- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- 1A-440-350-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00103-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Gaputis (pirm.), Ričardas Gilys, Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiajai atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str. A. V. vienerių metų laikotarpiui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens, šiuo laikotarpiu uždraudžiant A. V. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. V. ir įpareigojant gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.
Iš A. V. A. V. priteista 82,51 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt atstovavimo išlaidų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo mėn. 6 d. apie 22 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, pagriebdamas A. V. už kaklo ir ją smaugdamas, sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kaklo priekinėje dalyje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. V. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-03-19 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba bausmę sušvelninti ir sumažinti neturtinės žalos sumą. Nurodo, kad nuteistas nepagrįstai, nes jokios nusikalstamos veikos nėra padaręs. Jo teigimu, 2012 m. kovo 6 d. vakare, apie 22 val. kalbant, susirašinėjant žinutėmis su draugu, žmona nepagrįstai jį apkaltino bendraujant su meiluže. Paneigus šiuos jos kaltinimus, ji pagriebė iš jo rankų daugiau nei 1000 Lt kainuojantį telefoną, metė jį į sieną, šiam sudužus išėjo iš kambario į virtuvę. Supykęs ant žmonos jis nuėjo paskui ją į virtuvę ir papurtęs už pečių pasodino ant kėdės, pasakydamas, kad toks jos elgesys nepateisinamas ir kad ji turi nusiraminti. Apelianto tvirtinimu, jokio smurto žmonos atžvilgiu nenaudojo, į koją nespyrė, galvos į sieną nedaužė, tik, būdamas įpykęs ant žmonos dėl sudaužyto telefono, išvartė kambaryje fotelius. Pažymi, kad A. V. yra labai konfliktiška, nesivaldanti asmenybė ir dėl aptariamo įvykio jį apkalba, siekdama jį iškeldinti iš jam priklausančio buto. A. V. nuomone, jo veiksmai – žmonos sugriebimas už pečių ir papurtymas nepagrįstai įvertinti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 str., nes jokių ketinimų sukelti jai fizinį skausmą ar sveikatos sutrikdymą jis neturėjo.
Apeliaciniu skundu A. V. taipogi prašo teismui netenkinus jo skundo reikalavimų priimti išteisinamąjį nuosprendį, sušvelninti paskirtą bausmę ir neturtinės žalos dydį. Akcentuoja, kad įpareigojimas metus negyventi savo bute bei 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas priteistas neatsižvelgus į tai kad, jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) rajono ir (duomenys neskelbtini) krašte neturi artimųjų, todėl susirasti kitą gyvenamąjį plotą ir mokėti mokesčius už savo butą jam būtų per didelė našta.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kurio jis iš tikrųjų nepadarė, yra įrodyta ir jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas nepagrįstai.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančią jokių abejonių išvadą, kad A. V. padarė jam inkriminuotą veiką, o tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginys, kad apeliantas nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, yra paneigti byloje sutrinktų bei teismo ištirtų įrodymų visuma.
Apeliaciniame skunde dėstoma nuteistojo pozicija, kurios jis laikėsi ir viso bylos ikiteisminio tyrimo metu bei ją nagrinėjant teisme, kad jis nepadarė šio nusikaltimo, o yra nukentėjusiosios apkalbamas. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji A. V. davė nuoseklius parodymus, kad ji buvo sužalota bendrai jai su sutuoktiniu A. V. priklausančiame bute, pastarajam būnant neblaiviam griebus jai už kaklo, trenkus galvą į virtuvės sieną, o galiausiai pradėjus smaugti. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina nuosprendyje aptarti ir įvertinti liudytojos V. B., kuri su nukentėjusiąja tiesiogiai bendravo iškart po aptariamo įvykio, parodymai. Liudytoja parodė, kad 2012-03-06 vakare į jos namus atėjusi, netoliese gyvenanti, A. V., buvo labai išsigandusi ir detaliai papasakojo konfliktinės situacijos su neblaiviu sutuoktiniu A. V. eigą, kuri visiškai sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis.
Vien iš A. V. pateikto kaltinimo pašalinimas aplinkybės, kaip neįrodytos dėl A. V. dešinės kojos šlaunies sužalojimo, nerodo jos ar liudytojos V. B. parodymų dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo, melagingumo ar nepatikimumo.
Be to, kaip matyti iš byloje esančių VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje ir iš Teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, A. V. medikų buvo apžiūrėta kitą rytą po įvykio ir apžiūros metu nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes. Specialisto išvadoje užfiksuoti A. V. padarytų sužalojimų lokalizacija, pobūdis, laikas, sveikatos sužalojimo mastas, visiškai atitinka, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie jai padarytus sužalojimus.
Pažymėtina, kad nors apeliantas iš esmės neneigia konfliktinės situacijos fakto, tačiau kaskart, teikdamas parodymus, jis nurodydavo skirtingus savo veiksmus A. V. atžvilgiu, t.y. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad žmoną viena ranka sugriebė už kaklo, o kita už rankos ir papurtė (1 t., b.l. 48), aiškindamas aptariamą situaciją teisiamojo posėdžio metu jis kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad viena ranka suėmė už kaklo, o kita už peties ir pasodino A. V. į kėdę, vėliau patikslindamas, kad prieš pasodindamas A. V. ant kėdės ją papurtė apie tris kartus ir tuo metu ji galėjo lengvai susitrenkti galvą ir koją, kartu pažymėdamas, kad jokios tyčios ją žaloti jis neturėjo (1 t., b.l. 84). Grąžinus bylą tyrimui papildyti, įtariamuoju apklausiamas A. V. kaltu neprisipažino ir jau nurodė, kad ant nukentėjusiosios kaklo esantis paraudimas galėjo būti sąlygotas pačios nukentėjusiosios veiksmų - jai striukės užtrauktuku prisitrinant kaklą (2 t., b.l. 16). Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio, vykusio 2012-03-15 metu (2 t., b.l. 64) patikslindamas, kad nukentėjusiąją purtė laikydamas viena ranką už peties arčiau kaklo, o kita ranka tik už peties. Toks apelianto parodymų apie aptariamo įvykio detales nenuoseklumas ir prieštaringumas bandant paneigti savo kaltę argumentais, neatitinkančiais kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų turinio, įskaitant iškeltą versiją apie galimą nukentėjusiosios kaklo susižalojimą pačios veiksmais, t.y. striukės užtrauktuku, negali būti vertinamas kitaip kaip tik bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. O daiktų apžiūros metu, nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefone esančių žinučių, kurios kaip patvirtina nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) gauti duomenys, po konflikto 2012-03-07 00. 04 ir 00.16 val. buvo išsiustos būtent iš A. V. mobilaus ryšio telefono, turinys rodo neigiamą A. V. nusistatymą prieš nukentėjusiąja, paneigia teiginius, kad nukentėjusioji tiesiog pati sukėlusi konfliktinę situaciją išėjo iš namų, ir atitinkamai patvirtina apie buvusį A. V. smurtinio pobūdžio elgesį nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, jog teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus BPK 20 str. 5 d. nuostatos ne pažeistos. Todėl konstatuojama, faktinės bylos aplinkybės nustatytos teisingai, A. V. pagrįstai pripažintas kaltu sukėlęs fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdęs A. V. sveikatą. Nuteistojo veika sutinkamai su BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
BK 140 str. sankcijoje numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skirdamas bausmę A. V. bei nustatydamas jos dydį teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė ir įvertino nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą, pobūdį, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai skyrė laisvės apribojimo bausmę, artimą šios bausmės rūšies minimaliam dydžiui. Skyrus jam kitokią bausmę ar savo trukme dar švelnesnę, bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad kiekvienam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė individualizuojama, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepažeidė bausmės individualizavimo principo. Todėl A. V. paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį nėra aiškiai per griežta ir jos keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Nuteistasis skunde taip pat nesutinka su sprendimu priteisti nukentėjusiosios naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes mano, jog tokio dydžio neturtinė žala nepagrįsta ir neįrodyta.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d str. 1 d.).
Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė pateiktame ieškinyje nurodė, jog ji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo sumušta savo namuose, kur pragyveno ilgus metus, todėl nebesijaučia saugi, priversta glaustis pas pažįstamus, patirtas fizinis smurtas turės reikšmingos įtakos ateities planams, be to, dėl patirtų stiprių dvasinių išgyvenimų ji negalinti atsigauti iki šiol normaliai dirbti, tenka kreiptis į medikus (2 t. b.l. 56). Šios aplinkybės įrodytos teisiamojo posėdžio metu. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą, konkrečias aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes, tai, kad nuteistasis dirba, kas rodo, jog jis turi realią galimybę atlyginti tokio dydžio žalą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija A. V. neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nuteistasis A. V. apeliaciniu skundu nesutinka ir su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone - draudimu vienerius metus prisiartinti prie nukentėjusiosios A. V., įpareigojant jį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. V. bei uždraudimu jam bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja.
BK 72¹ str. 1 d. numatyta, kad draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens teismas gali skirti, jei tai būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama nukentėjusiąją apsaugoti ateityje nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji A. V. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nenori gyventi su A. V., jo bijo, jis jos atžvilgiu yra smurtavęs ir anksčiau, todėl apylinkės teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam šią baudžiamojo poveikio priemonę. Šiuo atveju A. V. apeliacinio skundo argumentai, kad jis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės turės susirasti kitą gyvenamąją vietą ir mokėti mokesčius, kas sudarys daug finansinių problemų, nesudaro pagrindo naikinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar keisti ją kita, kadangi šiuo atveju nukentėjusiosios teisėtų interesų apsauga yra svarbesnė už kaltininko patiriamus nepatogumus.
Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir keisti ar naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.