- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-573-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08429-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „ALGUVA LOGISTICS“
- Ieškovas
- Lenkijos
- Kategorijos
- 2.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „ALGUVA LOGISTICS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo pagal ieškovo Lenkijos verslininko A. Ž. įmonės „ZIOLEK – LOGISTYKA“ ieškinį atsakovui UAB „ALGUVA LOGISTICS“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas Lenkijos verslininko A. Ž. įmonė „ZIOLEK – LOGISTYKA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „ALGUVA LOGISTICS“, kuriame nurodė, kad ieškovas 2014 m. sudarė transporto paslaugų sutartį – užsakymą su atsakovu. Pagal užsakymo nurodymus ieškovas 2014-09-17 13.00 val. atvyko į pasikrovimą, tačiau krovinį pakrovė 2014-09-18. Pagal užsakymo nurodymus turėjęs 2014-09-19 įvykti išsikrovimas įvyko vėliau, krovinys pristatytas 2014-09-20 08.00 val. Krovinys turėjo būti perkrautas krovinio pristatymo dieną, bet atsakovas nepateikė kito automobilio kroviniui perkrauti, todėl ieškovas buvo priverstas sandėliuoti krovinį ir perkrovė krovinį į kitą priekabą. Apie savo priverstinius veiksmus ieškovas informavo atsakovą, kuris automobilį perkrovimui pateikė tik 2014-09-23. Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pilnai. Krovinys pristatytas tinkamai. Tam, kad saugiai ir tinkamai pristatyti krovinį, ieškovas patyrė papildomų išlaidų: 200,00 USD dėl priekabos perkrovos, 300,00 USD už prastovą 2014 m. rugsėjo 20-23 dienomis, po 100,00 USD už kiekvieną prastovos dieną. Ieškovas 2014-09-26 pateikė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą 2300,00 USD sumai: 1800,00 USD už transporto paslaugą maršrutu Italija (San Martino) – Lenkija (Pomiechowek), 200,00 USD už perkrovą, 300,00 USD už prastovą; sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2014-10-26. Atsakovas sumokėjo tik 950,00 USD, t.y. 745,84 EUR (pagal valiutų santykį 2014-09-26).
Atsakovas UAB „ALGUVA LOGISTICS“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas visiškai nesilaikė sutartyje numatytų pareigų, reglamentuojančių prastovų apmokėjimo, ekspeditorius informavimo apie iškilusias problemas sąlygas. Krovinio pakrovimas įvyko laiku ir tinkamai, nes sutartimi pakrovimui ir užmuitinimui skiriama 24 val. Pagal sutarties sąlygas prastovos apmokamos tik pateikus užpildytą ir užantspauduotą prastovų lapą ne vėliau nei per 4 dienas po išsikrovimo. Atsakovui nebuvo pateiktas tinkamai įformintas prastovos lapas. Ieškovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų reikalavimui dėl turėtų 200,00 JAV dolerių papildomų išlaidų priteisimo pagrįsti. Sutartis numatė nedelsiant informuoti užsakovą apie problemas. Atsakovui nesutikus laikytis sutartinių įsipareigojimų, ieškovas, siekdamas išsaugoti krovinį, 2014-09-21 buvo priverstas skubos tvarka sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu D. V. (D. W.) dėl krovinio paėmimo ir jo visiško pristatymo į paskirties vietą. Dėl ieškovo kaltų veiksmų atsakovas patyrė 100,00 JAV dolerių papildomas išlaidas. Likusią 950,00 JAV dolerių sumą atsakovas pervedė ieškovui. Apie atsakovo papildomas išlaidas ieškovas buvo informuotas 2014-10-28. Ieškovas iš išsikrovimo vietos išvyko vienašališku savo sprendimu neinformavus atsakovo (b.l. 61-63).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Lenkijos verslininko A. Ž. įmonei „ZIOLEK – LOGISTYKA“ 667,31 EUR skolos už krovinio pervežimą, 77,65 EUR už prastovą, 58,62 EUR nuostolių atlyginimo ir 90,72 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš viso 894,30 EUR bei 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą 744,96 EUR sumą nuo 2015 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo UAB „ALGUVA LOGISTICS“.
Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes, jog krovinys ne dėl ieškovo kaltės pakrautas ne 2014-09-17, bet 2014-09-18. Atsakovas neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, kad dėl vėlavusio krovinio pakrovimo krovinys CMR važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, pristatytas ne 2014-09-19, kaip numatė šalių sudaryta sutartis, bet 2014-09-20 ryte.
Teismas pažymėjo, kad be pateiktos į bylą 2014-09-21 sutarties su D. W. kopijos (b.l. 54) ir D. W. surašyto važtaraščio kopijos ( b.l. 85, 86), jokių kitų dokumentų, pagrindžiančių atsakovo 850,00 USD sumokėjimą D. W. naudai, atsakovas nepateikė. Teismas atsižvelgė, kad iš atsakovo 2015-04-14 mokėjimo nurodyme Nr. 1580 nurodytos mokėjimo paskirties 120/09/14 negalima nustatyti, kad šiuo mokėjimu buvo apmokėtos D. W. paslaugos pagal 2014-09-21 sutartį. Atsakovo 2015-04-14 atliktą mokėjimą D. W. naudai skiria didelis laiko tarpas nuo 2014 m. rugsėjo 21-22 d. pervežimo. Teismas atsižvelgė, kad 2015-04-14 mokėjimo nurodymu 850,00 USD suma D. W. pervesta jau po ieškovo kreipimosi į teismą (2015-03-10) ir po to, kad atsakovas gavo ieškovo ieškinį (2015-03-31). Teismas vertino, kad atsakovo deklaruojama D. W. sumokėta 850,00 USD kaina už vietinį pervežimą Lenkijoje, yra akivaizdžiai neproporcinga tarptautinio pervežimo iš Italijos į Lenkiją 1800,00 USD kainai.
Teismas konstatavo, kad į bylą nepateikta įrodymų, kad, krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį, atsakovas davė ieškovui nurodymą krovinį laikyti ieškovo transporto priemonėje krovinio iškrovimo vietoje. Į bylą nepateikta įrodymų, paneigiančių, kad krovinį gavo krovinio gavėjas (duomenys neskelbtini), bet 2015-09-21 sutartyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta, kur krovinys galutinai ir buvo pristatytas ((duomenys neskelbtini), Mogielnica), nesutampanti su šalių sutartyje nurodyta krovinio iškrovimo vieta ((duomenys neskelbtini), Pomiechowek), leidžia daryti išvadą, kad pakrauta ieškovo transporto priemonė iš šalių sutartyje numatytos išsikrovimo vietos 2014-09-21 išvyko turėdama aiškų krovinio gavėjo atsisakymą priimti krovinį pirmiau nurodytoje krovinio iškrovimo vietoje. Atsakovo su D. W. sudaryta sutartis taip pat patvirtina, kad atsakovui 2014-09-21 jau buvo žinoma, jog krovinys negali būti iškrautas šalių sutartyje nurodytoje iškrovimo vietoje, todėl yra nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas neturėjo išvykti, o iki pat krovinio iškrovimo privalėjo būti šalių sutartyje nurodytoje krovinio iškrovimo vietoje.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad ieškovas krovinį pavėluotai pristatė į krovinio iškrovimo vietą dėl pavėluoto krovinio pakrovimo, t.y. dėl priežasties, už kurią ieškovas nėra atsakingas. Krovinio gavėjui atsisakius iškrauti (priimti) krovinį, ieškovas teisėtai pareikalavo iš atsakovo kuo greičiau krovinį iškrauti. Šalių susitarimu krovinys Pal. Sokoluve perkrautas į atsakovo atsiųstą kitą automobilį. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina atsakovo pretenzijų ieškovui dėl netinkamo krovinio pervežimo nepagrįstumą. Atsakovo atsisakymas sumokėti ieškovui visą sutartimi sutartą krovinio pervežimo 1800,00 USD kainą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, pažeisdamas sutartį, sumokėjo ieškovui už pervežimą tik 950,00 USD. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo nesumokėtą kainos už krovinio pervežimą dalį, t.y. 850,00 USD, yra pagrįstas, teisėtas, todėl jį tenkino.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra atsakingas už krovinio gavėjo atsisakymą priimti krovinį krovinio iškrovimo vietoje, nurodytoje CMR važtaraštyje, dėl krovinio perkrovimo patirtų išlaidų atlyginimą ieškovas turi teisę pareikalauti iš atsakovo (CMR konvencijos 16 str. 1 p.). Ieškovas nurodydamas, kad už krovinio perkrovimą sumokėjo 200,00 EUR, kuriuos prašo priteisti iš atsakovo, nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas 200,0 EUR išlaidas. Todėl teismas reikalavimą atmetė.
Teismas nurodė, kad krovinio perkrovimo diena – 2014 m. rugsėjo 21 d. pripažintina ieškovo prastova, už kurią atsakomybė tenka ieškovui. Apie krovinio gavėjo atsisakymą priimti krovinį atsakovui buvo laiku pranešta, atsakovas pats organizavo krovinio perkrovimą į kitą transporto priemonę. Atsakovui buvo gerai žinoma, kad ieškovas iki krovinio perkrovimo negalėjo dirbti kito darbo, todėl atsakovo atsikirtimai, kad ieškovas nepateikė užpildyto prastovos lapo laikytini prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimams, pagal kuriuos veikti privalo civilinių teisinių santykių subjektai, vykdydami savo teises ir pareigas. Teismas nustatė, kad pagal sutarties sąlygas už vieną prastovos dieną ieškovui priklauso 100,00 USD. Vadovaujantis lito ir užsienio valiutų santykiais 2014 m. rugsėjo 21 d., ieškovui iš atsakovo teismas priteisė 77,65 EUR (100x2,6812:3,4528) už prastovą (CK 1.138, 6.59 str., 6.189 str., 6.808 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) UAB „ALGUVA LOGISTICS“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą iš dalies bei priimti naują sprendimą- ieškovo ieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas detaliai nurodė, kokios priežastys nulėmė aplinkybę, kad krovinys negalėjo būti iškrautas laiku. Atsakovas nurodė, kad krovinio gavėjo sandėlis buvo pilnai užkrautas, krovinys krovinio gavėjo nebuvo iškrautas krovinio pristatymo dieną (2014-09-20). Ieškovui nesutikus laikytis sutartinių įsipareigojimų dėl prastovos, atsakovas, siekdamas išsaugoti krovinį, 2014-09-21 buvo priverstas skubos tvarka sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu D. W. dėl krovinio paėmimo ir jo visiško pristatymo į paskirties vietą. Dėl ieškovo kaltų veiksmų atsakovas patyrė 850,00 JAV dolerių papildomas išlaidas. Likusią 950,00 JAV dolerių sumą atsakovas pervedė ieškovui.
Šalies argumentai
2. D. W. transporto priemonė atsakovo nurodymu 2019-09-21 atvyko į išsikrovimo vietą, nuodytą CMR važtaraštyje (Stanislavovo 86, Pomieshovvek), kur buvo rasta ieškovo pakrauta transporto priemonė, pradėjusi važiuoti iš krovinio iškrovimo vietos nežinoma kryptimi. Atsakovas, neturėjęs žinių apie tai, kur yra vežamas krovinys, atsakovo nurodymu atsiųsta nepakrauta D. W. transporto priemonė vyko paskui važiuojančią ieškovo transporto priemonę tikslu neprasti krovinio. Tokiu būdu D. W. transporto priemonė atvyko į ieškovo įmonės teritoriją Sokolowo Podlaski m., kur ieškovas savavališkai, be atsakovo nurodymų krovinį perkrovė į D. W. transporto priemonę, kuri pristatė krovinį gavėjui į išsikrovimo vietą, nurodytą CMR važtaraštyje. Krovinio 2014-09-21 perkrovimas ieškovo pažymėtas CMR važtaraščio 19 langelyje (b.l. 11-13). Tačiau teismas pripažino, kad nepateikta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad sutartis tarp atsakovo ir D. W., priskirtina prie konsensualinių sutarčių, buvo sudaryta joje nurodytomis sąlygomis nesurašant vieno abiejų šalių pasirašyto dokumento, t.y. apsikeičiant rašytiniais dokumentais.
3. Atsakovas savo iniciatyva kreipėsi su prašymu į D. W. dėl papildomos informacijos pateikimo. D. W. 2015-09-18 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad 2014-09-21 sutartyje-užsakyme Nr. A-14/40-1094 nurodytas krovinio gabenimas buvo atliktas. Ši sutartis šalių žodiniu susitarimu priskirtina prie konsensualinių sutarčių, nes buvo sudaryta aptartomis ir nurodytomis sąlygomis papildomai nesurašant vieno abiejų šalių pasirašyto dokumento. Sutartyje nurodytos transporto priemonės valstybinis numeris skiriasi nuo transporto priemonės, į kurią realiai krovinys buvo perkrautas, nes įvyko techninė klaida rengiant krovinio gabenimo dokumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lenkijos verslininko A. Ž. įmonė „ZIOLEK–LOGISTYKA“ prašo nekeisti 2015-09-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo. Nurodo, kad visos bylos aplinkybės buvo nagrinėtos bei įvertintos, visi įrodymai bei faktai buvo pateikti, šalių atstovai bei liudininkai buvo apklausti ir priimtas teisingas sprendimas. Pažymi, kad visi įrodymai, galintys turėti reikšmę bylos sprendimui turėjo būti pateikti perengiamajame posėdyje. Tuo atveju, jei teismas priimtų naujus įrodymus, pažymi, kad sutartį Nr. A-14/40-1094 atsakovas sudarė su trečiuoju asmeniu D. W. ir ieškovas neprivalo padengti išlaidų susijusių su kitos, ne su juo sudarytos sutarties vykdymu bei apmokėjimu.?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliantas UAB „ALGUVA LOGISTICS“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė raštą be datos „Dėl informacijos pateikimo“ bei 2015-04-14 mokėjimo nurodymą Nr. 1580.
Pagal CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, tačiau nenurodė jokių argumentų, kodėl šių įrodymų nepateikė pirmos instancijos teismui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateikto naujo įrodymo- mokėjimo nurodymo datą (2014-04-14) ir į tai, kad raštas „Dėl informacijos pateikimo“ buvo surašytas jau po sprendimo priėmimo, sprendžia, jog apeliantas turėjo galimybę šiuos rašytinius įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Dėl šių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, teismui pateiktus rašytinius įrodymus atsisako priimti
Kaip matyti apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys, t.y. dėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistos 744,96 Eur sumos. Apeliantas skunde nurodo, kad jis detaliai nurodė, kokios priežastys nulėmė aplinkybę, kad krovinys negalėjo būti iškrautas laiku, tačiau pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei padarė netinkamas išvadas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir apeliantas sudarė 2014-09-11 sutartį – užsakymą Nr. A-14/37–1069, kuria ieškovas įsipareigojo pervežti krovinį (obuolius) iš Italijos į Lenkiją, sutartyje aptariant visas esmines tarptautinio krovinio vežimo sutarties sąlygas: duomenis apie krovinį (vaisiai, 21,5 t bruto svorio), krovinio siuntėją ir pasikrovimo vietą ((duomenys neskelbtini), San Martino B.A. Provice of Verona), pasikrovimo datą ir laiką (2014-09-17, 13.00 val.), pervežimo kainą (1800 USD), išsikrovimo vietą (Poland, Grojec) ir datą (2014-09-19), duomenis apie transporto priemonę ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Sutartyje nurodyta, kad vežėjas įsipareigoja atvykti į pasikrovimą/išsikrovimą sutartyje numatytu laiku. Ieškovas atvyko nustatytu sutartyje laiku (2014-09-17 13 val.), tačiau krovinys buvo pakrautas ne sutartyje numatytu laiku, o 2014-09-18, apie tai nurodant CMR važtaraštyje.
Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti.
Pats apeliantas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta neginčytina aplinkybė, kad krovinys negalėjo būti pakrautas laiku ir apie tai iš anksto buvo pranešta ieškovui. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas nėra atsakingas už su krovinio pavėluotu pristatymu kilusias pasekmes.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad krovinys CMR važtaraštyje nurodytam krovinio gavėjui (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, buvo pristatytas ne 2014-09-19, kaip numatė šalių sudaryta sutartis, bet 2014-09-20 ryte.
Pagal CMR konvencijos 14 straipsnio 1 punkte yra numatyta, kad jei dėl kokių nors priežasčių negalima vykdyti sutarties važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks gavėją, vežėjas privalo gauti nurodymus iš kroviniu disponuojančio asmens. Byloje nėra jokių duomenų, kad krovinio gavėjui atsisakius priimti krovinį, apeliantas būtų davęs kokius nors nurodymus ieškovui dėl tolimesnių veiksmų. Krovinio gavėjui atsisakius iškrauti (priimti) krovinį, ieškovas su kroviniu iš šalių sutartyje numatytos persikrovimo vietos išvyko 2014-09-21, kaip pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, turėdamas aiškų krovinio gavėjo atsisakymą priimti krovinį nurodytoje krovinio iškrovimo vietoje ((duomenys neskelbtini), Pomiechowek). Nors apeliantas teigia, kad 2014-09-21 prasidėjo ieškovo šantažas ir grasinimai telefonu, kad ieškovas nelauks krovinio iškrovimo ir krovinį iškraus savo nuožiūra, tačiau pats apeliantas duomenų, kad jis būtų nurodęs ieškovui laukti kitos transporto priemonės, į kurią bus perkrautas krovinys nepateikė. Negavęs jokių nurodymų iš apelianto, ieškovas krovinį išvežė į Sokolow Podlaski, savo įmonės buveinės vietą, kur krovinys ieškovo darbuotojų 2014-09-21 buvo perkrautas į kitą atsakovo atsiųstą transporto priemonę, kurią vairavo D. W. ir šis pristatė į krovinį į (duomenys neskelbtini), Mogielnica (b.l. 54).
Apeliantas skunde nurodo, kad trečiasis asmuo D. W. buvo pasamdytas tam, kad galėtų vykti paskui ieškovo vairuojamą transporto priemonę ir prižiūrėti krovinį, o D. W. nuvykus iki ieškovo buveinės, ieškovas savavališkai krovinį perkrovė į D. W. automobilį, kuris krovinį pristatė į (duomenys neskelbtini), Mogielnica. Apelianto teigimu 850 JAV dolerių sumokėta suma trečiajam asmeniui D. W. turėjo būti išskaičiuota iš apelianto skolos ieškovui. Visų pirma, pažymėtina tai, kad apeliantas jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad trečiojo asmens D. W. vairuojamas automobilis būtų važiavęs nuo iškrovimo vietos ((duomenys neskelbtini), Pomiechowek) iki Sokolow Podlaski, ieškovo įmonės buveinės vietos. Antra, kad ieškovas krovinį atvežė į savo buveinės vietą, kaip jau aukščiau minėta, lėmė paties apelianto veiksmai, jo nebendradarbiavimas su ieškovu. Be to, apeliantui 850 JAV dolerių už krovinio pervežimą nuo (duomenys neskelbtini), Pomiechowek iki (duomenys neskelbtini), Mogielnica negalėtų būti kompensuojamos, nes jos nėra tiesioginiu ryšiu susiję su kokiais nors neteisėtais ieškovo veiksmais ar CMR nuostatų pažeidimu. Pirmos instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino, kad prastovos dėl apelianto kaltės laikas turi būti apmokamas kaip tai numatyta šalių sudarytoje sutartyje. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, pagrįstai konstatavo, kad ieškovui priklauso už vieną prastovos dieną 100,00 USD, kas vadovaujantis lito ir užsienio valiutų santykiais 2014 m. rugsėjo 21 d., sudaro 77,65 EUR (100x2,6812:3,4528). Apeliantas, ginčydamas visą ieškovui priteistą sumą, įskaitant ir už prastovos laiką priteistą 77,65 Eur sumą, jokių argumentų nepateikė, todėl teisėjų kolegija dėl šios sumos daugiau nepasisako.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmos instancijos teismas turėjo savo iniciatyva išsireikalauti įrodymus, siekiant nustatyti objektyvią tiesą sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas iniciatyvos teisės rinkti įrodymus neturėjo.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.