- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-488-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Dmitrijus Korsakovas
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Dmitrijaus Korsakovo, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės O. A. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-83-805/2011 pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovei J. V. dėl mirusio sutuoktinio dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei paveldėto turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti, kad A. V., mirusiam 2010-04-12, priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei priteisti iš atsakovės 31 875 Lt kompensaciją už jai atitenkančio paveldėto turto dalį ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, mirus jos sutuoktiniui (ieškovės tėvui), priimdama paveldėjimą, nuo notarės nuslėpė faktą, kad mirusysis turi daugiau įstatyminių įpėdinių. Ieškovei kreipusis į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, buvo atsisakyta jį išduoti, kadangi turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, savininkai viešajame registre turėjo būti nurodyti abu sutuoktiniai. Ieškovė laiko šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis įgytas 1992 metais, galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, kuris reglamentavo, jog turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turtas sutuoktiniam priklauso lygiomis dalimis. Ieškovė, kaip įstatyminė mirusiojo įpėdinė, turi teisę paveldėti ¾ dalis mirusiajam priklausiusio buto dalies. Be to, ieškovė prašė padalinti palikimą ir priteisti jai iš atsakovės 31 875,00 Lt piniginę kompensaciją, kuomet atsakovei priklauso didžioji dalis buto, kuriame ji gyvena, o ieškovė gyvena kitame mieste ir padalyti butą nėra galimybių.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad A. V., mirusiam 2010-04-12, priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), likusioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu. Taip pat priteisė valstybei iš ieškovės 36 Lt, o iš atsakovės 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl to, kad ½ buto priklauso mirusiajam, nėra, todėl atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad butas buvo pirktas santuokos metu, ieškinį šioje dalyje tenkino. Kitoje dalyje ieškinys buvo paliktinas nenagrinėtu ir nurodyta, kad nesant notaro išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, nustatytų paveldimo turto dalių, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu neįregistravus nuosavybės nekilnojamojo turto registre, šalims nesprendus paveldimo turto pasidalijimo klausimo, teismas neturi teisinio pagrindo spręsti dėl 25 500 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei atitenkančią paveldėto turto dalį priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovė O. A. apeliaciniu skundu prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas paliko ieškinį nenagrinėtu ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas pakeisti ir ieškinį šioje dalyje tenkinti: priteisti iš atsakovės 25 500 Lt kompensaciją už atsakovei atitenkančią iš A. V. paveldėto buto dalį bei bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas. Apeliantė nurodė, kad teismui nustačius, kad A. V., mirusiam 2010-04-12 priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo jokių teisinių kliūčių išnagrinėti ieškovės reikalavimą dėl paveldėto turto pasidalinimo, kuomet tarp įstatyminių įpėdinių yra kilęs ginčas. Neišsprendęs tarp paveldėtojų kilusio ginčo teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei CK 5.70 straipsnio nuostatas. Teismo argumentas, jog ieškovė pakeitė ieškinio reikalavimą, nepagrįstas, nes prašomos priteisti kompensacijos suma sumažėjo tik dėl atlikto turto įvertinimo. Reikalavimo sumažinimas negali būti tapatinamas su ieškinio ar dalyko pagrindo pakeitimu. Kadangi turto dalys nustatomos įstatymo, ieškovė to daryti neprašė. Atsakovei priėmus palikimą ir kilus ginčui dėl jo padalijimo, jį išspręsti gali tik teismas, kuris šiuo atveju nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos, kai teismas pats nustato įpėdinių, priėmusių palikimą ratą ir padalija turtą, priteisdamas turto dalį ar piniginę kompensaciją kitiems įpėdiniams. Pabrėžė, kad dėl atsakovės veiksmų nepavyko pasidalinti paveldėto turto, ji piktnaudžiavo savo teisėmis, melavo notarei dėl kitų įpėdinių nebuvimo, ilgai neapsisprendė dėl palaikomos pozicijos. Be to, teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtu privalėjo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsakovė nurodė, kad ginčo butas yra 3 kambarių, todėl įmanoma jį dalinti natūra, nes kompensacija galima tik tuomet, kai paveldėtas turtas yra nedalus. Dėl savo turtinės padėties nurodė, kad ji pragyvena tik iš invalidumo pensijos. Tenkinus ieškinį dalinai ir nustačius mirusiojo turto dalį, ieškovės teisės buvo apgintos visiškai. Atsakovė nurodė, kad notarę informavusi, jog mirusysis turi dukrą, kurios gyvenamosios vietos nežinos, todėl jos veiksmų vadinti piktnaudžiavimu teisėmis nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamos apeliacijos objektu yra šalių - A. V., mirusio 2010-04-12 įstatyminių įpėdinių O. A. - palikėjo dukters ir J. V., palikėją pergyvenusios sutuoktinės J. V. ginčas dėl paveldėto turto pasidalinimo, kuomet ieškovė siekia, jog paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų priteistas atsakovei, o jai išmokėta kompensacija pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kol palikėjo nuosavybės dalis neįregistruota nekilnojamojo turto registre ir šalys neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, kuriame nurodytos paveldimo turto dalys, teismas neturi pagrindo spręsti dėl kompensacijos priteisimo. Kolegija sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normą, reglamentuojančią palikimo pasidalinimą (CK 5.69 straipsnis), todėl sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu pripažinti teisėta ir pagrįsta nėra pagrindo.
Mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą apibrėžiamas paveldėjimo samprata (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. Pažymėtina, kad įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir būdamas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas, o palikimo priėmimo faktas sukuria įpėdiniui nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Nagrinėjamu atveju A. V., mirusio 2010-04-12 palikimą priėmė apeliantė O. A. - palikėjo dukra ir atsakovė J. V., palikėją pergyvenusi sutuoktinė. Pastaroji pagal įstatymą paveldi ¼ dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis), o apeliantė ¾ dalis palikimo (CK 5.1 straipsnio 1dalies 1 punktas). Šiuo sprendimu yra nustatyta, kad palikimą sudarantis turtas yra ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir ši sprendimo dalis nėra apeliacijos objektu. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl sprendimo privalomumo, todėl sprendimu nustatytų palikėjo daiktinių teisių įregistravimas ar neįregistravimas viešajame registre nėra kliūtis, įpėdiniams nesusitarus dėl turto pasidalinimo, jį padalinti teismui pagal įpėdinio ieškinį, kuomet paveldėtas turtas yra šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė (CK 5.68 straipsnis).
CK 5.70 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad įpėdiniai paveldimą turtą gali pasidalinti bendru sutikimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, todėl pirmosios instancijos teismo aiškinimas, kad teismas neturi pagrindo spręsti dėl kompensacijos, t.y. kaip vieno iš turto pasidalinimo būdų, iki paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nebus įregistruotos nuosavybės teisės viešajame registre, kaip tik prieštarauja pirmiau paminėtai teisės normai, reglamentuojančiai turto pasidalinimo būdus. Bylos rašytiniai duomenys (I t., b.l. 127) bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad dar iki bylos iškėlimo teisme šalys nesutarė dėl palikimo pasidalinimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismas turėjo spręsti dėl palikimo pasidalinimo, juolab, kad nebuvo pagrindų jo nedalinti (CK 5.69 straipsnio 2 dalis). Esant tokiems argumentams, pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) panaikintinas ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuomet 2010-10-08 nutartimi taikytų laikinosios apsaugos priemonių panaikinimas yra netikslingas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnis).
Nagrinėjant bylą iš naujo atsižvelgtina į tai, kad turto padalinimo būdai reglamentuoti CK 5.70 straipsnio 2 ir 3 dalyje. Pagal CK 5.70 straipsnio 2 dalį, dalūs daiktai dalinami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais. Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktika dėl subsidiaraus atidalinimo būdo yra plačiai išplėtota aiškinant ir taikant CK 4.80 straipsnio 2 dalį, kuri nagrinėjant bylą iš naujo yra ypač aktuali, kuomet atsakovė nesutikimą su ieškovės pasiūlytu palikimo pasidalinimo būdu išreiškė tiek teikdama atsiliepimą į ieškinį, tiek teisme paaiškindama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B.,E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003;2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. L., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą, dalyje dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir panaikinimo laikinųjų apsaugos priemonių, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.