- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2-86-828/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03894-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- AB DNB banko
- Atsakovas
- I. K., L. P., D. K., R. K., R. P., UAB „Keramis“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kupiškio salyklas“
- Advokatai
- Tadas Zaremba, Martynas Kalvelis
dalyvaujant ieškovo AB DNB banko atstovui advokatui Tadui Zarembai, atsakovų I. K. ir D. K. atstovui advokato padėjėjui Martynui Kalveliui, atsakovei L. P.,
nedalyvaujant atsakovams I. K., D. K., R. K., R. P., atsakovo UAB „Keramis“ atstovui, trečiojo asmens UAB „Kupiškio salyklas“ atstovui,
viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams I. K., D. K., R. K., L. P., R. P., UAB „Keramis“, trečiajam asmeniui RUAB „Kupiškio salyklas“ dėl sandorių negaliojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas actio Pauliana pagrindu reikalauja pripažinti negaliojančiais
1) 2011-05-25 dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų I. K., D. K. ir R. K. dėl 1) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 2) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Panevėžys; 3) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 4) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 5) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 6) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 7) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 8) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys; 9) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys bei 10) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., perleidimo;
2) 2011-10-27 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų R. K. ir L. P., R. P. dėl viso jau nurodyto turto perleidimo;
3) 2011-12-15 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. P., R. P. ir UAB „Keramis“, dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., Švenčionių r., perleidimo
ir taikyti restituciją - sandoriais perleistą turtą grąžinti I. K. ir D. K. nuosavybėn. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad atsakovė I. K. buvo jo skolininkė, sudarydama 2011-05-25 dovanojimo sutartį, ji perleido visą savo turėtą turtą. Todėl nebėra turto, iš kurio ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą, kurio bendra suma 2 640 008, 08 Lt. Visi asmenys ginčijimais sandoriais perleidę ir įgiję turtą, buvo nesąžiningi, nes jie susiję (atsakovai I. K., D. K., R. K. yra šeimos nariai, atsakovės I. K. ir L. P. yra vaikystės draugės, K. ir P. šeimos artimai bendravo, atsakovai I. K. ir L. P., R. P. bei UAB „Keramis“ vadovas ir dalyvis R. K. buvo turto bendrasavininkai, R. K. yra I. K. pusbrolis, jis jau buvo įsigijęs turto iš I. K., visiems atsakovams buvo arba turėjo būti žinoma apie I. K. finansinius sunkumus) ir negalėjo nežinoti, kad sandoriai pažeidžia ieškovo interesus.
Atsiliepimas
Atsakovai I. K., D. K., R. K. atsiliepime prašė ieškinį atmesti, į teismo posėdį, apie kurį jiems pranešta pagal įstatymo reikalavimus (CPK 121, 122 str.), neatvyko. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atsakovų I. K. ir D. K. atstovas paaiškino, kad ieškovo skolininkė yra tik atsakovė I. K., tačiau 2011-05-25 dovanojimo sutartimi 9 iš 10 perleidžiamų objektų (atitinkamos dalys Panevėžio m. esančių 9 žemės sklypų) buvo atsakovo D. K. asmeninė nuosavybė. Dešimto perleisto objekto, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio sklypo (Švenčionių r.), vertė yra nedidelė, palyginus su ieškovo reikalavimu atsakovei. Todėl dovanojimo ir kt. sandorių panaikinimas prieštarautų teisingumui, protingumui ir sąžiningumui. Be to ieškovas neįrodė ir visų actio Pauliana sąlygų.
Atsakovai L. P., R. P. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovas R. P. į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta pagal įstatymo reikalavimus (CPK 121, 122 str.), neatvyko. Atsiliepime atsakovai nurodė, atsakovė L. P. posėdžio metu paaiškino, kad 9 iš 10 2011-05-25 dovanojimo sutartimi perleistų objektų (atitinkamos dalys Panevėžio m. esančių 9 žemės sklypų) buvo asmeninė atsakovo D. K. nuosavybė. Šie objektai suformuoti iš žemės sklypų, kuriuos ji ir atsakovas D. K. įgijo 2004-02-27 pirkimo pardavimo sutartimis. Tiek ji, tiek D. K., sutarčių sudarymo metu buvo santuokose, tačiau notarei aiškiai išreiškė valią įgyti nurodytą turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Sklypai buvo įgyjami asmeninėn nuosavybėn, nes jos santykiai su R. P. tuo metu buvo pašliję, tiek ji, tiek D. K. už sklypus mokėjo asmeninėmis lėšomis. D. K. jai buvo minėjęs, kad tai jo motinos pinigai. Tai buvo įforminta, atliekant atitinkamus įrašus sutartyse bei notarine tvarka patvirtinant jų sutuoktinių sutikimus dėl to. 2011-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi nurodytas turtas buvo perleistas jai kaip turto bendrasavininkei. 10 objektas (Švenčionių r. esantis žemės sklypas) į šią sutartį buvo įrašytas per klaidą. Iš tikrųjų jį R. K. rengėsi perleisti UAB „Keramis“. 2011-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimi ši klaida buvo ištaisyta.
Atsakovas UAB „Keramis“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurį jam pranešta pagal įstatymo reikalavimus (CPK 121 str.), neatvyko. Atsiliepime nurodė, kad nėra visų actio Pauliana tenkinimo sąlygų.
Tretysis asmuo UAB „Kupiškio salyklas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurį jam buvo pranešta pagal įstatymo reikalavimus (CPK 121, 122 str.), neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas 2009 m. birželio 11 d. Kreditavimo sutarčių Nr. K-1200-2009-10 ir Nr. K-1200-2009-9 pagrindu suteikė trečiajam asmeniui kreditą, o atsakovė I. K. Laidavimo sutartimis įsipareigojo atsakyti ieškovui už trečiojo asmens prievolių pagal kreditavimo sutartis vykdymą (b. l. 1 t. 39-76). Trečiajam asmeniui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas vienašališkai nutraukė minėtas kreditavimo sutartis. Trečiajam asmeniui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri šios bylos nagrinėjimo metu buvo nutraukta, tačiau 2012-04-02 teismo nutartimi šioje byloje buvo patvirtintas 2 648 859,68 Lt ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui (b.l. 1 t. 114). 2011-05-25 trečiojo asmens pradelstų įsipareigojimų ieškovui suma buvo 1 036 482,32 Lt (b.l. 2 t. 58). 2011-05-25 dovanojimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovų I. K., D. K. ir R. K., atsakovei R. K. buvo perleista 1) ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys bei 10) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 t. 77-98). 2011-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovų R. K. ir L. P., R. P., šis turtas vėl buvo perleistas (b.l. 2 t. 107-134). 2011-12-15 pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovų L. P., R. P. ir UAB „Keramis“, buvo perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 2 t. 100-106). Po sandorių sudarymo atsakovė I. K. nebeturi jokio turto, iš kurio gali būti išieškoma pagal ieškovo reikalavimą.
Ieškovas nurodo, kad ginčijami sandoriai pažeidžia jo kaip atsakovės I. K. kreditoriaus interesus, todėl turi būti pripažinti negaliojančiais CK 6.66, 6.67 str. (actio Pauliana) pagrindu.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
Viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamu sandoriu pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Nustatinėjant šią sąlygą, neturi būti suteikiamos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006). Siekiant nustatyti, ar ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės, reikia palyginti esamą skolininko turto padėtį su ta, kuri būtų, jei ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas, t. y. reikia įvertinti ne tik ginčo sandoriu perleisto turto piniginę išraišką, bet ir visą skolininko iki ginčijamo sandorio turėtą turtą ir turimą po jo sudarymo.
Ieškovas, nurodydamas, jog jo skolininke yra tik atsakovė I. K., kuri asmeniškai laidavo už trečiojo asmens įsipareigojimų ieškovui pagal kredito sutartis įvykdymą, teigia, kad ginčijama 2011-05-25 dovanojimo sutartimi atsakovė perleido paskutinį jos turėtą turtą, ir kito turto, iš kurio ieškovas galėtų patenkinti savo reikalavimą, nebėra. Todėl, ieškovo manymu, sandoris pažeidžia jo kaip atsakovės I. K. kreditoriaus teises. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus, daro priešingą išvadą - ginčijamo sandorio sudarymas neturėjo esminės įtakos ieškovo, kaip atsakovės I. K. kreditoriaus teisėms, t.y. jų iš esmės nepažeidė, todėl nėra nurodytos būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos.
Bylos įrodymai patvirtina, kad 2004-02-27 pirkimo – pardavimo sutartimis atsakovai D. K. ir L. P. įsigijo žemės sklypus, iš kurių buvo suformuoti sklypai, kurių dalys buvo perleistos ginčijama 2011-05-25 dovanojimo sutartimi (b.l. 2 t. 77-85, 1 t. 21-38, 77-98). 2004-02-27 sutartys (sutarčių 1 p.), 2004-02-27 I. K. pareiškimas, įrašai viešajame registre, registruojant 2004-02-27 sutartimis įgytus objektus, patvirtina, kad atsakovas D. K. žemės sklypų atitinkamas dalis įsigijo asmeninės nuosavybės teise (b.l. 2 t. 77-85). Iš 2004-02-27 sandoriais įgytų dviejų žemės sklypų, buvo suformuoti nauji devyni žemės sklypai, kurių atitinkamos dalys taip pat buvo įregistruotos viešajame registre kaip atsakovo D. K. asmeninė nuosavybė (b.l. 1 t. 21-38, 77-98). Atsakovė L. P. paaiškino, kad kartu su D. K. 2004-02-27 sandorių metu sklypus siekė įgyti būtent asmeninės nuosavybės teise, dėl to ši aplinkybė buvo pabrėžta sutartyse, jų sutuoktiniai notarui pareiškimais patvirtino, jog su tuo sutinka, notaras išaiškino sutuoktiniams tokių sandorių pasekmes, sklypai buvo įgyti pirkėjų asmeninėmis lėšomis. Teismo vertinimu, 2004-02-27 sutartys (sutarčių 1 p.), 2004-02-27 I. K. pareiškimas, nurodyti įrašai viešajame registre apie D. K. asmeninę nuosavybę yra tiek duomenys, paneigiantys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją turtui sutuoktinio įgytam po santuokos sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.), tiek iš esmės atitinkantys vedybų sutarčiai įstatymo keliamus reikalavimus (CK 1.73 str. 2 d., 1.74 str. 2 p., 3.101, 3.103, 3.104 str.). Todėl šie duomenys, atsižvelgiant ir į atsakovės L. P. paaiškinimus apie 2004-02-27 sutarčių sudarymo, naujų sklypų formavimo ir jų registravimo aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, jog ginčijama 2011-05-25 dovanojimo sutartimi devyni iš dešimties perleistų objektų - 1) ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 3) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9) ½ dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys – buvo ne bendroji jungtinė atsakovų I. K. ir D. K. nuosavybė, o asmeninė atsakovo D. K. nuosavybė. Sutarties 5.1 p., kuriame nurodoma apie perleidžiamų objektų teisinį režimą (bendrąją jungtinę nuosavybę), laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi jis prieštarauja tiek atitinkamiems įrašams viešajame registre, tiek kitiems sutarties punktams (2.2 – 2.10 p.). Ieškovas, kaip pats nurodė, reikalavimo teisės į atsakovą D. K. (jo asmeninę nuosavybę) neturi. Todėl daroma išvada, kad 2011-05-25 perleidžiant sutartyje nurodytas atitinkamas dalis Panevėžio m. esančių žemės sklypų, ieškovo, kaip atsakovės I. K. kreditoriaus, teisės negalėjo būti pažeistos, ir sandorio šioje dalyje panaikinimas ir restitucijos pritaikymas (turto grąžinimas asmeninėn atsakovo D. K. nuosavybėn (ieškovo reikalavimas, jam teigiant, jog jo skolininkė yra tik atsakovė I. K., į nurodytą turtą negali būti nukreiptas)) neturėtų jokios įtakos atsakovės I. K., kaip ieškovo skolininkės, mokumui ar turtinei padėčiai.
Teismo vertinimu, ieškovo teisės negalėjo būti pažeistos ir dėl kito objekto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Švenčionių r. – perleidimo ginčijama 2011-05-25 dovanojimo sutartimi. Bylos duomenys patvirtina, kad šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2 712 Lt (b.l. 1 t. 92-93). Tokia suma sklypas įvertintas tiek dovanojimo sutarties, tiek pirkimo-pardavimo sutarčių šalių. Sutartyse nurodyta, kad už jį buvo sumokėta būtent ši kaina (b.l. 1 t. 93, 2 t. 100-134). Jokių kitų įrodymų apie šio sklypo vertę 2011-05-25 byloje nėra. Todėl daroma išvada, kad šio sklypo rinkos vertė ir buvo tokia, kokia nurodyta sutartyse. Kadangi šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių I. K. ir D. K. nuosavybė, manytina, kad ieškovas, kaip minėta, būdamas tik atsakovės I. K. kreditorius, nenuginčijęs sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos (CK 3.117 str. 1 d.), turėtų teisę patenkinti savo reikalavimą iš šio turto tik 1 356 Lt apimtimi. Byloje gi nustatyta, kad ieškovo reikalavimo teisė atsakovei I. K. galėtų sudaryti 2 648 859,68 Lt (b.l. 1 t. 39-76, 114). Todėl daroma išvada, kad 2011-05-25 sandorio dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sudarymas negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės I. K. mokumui ieškovo nurodyto reikalavimo (2 648 859,68 Lt) patenkinimo aspektu, t.y. nors ir patenkinus ieškovo byloje reiškiamus reikalavimus (panaikinus sandorius, grąžinus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. I. K. ir D. K. bendrojon nuosavybėn) atsakovės galimi įsipareigojimai ieškovui būtų patenkinti tik labai nedidele dalimi (1 356 Lt). Nors akivaizdu, kad šia dalimi (1 356 Lt) ieškovo reikalavimas galėtų būti patenkintas ir netaikant ieškovo reikalaujamų priemonių (trijų sandorių panaikinimo, turto išreikalavimo iš įgijėjų), o skolą išieškant iš atsakovės kilnojamojo turto ar pajamų.
Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad, patenkinus ieškovo šioje byloje reiškiamus reikalavimus, nebūtų įgyvendinta actio Pauliana paskirtis (atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą), iš esmės būtų pažeista kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, neproporcingai suvaržytos kitų civilinėje apyvartoje dalyvaujančių asmenų teisės bei teisėti interesai, nepagrįstai suteikiant privilegijas kreditoriui, ir tai iš esmės prieštarautų civilinių teisinių santykių stabilumo, teisėtų lūkesčių bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 4 d.). Nenustačius vienos iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų (ginčijamu sandoriu pažeidžiamos kreditoriaus teisės), kitų sąlygų egzistavimas nebenustatinėjamas.
Nepripažinus negaliojančia 2011-05-25 dovanojimo sutarties, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis ir po jos sekusias sutartis (2011-10-27, 2011-12-15 pirkimo-pardavimo sutartis) dėl aptarto turto perleidimo, kadangi šios sutartys dėl jau nurodytų aplinkybių taip pat negalėjo iš esmės pažeisti ieškovo, kaip atsakovės I. K. kreditoriaus, teisių.
Ieškinį atmetus, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo, sprendimui įsiteisėjus panaikinamos (CPK 150 str. 2 d.), ieškovas privalo atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.). Pateikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei privalėjo pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, todėl permokėta mokesčio dalis jam grąžinama (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš AB DNB banko, k. 112029270, D. K., .k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 1 830,12 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt litų 12 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš AB DNB banko, k. 112029270, valstybei 106 Lt (vieną šimtą šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti AB DNB bankui, k. 112029270, jo 2012-05-23 mokėjimo pavedimu Nr. APM 6014792 sumokėto žyminio mokesčio dalį – 758 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus). Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Byloje 2012-05-31 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą – palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimui įsiteisėjus - panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.