Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei D. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo, atsakovės D. Š. priešieškinį ieškovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo Kėdainių krašto kredito unija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad santuoka su atsakove jam yra antroji. Iš pradžių santykiai klostėsi gerai, vėliau žmona atitolo. Yra sulaukęs anoniminių skambučių apie žmonos neištikimybę, tačiau šių faktų negali patvirtinti. Ji per savo atostogas vykdavo dirbti į užsienį. Nežino, ką ji dirbo ir kiek uždirbo. Vėliau ji išėjo miegoti į kitą kambarį. Jis neklausė kodėl. Jis buvo padavęs žmonai savo banko kortelę ir ji tvarkė jo pinigus. Jam per mėnesį duodavo 100 Eur. Jei ir buvo mokėta už namo remontus, tai tik iš jo pinigų. Žmona niekuo neprisidėjo. Jos indėlio nėra. Piniginės kompensacijos mokėti nesutinka. Apie jos sudarytas vartojimo kredito sutartis nieko nežino. Žmona priekaištaudavo, kad jo tėvai namą padovanojo tik jam, o ne jiems abiem. Jis visą laiką dirbo žemės ūkio bendrovėje traktorininku. Neneigia, kad vartodavo alkoholio, tačiau priklausomas nebuvo ir nėra. Negali įvardinti dėl kokių konkrečių priežasčių iširo santuoka ir kuo pasireiškė kiekvieno iš jų kaltė.

Teismo posėdyje atsakovė prašė tenkinti priešieškinį. Paaiškino, kad apie du metus gyveno su atsakovu nesudarę santuokos. Jie lygiomis dalimis įsigijo butą. Vėliau buvo susitarta, kad jie padovanos butą ieškovo tėvams, o šie jiems padovanos namą. Ji padovanojo savo buto dalį. Persikėlus gyventi į namą, vieną dieną grįžusi namo, rado dokumentus, kad tėvai padovanojo namą vienam ieškovui. Tada ji žodžiu susitarė su ieškovu, kad jiems įsirengus ir susitvarkius namą, jis padovanos jai namo dalį. Taip neįvyko. Pradėjus remonto darbus, atsirado konfliktai. Ieškovas kaskart ėmė sakyti, kad jai čia niekas nepriklauso ir ji nieko negaus. Kaltino ją, kad ji turi meilužių. Kiekvieną dieną ieškovas vartojo alų. Ji nekreipė dėmesio tol, kol alus nebuvo stiprus, tačiau, atsiradus stipresniam alui, ieškovas, būdamas neblaivus, ją imdavo įžeidinėti. Jis negerbė jos kaip moters. Santuokos iširimo priežastimis laiko ieškovo girtuokliavimą ir nepagarbą jai. Ieškovas pats padavė jai savo banko kortelę, ji to nereikalavo. Ji kas mėnesį išgrynindavo pinigus, jis pasiimdavo 100 Eur ir žinojo, kur padėti likę pinigai. 100 Eur panaudodavo alui ir cigaretėms. Ji mokėjo mokesčius, pirko maistą, rūpinosi buitimi, remontais, už viską mokėdavo. Remonto darbams, ūkiui naudojo ir ieškovo darbo užmokestį. Ji dirbo mokyklos bibliotekoje, jis fermoje. Ji remontų atlikimo metu uždirbdavo virš 1 000 Lt, o ieškovas - mažiau nei 1 000 Lt. Vieną vasarą per atostogas ji vyko į Airiją, kur gyveno jos brolis, dirbti, kad užsidirbtų pinigų pakeisti namo stogą. Pinigus ji pervedė į ieškovo sąskaitą, kadangi jie dalyvavo stogo keitimo programoje. Paramą mokėjo tam, kieno vardu registruotas turtas. Remontus atlikti padėjo jos tėtis ir brolis. Galiausiai, vieną dieną ieškovas liepė jai susidėti daiktus ir išvarė iš namų. Ji išsikėlė gyventi į butą, kurį testamentu jai paliko tėtis. Prašo priteisti 4 809 Eur piniginę kompensaciją už jos dalį, investuotą į namą.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuota per aktyvią EPP paskyrą.

Teismo posėdyje liudytoja I. P. nurodė esanti ieškovo dukra. Paaiškino, Kad jai buvo maždaug 16 metų, kai išsiskyrė jos tėvai. Tėtis susituokė su D. Š. Nepastebėjo, kad tarp jų būtų vykę konfliktai, apie šeimos finansinius reikalus nežino. Iš pradžių su tėvu nebendravo, nes tam prieštaravo mama. Vėliau D. Š. dėka, jos paskatinimu tėvas ėmė bendrauti su ja ir anūkais. Atvažiuodavo pas tėvą į svečius, pasveikinti švenčių proga. Jie tvarkėsi buitį, name buvo atlikti remontai. Mano, kad abu dirbo ir uždirbo pinigus remontams finansuoti. Kiemo aplinką turbūt tvarkė D. Š. Ji su D. Š. nesipyko. Tėvas yra sakęs, kad žmona naudojasi jo banko kortele. Tėvas nepiktnaudžiavo alkoholiu. Pernai per tėvo gimtadienį buvo atvykusi D. Š. ir sakė jai, kad jie nesutaria, D. Š. tuo metu jau gyveno atskirai. Namo įsigijimo aplinkybių nežino. Dėl santuokos iširimo ji nekaltina nei vieno iš jų. Nėra namų be dūmų.

Teismo posėdyje liudytoja Z. C. nurodė esantis ieškovo sesuo. Ji paaiškino, kad D. Š. paliko jos brolį. Negirdėjo kalbų, kad jie žadėjo skirtis. Žmona naudojosi brolio banko kortele kol jis ją užblokavo. Ji menkino savo vyrą kaip beraštį, fermos darbininką, tą pabrėždavo, siekė pasipelnyti. Namo stogas buvo pakeistas broliui gavus kompensaciją iš valstybės. Be to, buvo parduota brolio žemė. Brolis nebuvo girtuoklis. Ji nesiskundė, kad vyras geria. Butas, kuriame jie gyveno anksčiau, priklausė tik broliui. D. Š. atėjo ten gyventi. Dabar butas atiteko jos sūnui. Seneliai paliko.

Teismo posėdyje liudytojas R. Š. nurodė esantis ieškovo sūnus. Po tėvų skyrybų jis liko gyventi su tėvu. Jie dviese gyveno nuomojamame bute apie du metus. Tuomet jis išėjo tarnauti į kariuomenę. Grįžęs, rado, kad tėvas vedęs D. Š. Vienerius metus gyveno su jais. Jam ten buvo blogai gyventi, buvo taikoma drausmė, neleidžiama atsivesti draugų. Todėl jis išsikraustė gyventi pas senelius. Buvo gaila tėvo, jis kasmet nyko. Mano, kad žmona negamino valgyti, jis neturėjo pinigų, žmona duodavo tik cigaretėms nusipirkti. Tėvas nepiktnaudžiavo alkoholiu. Ji nebuvo išvaryta iš namų, dar yra likę jos daiktų. Ji, tėvui nesant namuose, bandė paimti iš namų dokumentus, išsinešti daiktų, todėl name buvo pakeista spyna. Namas buvo remontuotas. Mano, kad prisidėjo jie abu. Prieš du metus D. Š. jam yra sakiusi, kad tėvas ją skriaudžia, nors jis to nepastebėjo.

Teismo posėdyje liudytojas V. B. nurodė esąs atsakovės brolis. Paaiškino, kad iš pradžių sesers ir jos vyro santykiai buvo geri, vėliau prasidėjo konfliktai. A. Š. vartojo alkoholį, po to kabinėdavosi prie sesers. Yra girdėjęs gandų, kad A. Š. geria ir po darbo, nors pats nematė. Pats lankydavosi sesers namuose kartą ar du per mėnesį, švęsdavo šventes, kurių metu vartodavo alkoholį su A. Š. Sesuo išgerdavo tik tautę šampano. Mano, kad dėl jų santuokos iširimo kaltas alkoholio vartojimas. Jis padėjo atlikti remonto darbus name – keisti grindis, dėti lubas. Sesuo važiavo dirbti į užsienį, kad būtų pinigų langams pakeisti. Visada manė, kad namas priklauso jiems abiem, tačiau dabar paaiškėjo, kad ne. Tarp jo ir A. Š. prieš kelis metus kilo konfliktas, kai jam A. Š. priekaištavo, kad jis norėjo vykti parvežti seserį. Nuo tada jis nebendravo su A. Š.

Teismo posėdyje liudytojas R. B. nurodė esąs atsakovės brolis. Paaiškino, kad sesers pasirinkimas jam iš pat pradžių atrodė keistas dėl jų amžiaus, išsilavinimo skirtumų, tačiau jis to seseriai niekada nesakė, nes tai jos pasirinkimas. Pradžioje jų santykiai buvo geri. Jų santuokos griūtį lėmė A. Š. alkoholio vartojimas, priekaištai žmonai, įtarinėjimai, kad ji turi meilužių, nenoras dirbti namuose. Dėl to paties iširo ir A. Š. pirmoji santuoka, jis važiavo kartu su juo į teismo posėdį, todėl girdėjo, kad tą minėjo jo pirmoji žmona. Po santuokos nutraukimo A. Š. apie pusę metų gyveno pas jų tėvus, nes butas liko buvusiai sutuoktinei. Vėliau A. Š. su jo seseria nusipirko butą, kurį vėliau išmainė į A. Š. tėvų namą. Namas buvo netinkamas gyventi, jis sakė seseriai, kad tai yra nelogiška. Padėjo tinkuoti, glaistyti sienas, yra davęs ir medžiagų. Jų tėvas padarė tvorą, davė medienos, brolis taip pat padėjo remontuoti. A. Š. niekada nebuvo kartu dirbant šiuos darbus. Jei būtų žinojęs, kad namas priklauso tik A. Š., nebūtų padėjęs. Name buvo pakeisti vamzdynai, kriauklės, langai, stogas, sienų apdaila. Apie dvidešimt metų gyvena užsienyje. Vasarą grįžęs atostogauti į Lietuvą, kartą ar du aplankydavo seserį. Kiek teko būti, A. Š. grįždavo po darbo, būdamas neblaivus, neprisijungdavo prie jų kompanijos, kartais reikšdavo priekaištus. Apie šeimos finansų tvarkymą nežino. Sesuo per savo atostogas buvo atvykusi pas jį į Airiją, tvarkė namus, kad uždirbtų pinigų langams pakeisti. Sužinojo, kad sesuo paėmė vartojimo kreditą, kurį reikia grąžinti. Nors ji niekada neprašė, jis du metus kas mėnesį jai pervesdavo pinigų, kad ši galėtų mokėti paskolos įmokas. Per jų tėvo 80-mečio jubiliejų A. Š. sukėlė konfliktą prieš svečių, kai atvykusį parvežti svečius į namus jo dukters krikšto tėvą apkaltino esant D. Š. meilužiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno rajono CMS įregistruota A. Š. ir D. B. santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

A. Š. 1999 m. lapkričio 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

A. Š. vardu registruoti automobiliai: „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

D. Š. vardu registruotas automobilis „Nissan Nissan Tiida“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1997 m. gruodžio 12 d. sutartimi D. B. ir A. Š. lygiomis dalimis įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini).

2004 m. liepos 5 d. A. Š. sudarė išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“, kuria finansuotas katilo pirkimas 1 415 Lt suma.

2005 m. rugsėjo 21 d. D. Š. sudarė išperkamosios nuomos sutartį su UAB „Ūkio banko lizingas“, kuria langų pirkimas finansuotas 3 730 Lt suma.

D. Š. 2007 m. birželio 7 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su AB „Hansabankas“, buitinei technikai pirkti gautas 3 000 Lt kreditas, 2008 m. kovo 7 d. vartojimo kredito sutartimi suteiktas 10 000 Lt kreditas būsto remontui.

D. Š. 2014 m. rugpjūčio 13 d. pervedė į A. Š. sąskaitą 3 120 Lt stogui.

D. Š. 2022 m. balandžio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su Kėdainių krašto kredito unija, kuria jai suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas asmeninėms reikmėms.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teismo posėdyje negalėjo paaiškinti bei konkretizuoti kiekvieno iš jų kaltę.

Atsakovė nurodo, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės, o būtent, dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu ir nepagarbos jai.

Įvertinus šalių bei liudytojų paaiškinimus, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad dėl šalių santuokos baigties kaltas išimtinai tik ieškovas. Visi liudytojai patvirtino patys ne kartą vartoję alkoholį su ieškovu ir atsakove (net jei ši išgerdavo tik taurę šampano) švenčių metu. To, kad ieškovas kasdien ar beveik kasdien grįždavo iš darbo neblaivus nepatvirtino net liudytojai. Liudytojas R. B. tą matė vos kelis kartus per kelerius metus, o liudytojas V. B. pats to nematė, o girdėjo tik gandus. Reikia pripažinti ir tai, kad ieškovas visą laiką dirbęs mechanizatoriumi fermoje, darbo metu vairavęs traktorių ir pats turėjęs vairuotojo pažymėjimą bei važinėdavęs į darbą, to nebūtų galėjęs tiek metų sėkmingai daryti, jeigu turėtų įsisenėjusią priklausomybę alkoholiui, pasireiškiančią nuolatiniu alkoholio vartojimu. Atsakovė, išsikėlusi iš namų prieš kelis metus, pati neiniciavo teisminio proceso dėl santuokos nutraukimo, lankydavo ieškovą. Taigi, nėra pakankamai įrodymų byloje, apie ieškovo priklausomybę alkoholiui.

Įvertinus pačias šalis bei liudytojų Z. C. bei R. B. parodymus, pritartina pozicijai, kad ieškovas ir atsakovė buvo ir yra iš esmės skirtingi žmonės pagal savo socialinį statusą, išsilavinimą, todėl jų bendras gyvenimas nesusiklostė savaime dėl esminių jų pasaulėžiūros skirtumų. Dėl šios priežasties laikytina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei prašant, jai, nutraukus santuoką, paliekama ikisantuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilius „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (300 Eur vertės), ir „Nissan Tiida“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (3 000 Eur vertės).

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių turto dalių principo, todėl šalių turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio dalis). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl automobilių padalijimo ir jų vertės, todėl šis ieškinio ir priešieškinio reikalavimas tenkinamas – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiamas automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (300 Eur vertės), atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiamas automobilis „Nissan Tiida“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (3 000 Eur vertės).

Dėl turtinės prievolės

Atsakovė D. Š. 2022 m. balandžio 8 d. sudarė vartojimo kredito sutartį su Kėdainių krašto kredito unija, kuria jai suteiktas 3 000 Eur vartojimo kreditas asmeninėms reikmėms. Kredito grąžinimo terminas – 2025 m. kovo 10 d.

Faktinės aplinkybės rodo, kad šalys vartojimo kredito sutarties sudarymo metu nevedė bendro ūkio. Kreditas paimtas asmeninėms atsakovės reikmėms. Kreditorė pripažįsta, kad tai yra asmeninė atsakovės prievolė, kurią ši vykdo tinkamai. Todėl sprendžiama, kad nutraukus šalių santuoką, atsakovė lieka asmeniškai atsakinga kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai pagal 2022 m. balandžio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl piniginės kompensacijos

Atsakovė prašo priteisti 4 809,28 Eur piniginę kompensaciją už jos dalį atliekant pagerinimus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje.

Rašytiniais duomenimis (pirkimo-pardavimo sutartimi), liudytojų R. B., V. B. parodymais nustatyta, kad šalys dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iki santuokos sudarymo, taigi, tai buvo jų asmeninė nuosavybė. Byloje taip pat nustatyta, kad šis butas buvo išmainytas į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusią ieškovo tėvams. Šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas. Vadinasi, tiek ieškovas, tiek atsakovė perleido savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovo tėvams. Tačiau šie namų valdą padovanojo ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Teisiškai tai reiškia, kad atsakovė neatlygintinai perleido savo asmeninį turtą – ½ dalį buto, už tai neįgydama ekvivalento, t. y. nuosavybės teisės į dalį namų valdos. Priešingas ieškovo ir liudytojos Z. C. aplinkybių traktavimas yra nesąžiningas bei priešingas gerai moralei. Tuo labiau, kad liudytoja Z. C. pripažino, jog šis butas šiuo metu priklauso jos sūnui. Kitaip tariant, galiausiai atsakovės asmeninis turtas neatlygintinai atiteko ieškovo sūnėnui.

Nepaisydama to, atsakovė neprašo taikyti CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatų. Ji prašo kompensuoti jos dalį atliekant ieškovo asmeninio turto pagerinimus.

Atsakovė kaip pagerinimus vertina: šildymo sistemos keitimą, langų keitimą, buitinės technikos įsigijimą, namo vidaus remontą, ūkio pastato stogo keitimą, namo stogo keitimą, kiemo įrengimą, segmentinės tvoros pastatymą.

Rašytiniai duomenys rodo, kad šildymo katilas buvo pirktas ieškovo vardu sudarius išperkamosios nuomos sutartį, atsakovė sudarė išperkamosios nuomos sutartis langams, buitinei technikai įsigyti, remontui. Pati atsakovė patvirtino, kad ji disponavo ieškovo banko kortele ir joje esančiomis lėšomis savo nuožiūra, kas mėnesį duodama ieškovui 100 Eur jo asmeniniams poreikiams. Abiejų sutuoktinių gauti darbo užmokesčiai buvo iš esmės panašaus dydžio. Taigi, išperkamosios nuomos įmokos buvo mokamos bendrosios jungtinės nuosavybės teise (ieškovo ir atsakovės darbo užmokesčių) priklausančiomis lėšomis. Atsakovė neteikė įrodymų, kad įmokas mokėjo būtent iš savo, o ne ieškovo banko sąskaitos.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ūkinio pastato stogo keitimas kainavo 700 Eur, segmentinė tvora – 400 Eur, be to, šie darbai nelaikytini esminiu turto pagerinimu, kurio esmė – kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas. Todėl ši reikalavimų dalis negali būti tenkinama.

Namo stogo keitimas buvo finansuotas pagal NMA programą „Asbesto keitimo programa“. Išlaidų, patirtų dėl papildomų medžiagų, darbų, keičiant namo stogą, buvimas byloje neįrodytas. Atsakovė neteikė jokių duomenų bei neprašė, kad tokius duomenis reikalautų teismas, jei ji negali jų gauti.

Reikalavimas priteisti dalį lėšų už įgytą buitinę techniką nėra teisiškai pagrįstas. Buitinės technikos įgijimas nėra esminis turto pagerinimas. Šiuo atveju, tai vertintina kaip buities sąlygų pagerinimas, kuriuo buvo naudojamasi bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovė turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl buitinės technikos kaip kilnojamojo turto padalijimo, turtą natūra priteisiant ieškovui, o jai – oiniginę kompensaciją pagal turto vertę, esančią bendrosios jungtinės nuosavybės režimo pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), tačiau to nereiškė. Daiktų vertės, buvusios 2007 m., priteisimas nėra teisiškai pagrįstas.

Esminiu turto pagerinimu pripažintinas tik langų keitimas bei namo vidaus remonto darbai (grindų, lubų keitimas, sienų tinkavimas). Kaip minėta, šie darbai buvo finansuoti atsakovės vardu sudarytomis kredito sutartimis. Kreditai buvo mokami bendromis sutuoktinių lėšomis, galimai įmokų mokėjimui buvo panaudoti ir atsakovės brolio R. B. jai pervesti pinigai, t. y. asmeninės atsakovės lėšos, todėl atsakovė turi teisę į pusę šių lėšų kompensacijos. Už langų keitimą sumokėta 1 184,48 Eur, atsakovės dalis – 592,24 Eur. Namo vidaus remontas kainavo 3 697,56 Eur, atsakovės dalis sudaro 1 848,78 Eur sumą. Taigi, atsakovei už minėtus ieškovo asmeninio turto esminius pagerinimus priteistina 2 441,02 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 126 Eur žyminis mokestis, 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 100 Eur išlaidos už mediatorės paslaugas. Mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą. Jų dydis neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 377 Eur žyminis mokestis bei 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Mokėjimo dokumentai patvirtina šių išlaidų realumą. Jų dydis neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos išvardintos bylinėjimosi išlaidos.

Laikytina, kad buvo patenkinta 25 procentai atsakovės priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei iš ieškovo priteisiama 25 procentai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 94,25 Eur žyminio mokesčio ir 125 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Iš atsakovės valstybei priteisiamos 6,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp D. Š. (ikisantuokinė pavardė – B.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims ikisantuokines pavardes – Š., B..

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Nissan Tiida“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (3 000 Eur vertės).

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (300 Eur vertės).

Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 441,02 (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt vieno euro 02 ct) Eur piniginę kompensaciją atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už jo asmenio turto pagerinimą.

Pripažinti asmenine D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole skolinį įsipareigojimą kreditorei Kėdainių krašto kredito unijai, juridinio asmens kodas 300583851, pagal 2022 m. balandžio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 126 (vieno šimto dvidešimt šešių eurų) Eur žyminį mokestį, 300 (trijų šimtų eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 100 (vieno šimto eurų) Eur mediacijos išlaidas.

Priteisti iš ieškovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 94,25 (devyniasdešimt keturių eurų 25 ct) Eur žyminį mokestį, 125 (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 6,64 (šešių eurų 64 ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuokos įrašą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, Valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.