Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv.(duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016-08-10, apie 9.50 val., Telšiuose, Plungės g. 33D esančios degalinės „Orlen“ teritorijoje, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į valymo įrenginių rezervuarą. R. M. neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijos pareigūnams, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, transporto priemonė neapgadinta. Apgadintas valymo įrenginių rezervuaras.

Teismo posėdžio metu R. M. pripažino, kad buvo toks įvykis. Parodė, kad minėtos dienos ryte apie 7 val. nuvyko automobiliu (duomenys neskelbtini) į degalinę „Orlen“ įsipilti dujų. Kartu buvo tėvas E. M. ir V. P.. Įsipylęs, sukosi ir pamatęs, kad neišsisuks, įsijungė atbulinę pavarą, pavažiavo atgal, tuo tarpu iš degalinės susimokėjęs atėjo tėvelis, atsisėdo į automobilį ir visi išvažiavo. Važiuojant atgal jokio garso negirdėjo, kad būtų į ką nors atsitrenkęs, nepajuto. Iš degalinės niekas išėjęs nebuvo. Grįžęs vakare į namus, iš mamos ir draugės sužinojo, kad uošviui, kurio vardu registruotas automobilis, skambino iš policijos ir pasakė, kad mašina įpuolė į aptvarus. Sužinojęs iš karto nuvyko į degalinę, tačiau vadybininkės jau nebebuvo, o apie įvykį papasakojo operatorė. Kitos dienos 8.00 val. ryte nuvyko į degalinę ir policiją. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, kad važiuodamas prisilietė prie rezervuaro, kuris neaptvertas jokiais borteliais. Ant rezervuaro matėsi daug kitų, didesnių sužalojimų. Sutinka, kad ir jis galėjo sužaloti rezervuarą, tačiau nesutinka, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes jis nepajuto, kad būtų atsitrenkęs į rezervuarą, jokio garso nebuvo. Jei būtų pajutęs, kad į ką nors atsitrenkė, būtų išlipęs pažiūrėti kas nutiko. Taip pat nėra sužalojimų ir ant automobilio.

Liudytojas V. P. parodė, kad R. M. pažįsta, yra miškininkai. Ryte, kada, tikslios datos nepamena, su R. M. ir E. M. nuvažiavo į degalinę Plungės gatvėje. Į automobilį pylė dujas, o jis į bakelį pylė benziną. E. nuėjo sumokėti. Tuo tarpu R. M. apsuko automobilį ir nuvažiavo prie durų, E. parėjo sėdo į mašiną ir išvažiavo. Jis sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, tačiau kad važiuodamas automobilis būtų į ką nors atsitrenkęs, nejuto.

Liudytojas E. M. parodė, kad R. M. jo sūnus. Minėtą dieną jis buvo kartu degalinėje. R. ir V. P. pylė dujas, o jis nuėjęs į degalinę sumokėti. Kai išėjo, automobilis stovėjo aikštelės viduryje, buvo ramu, niekas apie jokį įvykį nekalbėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie įvykį sužinojo tik apie 12 val., kai paskambino žmona ir pasakė, kad įpuolė į aptvarus. Po to buvo kartu nuvažiavęs į degalinę. Automobilį apžiūrėjo, jokių dėmelių nebuvo.

Liudytoja J. D. parodė, kad yra degalinės „Orlen“ vadybininkė. Kaip ir kiekvieną rytą, taip ir rugpjūčio 10 d. nuo 8.30 val. iki 9.00 val. atėjusi į darbą apžiūrinėjo degalinės teritoriją ir pamatė, kad yra įlenktas valymo įrenginių rezervuaras ir jo dangtis už 1-2 metrų nuo jo. Dangtis yra iš stiklo plastiko. Paklausė ar kas įvyko naktį, bet niekas nieko nežinojo. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą pamatė, kad ryte apie 7 val., prie dujų stovi žalia Audi ir suka link rezervuaro. Mašina neprasuko ir atsitrenkė į rezervuarą. Dangtis nuskriejo, vairuotojas atsitraukė atbuline eiga, ateina vyras, įsėdo į automobilį, nuvažiavo prie kolonėlės, įsipylė kuro ir išvažiavo. Ji iškvietė policiją, nes sugadintas įmonės turtas, kuri toliau viską tvarkė. Kitą rytą atėjo žmogus ir pasakė, kad nematė ir nejuto, jog atsitrenkė į rezervuarą. Iš pradžių ji maniusi, kad labai naglai žmogus pasielgė, nuskriejo dangtis, o jis nuvažiavo, bet gal ir galėjo nematyti. Automobilis judėjo lėtai, bet dangtis nuskriejo.

Liudytojas A. S. parodė, kad yra Telšių AVPK VTS vyriausias patrulis. Buvo gautas pranešimas, kad Plungės gatvėje, esančioje degalinėje yra techninis eismo įvykis, automobilis apgadino degalinės inventorių – valymo įrenginį ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus, automobilio jau nebebuvo, o vadybininkė parodė apgadintą įrenginį. Apgadinimas buvo nežymus. Nufotografavo. Vaizdo įraše buvo matyti, kad žmogus atvažiavo prie dujų kolonėlės, įsipylė dujų, įsėdo į automobilį ir tada bandė sukti link degalų kolonėlių, bet sukdamas neišsuko, atsistūmė atgal ir nuvažiavo link kolonėlių, įsėdo keleivis ir jie nuvažiavo. Dangtis, kai atvažiavo, buvo uždėtas, ar buvo nukritęs nežino. Vaizdo įraše, kai buvo smūgis, nepastebėjo, kad dangtis būtų nukritęs. Kadangi dangčio medžiaga iš stiklo pluošto, vairuotojas ne jaunas, mašinos kėbulas ilgas, mano, kad galėjo ir nepastebėti. Jeigu dangtis būtų betoninis, tada būtų pajutęs smūgį tikrai. Stipriai įrenginys nebuvo apgadintas, galėjo ir iš seniau būti apgadintas. Ant automobilio apgadinimo žymių nesimatė, net nematė kurią vietą fotografuoti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

R. M. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apklausiamas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo kaltę dėl šio pažeidimo pripažino Kaip matyti iš duotų parodymų, R. M. iš esmės pripažįsta, kad manevruodamas galėjo kliudyti valymo įrenginį. Be paties administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. prisipažinimo bei jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia ir byloje surinkta medžiaga: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, AB „VENTUS-NAFTA“ pareiškimas ir pranešimas, R. M. paaiškinimas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, pažyma dėl eismo įvykio, atsakymas į pranešimą Nr. SD-16/170, sąmata bei kiti byloje surinkti įrodymai. Ši R. M. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tinkamai.

Pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiama už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad pagal LR ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia ir kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. proceso eigoje nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog jis nepajuto, kad kliudė valymo įrengimų rezervuarą, o apie eismo įvykį jis sužinojo tik kai informavo policijos pareigūnai. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. parodymų matyti, jog tik pamatęs vaizdo įrašą jis įsitikino, jog padarė eismo įvykį, nes smūgio jis nejuto, taip pat nesimatė ir sužalojimų ant automobilio. Jo duotus parodymus patvirtina ir kartu automobilyje buvęs liudytojas V. P., kuris, taip pat patvirtino, kad sėdėdamas ant galinės automobilio sėdynės, nei smūgio, nei jokio pašalinio garso negirdėjo. Iš liudytojos J. D. parodymų matyti, kad dangtis yra iš stiklo plastiko, todėl tikėtina, kad automobilio, kuris pagal liudytojos parodymus važiavo lėtai, kontakto su valymo įrengimų rezervuaro dangčiu galėjo ir neišgirsti. Policijos pareigūnas A. S. taip pat paliudijo, kad atsižvelgiant į tai, kad automobilio kėbulas ilgas, įrenginys sužalotas nestipriai, o dangtis iš stiklo pluošto, todėl kontaktas galėjo ir nepasijusti. Pagrindą manyti, jog R. M. nepajuto eismo įvykio, t. y. automobilio kontakto su valymo įrenginiu ir todėl, neturėdamas tiesioginės tyčios, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, sustiprina ir jo elgesys po eismo įvykio. Po eismo įvykio R. M. iš eismo įvykio pasišalino ne iš karto. Dar važiavo prie kolonėlės įsipilti kuro ir tik po to išvažiavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. M. nebuvo išlipęs iš automobilio, jo neapžiūrėjo, po eismo įvykio nebandė paslėpti automobiliui padarytų apgadinimų. Tai rodo, kad R. M. nesiekė nuslėpti įvykio ir apsunkinti tyrimo. Iš byloje užfiksuotų automobiliui ir valymo įrengimų rezervuarui padarytų apgadinimų (b. l. 13-15) matyti, jog šie apgadinimai nežymūs, taigi savaime kontaktas buvo nestiprus, nesukeliantis triukšmo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog automobilio techninė apžiūra eismo įvykio metu galiojo, be to jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o tai mažina tikimybę, jog asmuo, apsidraudęs tiek privalomuoju civilinės atsakomybės, vengtų atsakomybės už padarytą nežymią žalą.

Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ar objektyviai negalėjo suprasti, jog apgadino automobilį ar kitą objektą, tai gali rodyti, kad jis iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad duomenų, jog R. M. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Teismui nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, neabejotinai įrodančių R. M. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu.

Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpcija ir visas kilusias abejones paneigti turi institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo tarpu, kaip matyti iš protokolą surašiusio asmens parodymų duotų teismo posėdžio metu, jis neturėjo kategoriškos pozicijos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straispnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai.

Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia R. M. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bylos dalyje R. M. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straispnio 1 punktas).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skiriant nuobaudą, įvertintinas padaryto pažeidimo pobūdis bei pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybė, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti R. M. paskyrus artimą minimalaus dydžio baudą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl jam skiriama 30 Eur dydžio bauda.

AB „VENTUS-NAFTA“ 2016-08-26 teismui pateikė pranešimą, kad preliminarus padarytos žalos dydis yra 386,93 Eur ir degalinės turtas yra draustas AB „Lietuvas draudimas“. Pranešime nurodyta, kad draudimo įmonė atlygins AB „VENTUS-NAFTA“ patirtą nuostolį, dėl išmokėtos sumos grąžinimo kreipsis į žalą padariusio asmens draudimo bendrovę, todėl padarytos žalos atlyginimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutarė:

pripažinti R. M. padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą R. M. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant jo veiksmuose administracinį teisės pažeidimą sudarančios sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, būtinai nurodant ROIK numerį 16060435878.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.