoti. Jis šiek tiek atsitraukė, D. pastūmė ir D. pakrito. Tiksliau jis nematė ar D. pakrito, bet galėjo pakristi, o ir pats D. taip teigia. Tada jis iškart pradėjo bėgti link namų. Namų durys buvo užrakintos, nes namuose gyvena dimensija serganti jo močiutė. Kol ieškojo raktų pajuto, kad kažkas paima už kapišono ir parverčia jį ant žemės. Matė, kad tai R., kuris klausė „kas tu čia per vienas?“. Jis atsakė, kad sūnėnas V. B., bet dėdė pasakė, kad tokių žmonių nepažįsta. Mano, kad dėdė jį tikrai pažino, o taip sakydamas turbūt turėjo omeny, kad jis yra atsisakęs jo, kaip sūnėno. Dėdė bandė jį nurengti, lyg tai smaugti, trankė, bet tiksliai negali pasakyti kiek kartų ir į kurias puses jam pataikė. Trinktelėjo per kairę ranką ir per kairę kaklo sritį. Po to jį paleido, jis ėjo link namų atsirakinti duris, bet kadangi buvo nuimta jo striukė ir „maikė“, tai užtruko, kol jis susirado raktus toje nuimtoje striukėje. Tada lyg dar kažką pasakė ir pajuto smūgį į dešinį smilkinį. Iš filmuotos medžiagos žino, kad į smilkinį jam trenkė R.. Nuo smūgio jis parkrito ant kairio šono, susirietė į kamuoliuką, užsidengė akis ir iškart juto smūgius. Bent keturis tai tikrai. Negali pasakyti tiksliai į kurias vietas jam buvo suduota. Pasibaigus smūgiams jis girdėjo tiek D., tiek ir R. balsus, o atsidengęs akis pamatė, kaip D. trenkė jo tėčiui, tėtis pakrito. Šalia jo nieko nebuvo, jis nematė - kas jį spardė, o filmavimo kamera tos vietos neapima. Tada iš karto atsistojo, nustūmė D., nustūmė R. nuo tėčio. R. tiesiog šalia jų stovėjo, bet jis jį vis tiek nustūmė jį nuo tėčio. Jis tikrai matė vieną D. smūgį jo tėčiui ir dar mažiausiai vieną smūgį, kai tėtis jau buvo pakritęs. D. sudavė tėčiui kažkur į veido sritį, krūtinės sritį. Jie dar truputį parėkavo ir viskas tuo pasibaigė. Skausmą jis juto tiek nuo smaugimo, trenkimo į kaklą, tiek nuo smūgio į veido sritį, nuo spyrių, taip pat skaudėjo ir kritimo metu. Prašo priteisti iš dėdės 5000 eurų neturtinę žalą, nes po įvykio buvo labai smarkiai pažeista jo psichika, jis negalėjo užmigti gal pusantro mėnesio, kreipėsi į psichologus, psichoterapeutus, jam buvo išrašyti stiprūs raminamieji, taip pat nuskausminamieji vaistai dėl nugaros skausmo. Nuolat sapnuodavo sapnus, kad dėdė jį visur užpuola, miegas buvo labai prastas, jautė didelį nuovargį, stresą ir nerimą. Dar ir dabar sąlyginai taip jaučiasi. Vaistai padeda susitvarkyti su miegu. Tačiau būdamas šalia kaltinamųjų jaučia nuolatinį nerimą, stresą, baisu net kalbėti, būnant su jais vienoje patalpoje. Po įvykio buvo nedarbingas, nes labai skaudėjo nugarą. Jam jau nuo seniau yra sutrupėję trys apatiniai nugaros slanksteliai, o po spyrio į stuburą juto didelius skausmus. Mokymasis dėl nedarbingumo buvo sutrikdytas, tačiau buvo pratęstas laikotarpis ir mokslus pavyko pabaigti. Gydymą tęsė du ar tris mėnesius, tačiau jaučia, kad po teismų vėl reikės lankytis pas gydytojus, nes vakar, užvakar vėl beveik nemiegojo, žinojo, kad reikės vykti į teismą, matyti kaltinamuosius, bendrauti su jais. Visi konfliktai prasidėjo nuo 2017 metų. Jis tuo metu buvo Danijoje, girdėjo tik atgarsius. D. jis jokių pretenzijų neturi. Jam yra pareikštas įtarimas kitoje byloje, nežino ar byla nenutraukta. Visa įvykio vaizdo medžiaga nuo aštuntos valandos vakaro iki pirmos valandos vakaro buvo pateikta tyrimui. Vaizdo įrašas nebuvo nei montuotas, nei keistas. Visi įrašai yra penkių minučių trukmės – vienam pasibaigus, tos pačios sekundės tikslumu prasideda kitas.
Nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. nuo ryto su V. dengė šiltnamį. Buvo atvažiavę V. draugai, paklausė ar gali paskraidyti po jo teritoriją, išmėginti droną. Paskraidė. Po to pasiskraidymo praėjus 15-20 minučių, gal pusvalandžiui, penktą valandą vakaro į jų kiemą atėjo D. B.. D. pareiškė nepasitenkinimą dėl skraidančio drono, nors tie, kas valdė droną, aiškiai pasakė, kad į D. teritoriją tikrai nebuvo įskrista, ir tai buvo užfiksuota kameroje. Jis matė tą filmuotą medžiagą, kubilas joje nebuvo užfiksuotas. Nežino, ar filmuota medžiaga iš drono yra išlikusi. Matėsi, kad esmė yra visai ne tas dronas, o D. atėjo ieškojo priekabių, buvo nusiteikęs agresyviai, išgėręs. Pradžioje jis bandė viską juokais užglaistyti, bet D. pradėjo pulti, rankomis maskatuotis ir su krūtine įsibėgėjęs trenkėsi jam kelis kartus, grasino, kad užkas, užmuš ir panašiai. Kad neįvyktų daugiau jokių konfliktų žmona jį pasikvietė į kambarį. D. pavyko išprašyti iš kiemo. Vėliau, jam jau nuėjus miegoti, apie dvyliktą valandą nakties, išgirdo riksmus, žmona šaukė, kad V. muša. Kadangi lauko durys buvo uždarytos, nes kartu gyvena sena žmonos mama, kuri serga dimensija, žmona išlipo per pirmo aukšto langą, o jis per antro aukšto balkoną. Išėjęs prie durų pamatė žmoną, priešais kurią stovėjo D., iš dešinės pusės ateidinėjo R. B.. Toliau matėsi dešinėje gulintis, kaip suprato – V., nes tamsoje nesimatė. Nuo sūnaus nueidinėjo R.. Sakydamas D. žodžius jis pakėlė ranką, norėdamas išprašyti iš savo teritorijos, bet D. iš karto griebė už rankos, sudavė smūgį kumščiu jam į veidą. Jis griuvo ir griūdamas pamatė, kad vėl moja kumščiu, pagalvojo, kad pasipils smūgiai, tai užsidengė rankomis veidą. Pajuto tris smūgius į rankas, į petį. Jam skaudėjo. Pastebėjo, kad atbėgo V. ir D. nustūmė nuo jo, nes D. buvo užgulęs iš viršaus ir jį daužė. Šiek tiek visi pasistumdė, parėkavo ir kaltinamieji išėjo namo. Jam atsistojus buvo apsistumdymas, tuomet jis gal ir įspyrė D. bekilnojant kojas, bet negali garantuoti, kad įspyrė, nors koją ir kėlė. Pirmas pareiškimą parašė V.. Sūnus jam pasakojo, kad prie durų buvo pagautas R., kuris stvėrė už drabužių, parvertė po krūmu. Ten ant akmenų net matėsi likusio kraujo, ir durys buvo sukruvintos. Sūnus sakė, kad atsistojęs bandė patekti į vidų, bet gavo smūgį iš kumščio į smilkinį. Nuo smūgio nukrito ir dar buvo apspardytas. Žmona sakė, kad lipdama laiptais matė, kaip du vyrai spardo gulintį žmogų. Prašo priteisti 3500 eurų neturtinės žalos. Vis dar jaučia baimę, gyvena šalia ir nežino, ko gali tikėtis. Nerimauja, kad gali bet kada ateiti, nes tai jau ne pirmas įvykis, kuomet jį sumuša. Tai yra antras įvykis, kai įsikiša policija. Juto skausmą, bet nedarbingumo pažymėjimo neėmė, nes kaip tik turėjo savaitę atostogų. Sunku pasakyti, kodėl jų su broliu tokie tarpusavio santykiai. Mama broliui nenori nieko užrašyti, nors kaip tik visą laiką labiau palaiko brolį. Dėl pastatų įteisinimo, tai R. ne vieną kartą yra siūlyta kartu susitvarkyti dokumentus, bet jis visą laiką atsisakydavo. Visi nesutarimai prasidėjo nuo to 2017 metų įvykio. Užėjo brolis į svečius, buvo išgėręs. Jis brolį pavaišino dar alumi, viskio pastatė, tačiau brolis buvo jau pergėręs, pradėjo mosikuotis rankomis, susistumdė. Brolis trenkė paveikslu jam į nugarą. Krisdamas paveikslas sužalojo lūpas. Tuomet, po kiek laiko, nuvažiavo į ligoninę, susiuvo jam tas lūpas, grįžo kartu su D., pasikvietė jį į lauką. Išėjus pirmas jam trenkė D., paskui abu puolė, suspardė, sulaužė šeivikaulį. Tuomet jis dar dėjo pastangas susitaikyti, bet tas susitaikymas buvo toks sąlyginis, nes jei būtų susitaikę normaliai, tokie dalykai, kaip dabar, nekiltų. Tada jis net prisipažino tai, ko nepadarė. Dabar D. taip pat yra parašęs pareiškimą, kad jis jam įspyrė į užpakalį, jam buvo pareikšti įtarimai.
Liudytojas A. B. parodė, kad nuo 2017 metų, po konflikto tarp vyresniųjų brolių R. ir V., jis nebendrauja su broliu R.. Mano, kad konfliktai tarp šeimos narių kyla per alkoholį, dar yra ir kažkokios pretenzijos dėl žemių. R. B., kai padaugina, gali ir savų neatpažinti, išgėręs būna agresyvus, o V. B. išgėręs nebūna agresyvus. Muštynių yra buvę ir anksčiau – R. buvo sumušęs V., pats matė, bet į policiją nesikreipė, jie visada stengdavosi susitaikyti. Ribos buvo peržengtos 2017 metais, tada jau buvo labai žiaurus sužalojimas. Jis pats vežė V. į ligoninę. Šiaip broliai, kai susimušdavo, tai susitaikydavo, bet tą kartą įsikišo D.. 2021 m. gegužės 1 d. jis atvyko pas brolį V. į sodybą grąžinti priekabą, buvo sūnėno V. draugai atvažiavę, sugalvojo dronu apžiūrėti žemės sklypus. Dronas pradžioje skraidė virš V. namų, po to jau skrido link teritorijos krašto, arčiau kito brolio valdos. Jis jau to nematė. Tiesiog gal buvo padaryta klaida, neperspėtas pilotas, kad ten nesiartintų. Jis su V. nuėjo iki garažo, o išėję pamatė, kad pusnuogis, tik su maudymosi šortais, D. B. stovi labai arti V. ir tiesiog pilvu baksnoja į jo pilvą. Priėjus arčiau išgirdo, kad kalba eina apie droną, nors mano, kad dronas tik pretekstas buvo. Kad neišsiplėtotų konfliktas, V. atsistojo tarp jų, brolis V. buvo nuvestas į kambarį. Jis paprašė D. išeiti, o D. aiškino, kad atėjo ne pas jį, o pas V., skeryčiojo rankomis aiškindamas, provokavo, sakė „duok, duok man“, bet išėjo. Tuomet jis dar pabuvo, nuramino sūnėną ir išvažiavo namo. Apie pirmą valandą nakties jam paskambino V., prašė atvažiuoti padėti, sakė, kad sumušė V.. Atvažiavęs pamatė V. visą murziną, sumuštą, buvo nubrozdinta galvos srityje, rankos lyg. Dabar jau gerai neatsimena. V. sakė, kad jį sumušė dėdė R.. Pasakojo, kad ėjo rūkydamas link teritorijos krašto ir jį užpuolė D. B., kurį jis atstūmė ir bėgo link namų, o parbėgus link namų jį užpuolė R.. Pasakojo, kad R. sugriebė už gerklės, pagriovė ant žemės, po to, lyg ir paleido, pagalvojo, kad atpažino, bet nuėjus atrakinti duris dar kartą trenkė į galvą, po ko jis krito, susirietė ir nieko nematė, nes užsidengė. Matėsi, kad V. šoke. Brolis V. pasakojo, kad iššokęs pro balkoną pamatė, kad V. sumuštas, bandė juos išvyti ir tada D. dar ir jį užpuolė, sakė, kad D. buvo pargriovęs ir trenkė kelis kartus. Matė, kad V. ranka raudona, jis buvo šoke. D. yra piktybiškas, išgėręs mėgsta pasimušti. Prieš 10 metų D. yra skambinęs jam pačiam, grasinęs, nes su jo žmona apsiginčijo. O su tomis žemėmis, tai po tėvuko mirties padarė klaidą, kad iš karto nepasidalino, o visi pasirašė atsisakymus, kad viskas pereitų mamos vardu. Dabar vienas ir kitas brolis pasistatė sodybas, jas reikia legalizuoti. Brolis V. dabar pradėjo tvarkytis ir matyt iškilo pavydas. Mama nei vienam neprieštarauja, tiesiog reikia, kad vienas susitvarkytų, o po to ir kitas, bet brolis R. nesutinka, skambinėja žmonėms, kurie tvarko dokumentus, aiškina, kad viskas daroma be mamos žinios. Jis pats ten pretenzijų neturi, į nieką nepretenduoja. Broliai patys iš mamos reikalauja, kad jiems užrašytų. Bent jau taip mama sako.
Liudytoja V. B. parodė, kad serga onkologine liga, kiekvienas stresas yra žala jos sveikatai ir apie įvykį ji nieko neatsimena. Galimai 2021 m. gegužės 1 d. buvo sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime, pas sūnų V. B. buvo atvažiavę draugai. Kas iš jų leido droną nematė, buvo visai kitur. Apklausta policijoje sakė tiesą. Apie 20 val. buvo virtuvėje, kalbėjo su drauge ir pro langą matė, kaip D. B. mosikuodamas rankomis stumdė jos vyrą V. B.. Nenorėdama, kad kiltų konfliktas, ji vyrą parsivedė namo, o V. su dėde A. B. D. tiesiog išprašė išeiti iš jų kiemo. Ką D. kalbėjo su jos vyru ji negirdėjo, bet jis jai pasakojo, kad D. buvo atėjęs dėl drono. Vėlai vakare, gal apie 23-24 val., išvažiavus draugams, ji su V. sutvarkė pavėsinę, paskui grįžę pažiūrėjo kažkokį filmą ir ji ėjo miegoti, o V. sakė eis pasiimti pakrovėją, parūkys ir grįš. Ji jam dar liepė išeinant užrakinti duris, nes turi mamą, kuri serga dimensija, kuri jau kartą buvo išėjusi iš namų, todėl nuo to karto jie tiesiog visada užrakina duris. Atsigulusi, tačiau dar nespėjusi užmigti, išgirdo balsus. Pradėjo leistis laiptais žemyn ir išgirdo sūnaus balsą prašant kviesti policiją. Kadangi durys buvo užrakintos pamanė, kad paprasčiau ir greičiau bus išlipti per langą, tai taip ir padarė. Išlipusi pamatė D., stovintį ties namo kampu. V. gulėjo truputį toliau ant žemės, o prie jo stovėjo R.. Gulinčiam sūnui ji suteikti pagalbos nebandė, buvo streso būsenoje, pasimetusi, sūnus paskui pats atsikėlė. Jai iš paskos išėjo ir vyras, jie iškart bandė juos išprašyti iš kiemo, kad daugiau nesužalotų sūnaus. Vyras truputį pastūmė D. ranka, kad eitų, o D. sudavė smūgius ir jos vyras nukrito, tada buvo dar keli smūgiai. Kiek smūgių sudavė nežino. Prasidėjo vienas kitų tampymas. D. aiškino, kad jie nelaidytų dronų. Ji bandė vienus nuo kitų atitraukti, kad neįvyktų dar didesnės muštynės. Pasimetė, net negalėjo policijos numerio surinkti, todėl paskambino vyro jaunesniam broliui A. B., kurio numeris buvo įvestas jos telefone pats pirmas, ir paprašė iškviesti policiją, nes sumušė V.. Kuriuo momentu kaltinamieji išėjo ji neužfiksavo. Jie galėjo girdėti, kad bus kviečiama policija. Matė, kad sūnui buvo praskeltas antakis, nubėgęs kraujas, ties kaklu perdrėksta kaip nagais. Tai labiausiai krito į akis. Dar buvo nubrozdinti sūnaus keliai. Mano, kad jie grūmėsi prie alyvos, kur sudėti akmenukai, ir galėjo į juos nusibrozdinti. Sūnus sakė, kad antakį jam praskėlė R., o kai buvo nukritęs, tai jautė ne vieno žmogaus spyrius, tačiau buvo užsidengęs galvą ir nematė kas ką darė. Sūnus pasakojo, kad kalbėjo telefonu, net pačiam A. B. pasakė, kad mato kažkokius žiburėlius, kad kažkas ateina link jo, ir sakė, kad D. B. norėjo jam suduoti, tačiau jis smūgių išvengė, pastūmė D. ir parbėgo link namų, kad išvengti tų konfliktų ir muštynių. Sūnus sakė, kad prie gėlių klombos jį parvertė R. B., kad jį smaugė. Ant sūnaus kaklo matė įdrėskimą. Sūnus dar pasakojo, kad jis stovėjo prie užrakintų durų, nes negalėjo įeiti, o R. jau lyg nueidinėjo, bet paskui grįžęs sudavė V. ir V. nukrito. Sūnus sakė, kad kaltinamųjų kiemo jis nebuvo pasiekęs. Ji pati nematė, kad R. B. būtų sudavęs V. B.. Vaizdo įrašus jie pamatė po trijų dienų, nes atvykus policijai įrašų kažkodėl negalėjo atidaryti. Nežino ar yra išlikę visi to vakaro vaizdo įrašai, kuriuose būtų užfiksuota viskas nepertraukiamai.
Liudytoja R. B. nurodė, kad vakare į jų sodybą buvo atskridęs dronas, tiesiai virš kubilo ir tai gali paliudyti dar keli asmenys, kurie irgi tuo metu ten buvo. Buvo močiutė, kuriai virš 80 metų, teta, jos draugas, mama, tėtis ir brolis. Tiksliai negali pasakyti, kas tuo metu buvo kubile, bet ji, brolis ir lyg teta buvo. Dronas buvo virš kubilo, padarė ratą link kiemo atskrisdamas ir link kubilo ir nuskrido. Dronas virš kubilo buvo gal kokių trijų aukštų namo aukštyje. Tiesiog matėsi, kad skrido dronas ir pamatė kubilą, buvo sulėtintas, apsuktas ratas ir grįžo. Jie dar bandė mojuoti, kad skristų iš tos vietos. Brolis iššoko iš kubilo ir nuėjo pasakyti. Daugiau ji nieko nežino, tik iš pasakojimų. Kai D. grįžo pasiaiškinęs dėl drono pirmą kartą, jis grįžo juokdamasis, sakė nuėjo, paaiškino, kad turės teisę konfiskuoti droną, jeigu dar kartą jį leis, ji suprato, kad jie ten apsižodžiavo. Dronas buvo atskridęs tą vieną kartą, daugiau drono ji nematė. Su nukentėjusiaisiais – dėde ir pusbroliu ji nebendrauja, o kodėl - nežino, giminėje nuo seno yra nuolatiniai pykčiai, o po paskutinio kivirčo santykiai išvis nutrūko. Kiek laiko ji buvo kubile, negali tiksliai pasakyti. Buvo įlipusi aštuntą valandą. Paskui išlipo. Lyg tai dar buvo įlipusi. Ir paskui jau buvo prieš pat, kai visi išsilakstė. Lyg apie vidurnaktį. Bet policijai ji skambino po pirmos nakties. Jie kubile buvo trise iki to įvykio. Lipdama iš kubilo ji numetė telefoną, tai išsijungė muzika, bandė ją taisyti ir išgirdo, kaip tėtis pasakė, kad kažkas blyksi. Ji dar su broliu pasijuokė, nes nematė, paskui sako tikrai kažkas šviečia, tada ir ji pamatė, kad iš jų vagonėlio kampo pusės šviečia. Ji įtarė, kad gali būti kažkas iš nukentėjusiųjų sodybos, nors juos ir apvogę yra, tačiau užpuolę niekada nebuvo. Brolis pirmas iššoko iš kubilo ir nubėgo link statybinio vagonėlio, tėtis nubėgo paskui kelių sekundžių bėgyje. Iššokant nebuvo jokios kalbos. Jie buvo tik su maudymosi kelnaitėmis. Ji irgi iššoko, bet nuėjo namo apsirengti, pasiimti prožektorių. Ji tada buvo blaiva, o tėtis su broliu buvo vartoję alkoholio. Ji nubėgo į vonią, viską nusiėmė, nusišluostė ir išėjo į lauką, bet nieko nebuvo. Nei nubėgdama į namus, nei namuose, nei išėjusi į lauką nieko negirdėjo. Brolis su tėčiu grįžo 15 minučių bėgyje. Abu buvo nuogi. Brolis pasakojo, kad V. buvo pasislėpęs už vagono. Iš jų pasakojimo iš pradžių nelabai suprato kas ten įvyko. Tėtis sakė, kad jie prie krūmų buvo susigrūmę, o jis juos atitraukė ir paskui veiksmas persikėlė į nukentėjusiųjų sodybą, kur jie vėl apsigrūmė. Sakė, kad tėtis nuo krūmų nusivijo, nes iš viso nežinojo ką vejasi, o brolis jau žinojo, jis pažino V., nes šis pasakė kažkokią nešvankią frazę ir puolė ant D.. Ji nežino ar tėvas tikrai neatpažino kas yra tas antras asmuo. Tėtis sakė, kad jis pamatė tik prisivijęs ir nutraukęs kapišoną, tada jam pradėjo sakyti, kad tai jis – V.. Jai pasakė du faktus, kad V. B. griebė D. B. už gerklės, tada V. jis atstūmė, po ko V. B. spyrė į pilvą D. B.. Kas vyko po to nežino, nežino kas smūgiavo, žino, kad V. B. buvo parvirtęs.
Rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2021 m. gegužės 3 d. pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnės tarnybinį pranešimą ir V. B. pareiškimą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 1-7, 11-13). Vėliau byloje gautas ir V. B. pareiškimas (1 t., b. l. 96-98). ?
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 763/2021(02) nurodyta, kad V. B. muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos įdrėskimai kakle, odos nubrozdinimai kairėje kojoje padaryti kietais bukais ir bukabriauniais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasėkoje. Odos įdrėskimai kakle galėjo būti padaryti rankų nagais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gegužės 2 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70-71).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 782/2021(02) nurodyta, kad V. B. nustatyta kraujosruva kairiame dilbyje, kraujosruvos dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais) ir galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis (2021 m. gegužės 2 d. apie 0.10 val., tiriamasis buvo parverstas ant žemės, griūdamas susimušė nugarą, o dengiantis veidą nuo smūgių, buvo sužalotos jo rankos). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 100-101).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Protokole nurodyta, kad įvykio vieta stebima vaizdo kameromis. Ant durų virš rankenos rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 21-27).
Tarnybiniame pranešime dėl V. B. sužalojimo nurodyta, kad pagal pranešimą, jog susimušė broliai, nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 0.30 val., neblaivus D. B., kuriam nustatytas 1,76 promilių girtumas, kartu su savo neblaiviu tėvu R. B., kuriam nustatytas 2,19 promilių girtumas, atėjo pas savo giminaitį V. B., kuriam nustatytas 1,53 promilių girtumas, ir žodinio konflikto metu tarpusavyje susimušė. Konfliktas įvyko dėl 20.00 val. iškelto drono (1 t., b. l. 28).
Daiktų apžiūros protokole užfiksuotas vaizdo įrašų iš įvykio vietos turinys. Pirmame vaizdo įraše matyti, kaip iš priekio atbėga vyriškis Nr. 1 (V. B.), jam iš paskos atbėga vyriškis Nr. 2 (R. B.) ir rankomis suėmęs už vyriškio Nr. 1 striukės, jį tempia atbulomis, jie abu nugriūna ant žolės, šalia krūmo. Begriūnant vyriškis Nr. 2 nutraukia nuo vyriškio Nr. 1 viršutinį rūbą ir vyriškis Nr. 1 lieka su trumpomis rankovėmis marškinėliais. Po to vyriškis Nr. 2 greitai atsikelia ir klūpėdamas prieš vyriškį Nr. 1, jį sugriebia rankomis, vyriškis Nr. 2 savo kūnu užstoja dalinai vaizdą, todėl nesimato vyriškio Nr. 2 kairės rankos judesiai, jis dešine ranka laiko vyriškiui Nr. 1 ties kairės rankos pažastimi, kuris guli ant dešinio šono, truputį sulenkęs ir pakėlęs kairę koją bei pakėlęs kairę ranką ties vyriškio Nr. 2 viršutine kūno dalimi. Antrame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis Nr. 2 sugriebia vyriškiui Nr. 1 už kairės rankos ir ją stumia nuo savęs, po to uždeda dešinę ranką vyriškiui Nr. 1 ties kaklu ir po sekundės uždeda dešinę ranką ant kairio šono, vyriškis Nr. 2 atsistoja ir pasilenkęs ties vyriškiu Nr. 1, tuo metu abejomis rankomis stovi įsirėmęs į vyriškį Nr. 1, savo dešinę ranką uždeda vyriškiui Nr. 1 ant kairės galvos pusės ir per kaklą nutraukia vyriškiui Nr. 1 marškinėlius ir atsitraukia nuo vyriškio Nr. 1. Tada vyriškis Nr. 1 atsistoja ir dešine ranka temdamas drabužius eina link vaizdo kameros bei dingsta iš vaizdo akiračio. Vyriškis Nr. 2 apsisuka ir eina tiesiai nuo kameros į priešingą pusę, tada apsisuka ir eina atgal link vaizdo kameros, kažką sako (juda lūpos), po to vaizdo įraše matoma tik vyriškio Nr. 2 galvos pakaušio dalis bei, kad jis dešine kūno dalimi atlieka kažkokį judesį, po to pasisuka į dešinę pusę, kur stovi automobilis ir dingsta iš akiračio. Tuo metu link kamerų ateina jaunesnio amžiaus vyriškis Nr. 3 (D. B.), kuris pasuka link automobilio pusės ir dingsta iš vaizdo akiračio. 23.46.20 val. vaizdo įraše vėl pasirodo vyriškiai Nr. 2 ir 3, kurie pasisukę į dešinę pusę kažką sako, gestikuliuoja rankomis. 23.46.29 val. nuo kairės pusės kieme pasirodo moteris (V. B.), prie kurios prieina vyriškis Nr. 3, iš paskos vyriškis Nr. 2, ir vyriškis Nr. 3 kažką aiškinasi su moterimi. 23.46.32 val. prie moters pribėga vyriškis Nr. 4 (V. B.), kuris lyg kažką sakydamas (matosi judančios lūpos) 23.46.34 val. dešine ranka suima už kaklo vyriškiui Nr. 3 ir pastumia jį į šoną, tada vyriškis Nr. 3 dešine ranka suduoda vyriškiui į galvos sritį ir šis 23.46.35 val. ant nugaros griūna ant žemės, prie jo iškart prieina vyriškis Nr. 3, kuris rankomis atlieka smūgiavimo judesius - pasilenkęs du kartus dešine ranka suduoda ant žemės gulinčiam vyriškiui Nr. 4. Į kurias tiksliai vietas suduoda, vaizdo įraše nematyti, nes nugaromis juos užstoja pirmas prie jų einantis vyriškis Nr. 2, iš paskos moteris, o paskutinis pribėga vyriškis Nr. 1, kuris 23.46.38 val. rankomis stumia vyriškius Nr. 2 ir 3. Vyriškis Nr. 2 atitraukia vyriškį Nr. 3, po to vyriškis Nr. 1 vėl rankomis stumia iš kiemo vyriškius Nr. 2 ir 3. 23.46.41 val. nuo žemės pakyla vyriškis Nr. 4. 23.46.46 val. moteris įsiterpia tarp vyriškio Nr. 1 ir vyriškių Nr. 2 ir 3, ir išskėtusi rankas į šonus juos skiria. 23.46.51 val. vyriškis Nr. 3 paeina šiek tiek atbulas, lyg jį kas pastumia. 23.46.59 val. matyti, kaip vyriškis Nr. 4 pakelia koją prieš vyriškį Nr. 3, ar kur jam pataiko, vaizdo įraše gerai nematyti. Tada 23.47 val. vyriškis Nr. 3 atlieka kažkokį puolimo judesį link vyriškio Nr. 4, ką tiksliai atlieka, vaizdo įraše nesimato. 23.47.02 val. visi susibėga į krūvą ir 23.47.04 val. matyti, kaip vyriškis Nr. 2 atitraukia nuo kitų asmenų vyriškį Nr. 3 ir abu nueina nuo kamerų už krūmo ir dingsta iš akiračio. Moteris, vyriškiai Nr. 1 ir 4 stovi kieme, žiūri į nuėjusių vyriškių pusę. 23.47.44 val. moteris išskėtusi rankas į šonus skiria vyriškius, 23.47.46 val. nuo moters, vyriškių Nr. 1, 4, matyti nueinančio vyriškio siluetas, vaizdas neryškus. 23.47.56 val. moteris ir vyriškiai Nr. 1 ir 4 apsisuka ir eina atgal link kameros (1 t., b. l. 87-90).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2021 m. gegužės 2 d. 01.19 val. V. B. nustatytas 1,53 promilių neblaivumas, 01.33 val. V. B. – 1,92 promilių neblaivumas, 01.50 val. D. B. - 1,76 promilių neblaivumas, 01.52 val. R. B. – 2,19 promilių neblaivumas.
2018 m. sausio 22 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nukentėjusiajam V. B. susitaikius su įtariamaisiais R. B. ir D. B. (1 t., b. l. 64-65).
2021 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo atliekamas pagal D. B. pareiškimą apie tai, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 01.00 val. V. B. jam sudavė apie 4-5 smūgius į galvą bei į kitas kūno vietas, o V. B. jam spyrė į pilvą, nes nepadaryta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika (3 t., b. l. 60-63).
Byloje pateiktos aštuonios nuotraukos ir trys vaizdo įrašai padaryti dronu 2021 m. gegužės 1 d. iš nukentėjusiųjų sodybos. Visose nuotraukose užfiksuota nukentėjusiųjų sodyba. Du vaizdo įrašai padaryti filmuojant nukentėjusiųjų sodybos namą, dronui judant nuo namo priekio atgal (link kaltinamųjų sodybos, tačiau jos teritorijos vaizdo įraše nematyti) ir dronui judant nuo namo galo atgal (kaltinamųjų sodybos taip pat nematyti, vaizdą dengia medžiai). Trečiame vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas dronui judant ratu iš tolumos, praskrendant virš nukentėjusiųjų sodybos, tuomet virš kaltinamųjų sodybos ir toliau darant ratą bei grįžtant į nukentėjusiųjų sodybos kiemą. Dronas juda nesustodamas. Drono nufilmuotoje vaizdo medžiagoje nesimato, kad dronas, skirsdamas virš kaltinamųjų sodybos, būtų nusileidęs žemai, kubilo ir jame sėdinčių asmenų iš filmuoto vaizdo aukščio nesimato (3 t., b. l. 25-34, 49).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 00.45 val., R. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė V. B. už drabužių ir jį pargriovė ant žemės, bei ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė jam per kairę ranką, kairę kaklo sritį, nukentėjusiajam atsistojus, dar kartą kumščiu sudavė V. B. į veido sritį, po ko jam nugriuvus ant žemės, keturis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, padarydamas V. B. muštinę žaizdą dešiniame antakyje, odos įdrėskimus kakle, odos nubrozdinimus kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą;
taip pat įrodyta, kad 2021 m. gegužės 2 d. apie 00.47 val., D. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, I. B. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu smogė V. B. į veidą, dėl ko jis parkrito ant žemės, o gulinčiam jam tris kartus kumščiu sudavė į rankas, padarydamas V. B. kraujosruvą kairiame dilbyje, kraujosruvas dešiniame dilbyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis R. B. patvirtino, kad pasivijęs griebė V. B. už džemperio ir jį pargriovė ant žemės, nurodė, jog griaudamas V. B. galėjo suduoti jam per ranką, taip pat pataikyti į kairę kaklo sritį, tačiau tvirtino, jog jis tuo metu sūnėno neatpažino, be to, tai nebuvo mušimas, tai nutiko griuvimo metu.
Kaltinamasis D. B. patvirtino atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau neigė savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tvirtino, kad nukentėjusiajam V. B. smūgius sudavė gindamasis.
Nors kaltinamieji ir patvirtino atlikę dalį kaltinimuose nurodytų veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau savęs kaltais nelaikė.
Visgi, išnagrinėjus byloje surinktų įrodymų visumą, kaltinamųjų kaltė pagal jiems pareikštus kaltinimus teismo įsitikinimu visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, pažymi, kad jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški, todėl nukentėjusiųjų parodymais teismas netikėti neturi pagrindo. Be to, nukentėjusiųjų, įspėtų dėl melagingų parodymų davimo, parodymais teismas neturi pagrindo netikėti dar ir todėl, kad nėra logiško paaiškinimo, dėl ko jie abu siektų apkalbėti kaltinamuosius, tyčia melagingai juos apkaltinti būtent įvykio laiku padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra padarius kriminalinę nusikalstamą veiką.
Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtino ir, kaip teismas jau pasisakė, liudytojos V. B., kuri matė dalį įvykio, ir netiesioginio liudytojo A. B. parodymai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji apie įvykį pranešė nedelsiant, nuosekliai nupasakojo kaltinime nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Teismas remiasi paminėtų liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad jų ir nukentėjusiųjų parodymai tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Be to, paminėtų asmenų parodymus patvirtina ir kiti byloje anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausi – vaizdo įrašas ir teismo medicinos specialistų išvados dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų.
Nukentėjusysis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu nuosekliai tvirtino, kad R. B., paėmęs už kapišono, parvertė jį ant žemės, bandė nurengti, smaugti, trankė, sudavė per kairę ranką ir kairę kaklo sritį. Po to buvo paleidęs, tačiau vėl grįžo ir trenkė į dešinį smilkinį, po ko jis parkrito ant kairio šono, susirietė, užsidengė akis ir iškart pajuto bent keturis spyrius.
Dalis kaltinamojo R. B. smurtinių veiksmų užfiksuoti ir vaizdo įraše iš įvykio vietos. Įraše matoma, kaip R. B., atsivijęs V. B. į jo namų kiemą, jį pargriauna ant žemės, prispaudžia, ir, nors kūnu dalinai uždengia vaizdą, dėl ko neįmanoma pamatyti visų kaltinamojo veiksmų, tačiau matoma, kaip jis suima nukentėjusiajam už rankų, kaklo. Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamasis R. B. nukentėjusįjį paleidžia, nueidinėja, bet ir vėl apsisuka, grįžta atgal. Nors vaizdo įraše ir nesimato viso kaltinamojo kūno, tačiau iš matomos jo kūno dalies ir atliekamo mosto galima suprasti, kad kaltinamasis smūgiuoja, po to pasisuka į šoną ir kažką sakydamas dingsta iš kameros matomumo zonos. Kaip jau minėta, nukentėjusysis V. B. nurodė, kad po smūgio jis pargriuvo ir iškart pajuto spyrius, kas leidžia daryti išvadą, kad smurtą panaudojo būtent tuo metu šalia buvęs R. B., kadangi vaizdo įraše užfiksuota, jog kieme daugiau nieko nebuvo, o kaltinamasis D. B. atėjo šiek tiek vėliau, be to, ir liudytoja V. B. nurodė, kad išėjusi į kiemą ji pamatė D. B. stovinį ties namo kampu, o V. gulėjo ant žemės truputį toliau, tačiau prie V. stovėjo būtent R. B..
Tai, kad R. B. tvirtino pradžioje neatpažinęs sūnėno V. B., neįtikinama, nes jie yra giminės, gyvena šalia, todėl vienas kitą nesunkiai atpažįsta ir pagal kūno sudėjimą, be to, V. B. kiemas, į kurį sūnėną atsivijo kaltinamasis, buvo apšviestas. Nelogiška būtų tikėti kaltinamojo R. B. versija, jog jis pamanė, kad besivejamas svetimas žmogus naktį bandytų įeiti į jo brolio V. namus. Net jei ir tikėti, kad pradžioje R. B. sūnėno V. B. neatpažino, vien tolesni jo smurtiniai veiksmai jau atpažinto, kaip nurodė kaltinamasis, sūnėno V. B. atžvilgiu, sudarytų baigto jam inkriminuoto to paties nusikaltimo sudėtį, todėl jo neprisipažinimas vertintinas kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo D. B. kaltę dėl kaltinime nurodytų veiksmų tyčinio atlikimo taip pat įrodo nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų V. B., A. B. parodymai bei vaizdo įrašo turinys.
Nukentėjusysis V. B. nurodė, kad D. sudavė jam smūgį kumščiu į veidą, jis griuvo ir griūdamas matė, kad D. B. vėl užsimoja kumščiu, todėl užsidengė veidą rankomis, ir pajuto tris smūgius į rankas, į petį, po ko atbėgo V. ir D. nuo jo nustūmė.
Nukentėjusysis V. B. liudijo matęs, kaip D. trenkė jo tėvui V. B., kuris nuo smūgio pakrito, ir, tėvui gulint – sudavė dar mažiausiai vieną kartą, po ko jis pribėgo ir atitraukė D. nuo tėčio.
Liudytoja V. B. patvirtino, jog matė, kaip vyras V. B. truputį pastūmė D. su ranka siekdamas, kad šis išeitų, o D. smūgiavo, vyras nukrito, po ko jam buvo suduoti dar keli smūgiai.
Liudytojas A. B. nurodė, jog brolis V. B. jam pasakojo, kad iššokęs pro balkoną pamatė, jog V. sumuštas, bandė kaltinamuosius išvyti ir tada D. B. dar ir jį užpuolė, pargriovęs trenkė kelis kartus. A. B. matė, kad V. ranka buvo raudona, jis buvo šoke.
Vaizdo įraše taip pat užfiksuota dalis D. B. veiksmų nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu.
Kaltinamojo D. B. tvirtinimas, kad jo veiksmai nukentėjusiojo V. B. atžvilgiu tebuvo savigyna, vertintinas kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusieji buvo sumušti savo pačių namų kieme. Nukentėjusysis V. B. bei šalia jo buvusi liudytoja V. B. nurodė, kad pamatę ant žemės gulintį sūnų ir kaltinamuosius, tenorėjo pastaruosius išvyti iš savo kiemo, todėl V. B. ir stumtelėjo D. B.. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kaip iš namo išėjęs V. B., eidamas link D. B., kažką jam sako, kadangi matosi judančios jo lūpos, uždėjęs ranką D. B. ant kaklo jį stumteli į šoną.
Tačiau po to sekęs D. B. smūgis į veidą, ką jis pats pripažino, jau garbaus amžiaus dėdei, kuris buvo tokio stiprumo, kad nukentėjusysis net nukrito, tolesni kaltinamojo smurtiniai veiksmai dėdei gulint ant žemės, nėra ir negali būti pripažinti gynyba. Nukentėjusysis, pamatęs ant žemės gulintį savo sūnų ir savo paties kieme esančius nepageidaujamus ir priešiškai nusiteikusius kaltinamuosius, teismo įsitikinimu, turėjo teisę ginti ir savo teritoriją, ir artimuosius. Nukentėjusiojo atliktas veiksmas ar veiksmai nei vienam iš kaltinamųjų nesukėlė neigiamų pasekmių. Teismo įsitikinimu, D. B., kuris nakties metu neblaivus atbėgo į svetimą kiemą, kuriame jo tėvas – taip pat neblaivus kaltinamasis R. B. jau smurtavo prieš nukentėjusiojo sūnų, atžvilgiu galimai atlikti nukentėjusiojo veiksmai buvo pagrįsti nukentėjusiojo šeimai iškilusiu realiu pavojumi ir neleidžia nukentėjusiojo veiksmų vertinti kaip neteisėtų, suteikusių kaltinamajam teisę naudoti kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Tai įrodo ir faktas, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal D. B. pareiškimą dėl to paties vakaro įvykio, buvo nutrauktas konstatavus, kad nukentėjusysis nepadarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo D. B. veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, kurie, ypač atlikti nukentėjusiajam po kaltinamojo smūgio gulint ant žemės, akivaizdžiai buvo neginybiniai, o nusikalstami.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų šeimos nesutaria, konfliktuoja dėl turto, tarp jų yra buvę ir smurtinių konfliktų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio dieną jau buvo kilęs konfliktas dėl iš nukentėjusiųjų kiemo pakelto drono, kuris praskrido šalia ar net pro kaltinamų sodybą. D. B. ne tik buvo atėjęs pas nukentėjusiuosius dėl to aiškintis, bet ir naktį konflikto metu vėl išsakė nepasitenkinimą dėl drono, ką patvirtino girdėjusi liudytoja V. B.. Taigi kaltinamieji turėjo motyvą elgtis taip, kaip ir nurodyta kaltinimuose. Akivaizdu, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai buvo įtakoti ne tik ilgai besitęsiančių blogų tarpusavio santykių, pavakare kilusio naujo konflikto dėl drono, bet ir alkoholio, kurio veikiami kaltinamieji, kaip nurodė byloje apklausti asmenys, tampa agresyvūs.
Liudytoja R. B., sutikusi duoti parodymus kaltinamųjų – tėvo ir brolio naudai, paties įvykio nematė, o jos nupasakotos aplinkybės kitų įrodymų kontekste nesudarė jokio pagrindo kitaip vertinti kaltinime nurodytos kaltinamųjų nusikalstamos veikos kvalifikacijos.
Taigi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji ir padarė nusikalstamą veiką, ir veikė tiesiogine tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, tai yra suvokdami savo veiksmus, galėdami ir privalėdami juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jų panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiesiems fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, ir to sąmoningai siekė. Kaltinamieji elgėsi demonstratyviai, įžūliai, smurtą naudojo neblaivūs atbėgę į nukentėjusiųjų namų kiemą, negebėjo susivaldyti bei kontroliuoti savo veiksmų. Savo veiksmais ir elgesiu kaltinamieji nukentėjusiesiems siekė pademonstruoti savo tariamą viršenybę, kas, gyvenant teisinėje visuomenėje, yra visiškai netoleruotina. Kaltinamųjų padaryti nusikaltimai baigti, nes nukentėjusieji buvo sumušti, jiems buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, ką patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų išvados.
Išnagrinėjęs bylą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. B. ir D. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas/nežymus sveikatos sutrikdymas žmogui).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstama veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o D. B., dar ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmių skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – abu kaltinamieji padarė po vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, konfliktuojant su giminaičiais, kaltinamajam R. B. nesugebant savo nesutarimų su giminaičiais neperkelti savo šeimos nariams, už ką teisiamas ir jo sūnus; į kaltininkų asmenybes charakterizuojančius duomenis: R. B. (2 t., b. l. 54-70) neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, ūkininkauja, VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas; D. B. (2 t., b. l. 11-31) teistas, tačiau ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, dirba, VšĮ Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, sveikas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą - kaltinamiesiems skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros (BK 48 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais – mažesnės nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), skiriant įpareigojimą ir draudimus, kurie įtakotų kaltinamųjų legesį.
Kardomosios priemonės.
Kaltinamieji šioje byloje laikinai sulaikyti nebuvo, byloje jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8-10, 51-53), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 81,40 Eur žalos, patirtos suteikus medicinines paslaugas nukentėjusiajam V. B., priteisimo iš R. B. (1 t., b. l. 75-76).
Dėl kaltinamojo R. B. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl akies voko ir periokulinės srities žaizdos jam buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos VšĮ Kėdainių ligoninėje, už kurias sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 81,40 Eur. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo R. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 81,40 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo R. B. (1 t., b. l. 136-139, 149-150). Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą grindžia patirtu fiziniu, dvasiniu skausmu, dideliu stresu, jam teko kreiptis pagalbos į psichologą, buvo išduotas nedarbingumas, nes jis negalėjo dalyvauti paskaitose dėl patirto sukrėtimo, iki šiol jaučia liekamuosius reiškinius. Dėl civilinio atsakovo veiksmų nukentėjusiajam kilo neigiamo pobūdžio ilgalaikis psichologinis ir dvasinis diskomfortas, iki šiol patiria nerimą ir baimę. Iškart po įvykio negalėjo ramiai užsiimti įprastomis ir suplanuotomis veiklomis – negalėjo vykti į paskaitas, mokytis, jautėsi emociškai išsekęs, sunkiai miegojo, sapnuodavo košmarus apie vis pasikartojantį konfliktą ir patirtą smurtą.
Nukentėjusysis V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo D. B. (1 t., b. l. 142-145, 147-148). Nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą grindžia patirtu fiziniu, dvasiniu skausmu, dideliu stresu. Dėl civilinio atsakovo veiksmų nukentėjusiajam kilo neigiamo pobūdžio psichologinis ir dvasinis diskomfortas, tiek jis, tiek šeimos nariai dėl įvykio buvo itin sukrėsti, nukentėjusiajam buvo sukeltas ilgalaikis ir stiprus nesaugumo jausmas.
Kaltinamieji su civiliniais ieškiniais nesutiko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 straipsnio 2 dalimi) atsiranda ją padariusiems asmenims. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.
Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamojo R. B. smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam V. B. buvo padaryta muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos įdrėskimai kakle, odos nubrozdinimai kairėje kojoje, kas specialistų įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam V. B. dėl neteisėtų kaltinamojo R. B. veiksmų neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, stresas, nepatogumai, baimės jausmas. Nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad nuo 2021 m. gegužės 3 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. jis buvo nedarbingas (1 t., b. l. 151), po patirtų sužalojimų kreipdamasis į gydymo įstaigą išsakė nusiskundimus dėl sutrikusio miego, nerimo ir baimės po patirtos traumos (3 t., b. l. 51), lankėsi pas psichologą, buvo konsultuotas psichiatro (3 t., b. l. 50), jam diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, skirti receptiniai vaistai (3 t., b. l. 52-54) Nukentėjusiojo teigimu, emocines pasekmes jis jaučia iki šiol, buvimas šalia kaltinamųjų kelia stresą, baimę, vaistai padeda susitvarkyti su miegu. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad dėl patirto smurto nukentėjusiajam būtų tekę kurį laiką gydytis ligoninėje, jokių pagrįstų duomenų dėl neigiamų fizinės nukentėjusiojo sveikatos prognozių ateičiai, liekamųjų reiškinių, taip pat nebuvo nustatyta. Nagrinėjamu atveju įvertintina ir tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji yra giminaičiai, jų šeimos konfliktuoja tarpusavyje jau ilgą laiką, ir nors ankstesniuose konfliktuose V. B. ir neteko dalyvauti, tačiau jam apie juos buvo žinoma. Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumą, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, tame tarpe emocinei sveikatai, pasekmes, taip pat į kitus įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nustato, kad nukentėjusiajam V. B. atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 900 Eur. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo R. B., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Teismui taip pat nekyla abejonių, jog dėl D. B. neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajam V. B. neabejotinai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirto sveikatos sutrikdymo V. B. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jam yra reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiajam dėl patirto smurto būtų tekę kreiptis į gydytoją, kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingam. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. D. B. dirba, jo teigimu, per mėnesį gauna apie 1000 Eur dydžio pajamas, turi vieną nepilnametį vaiką, kuriam moka išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad sąžiningas, teisingas ir protingas neturtinės žalos dydis būtų 700 Eur. Teismo vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos realus, atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamojo D. B., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Daiktiniai įrodymai.
CD su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto išlaidos) - 11,90 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnis) ir priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų valstybei.
Nukentėjusieji civiliniais ieškiniais taip pat prašė priteisti iš kaltinamųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Advokatė Aušra Degulytė nurodė, kad nukentėjusieji iš viso patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas – V. B. – 800 Eur, V. B. – 1000 Eur, pateikė sąskaitas faktūras, mokėjimo kvitus, taip pat atkreipė dėmesį, dalis išlaidų pateiktose sąskaitose yra patirtos kitame ikiteisminiame tyrime, todėl prašė priteisti tik minėtas 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias nukentėjusieji patyrė šioje byloje (1 t., b. l. 152-160; 3 t., b. l. 56-59).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji pripažįstami kaltais, į tai, kad byloje advokatė nukentėjusiuosius pradėjo atstovauti jau ikiteisminio tyrimo metu, paruošė ir teismui pateikė civilinius ieškinius, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiųjų 1 800 Eur dydžio atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems ir jo atstovei, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų - iš kaltinamojo R. B. priteisiant nukentėjusiajam V. B. 800 Eur, iš kaltinamojo D. B. priteisiant nukentėjusiajam V. B. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304, 305 straipsniais, 307, 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. B.), ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais V. B. ir V. B., lankytis vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusieji, 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. B.), ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiaisiais V. B. ir V. B., lankytis vietose, kuriose tuo metu būna nukentėjusieji, 3) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo R. B. 81,40 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 40 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333).
Priteisti iš kaltinamojo R. B. nukentėjusiajam V. B.: 900 Eur (devynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimo išlaidų.
Priteisti iš kaltinamojo D. B. nukentėjusiajam V. B.: 700 Eur (septynių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Daiktinius įrodymus – CD su vaizdo įrašais ir fotonuotraukomis, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Priteisti iš kaltinamųjų R. B. ir D. B. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 5,95 Eur (penkis eurus 95 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).