Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-10-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2930-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
A15.-2930-486/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02527-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
Pažeidėjas
S. S.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
NuorašasByla Nr. A15.-2930-486/2020
Proceso Nr. 4-68-3-02527-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., gim.(duomenys neskelbtini) , surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir LR ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2020 m. rugsėjo 5 d., 22 val. 30 min., Vilniuje, Stepono Batoro – Pučkorių g., vairuodamas automobilį Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsitrenkė į kelio bortus ir juos apgadino. Padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais S. S. įvykdė administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo S. S. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai prisipažino dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo (duomenys neskelbtini) metų ir nuo to laiko jokių įvykių neturėjo, automobilį vairuoja atsakingai. Įvykio metu jis buvo pavargęs po antros pamainos, tamsus kelias, o ten buvo posūkis. Dėl pasišalinimo, tai S. S. neturėjo su savimi telefono, nes namie buvo palikęs pas žmoną, stabdė mašinas, tačiau nei viena nestojo, nors jo mašinos avarinis mirksėjo. Buvo šokas. Po to nuėjo pėsčiomis namo, tada kažkodėl paskambino savo viršininkui, jis liepė kviesti tralą, kad patraukti tą mašiną iš įvykio vietos. Dėl tralo neprisiskambino. Po to tą automobilį išvežė policijos pareigūnų pagalba. S. S. paaiškino, kad teisės vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalingos. Jis turi ką tik gimusį kūdikį (duomenys neskelbtini) mėnesių, dažnai reikia nuvežti į polikliniką. Be to pats S. S. gyvena (duomenys neskelbtini) , o dirba (duomenys neskelbtini), todėl toli važiuoti į darbą.

Be S. S. visiško prisipažinimo įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius nusižengimus, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos faktinės bylos aplinkybės (b. l. 3).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis M. Š. 2020 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. buvo gautas pranešimas, kad važiuojant link Naujosios Vilnios, už „Šašlykinės“ stovi automobilis Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iššovė oro pagalvės, žmonių nei viduje nei šalia nėra. Atvykus į vietą automobilis rastas, jis buvo apgadintas po eismo įvykio, šalia rasti apgadinti važiuojamosios dalies borteliai. Vairuotojo bei kitų asmenų vietoje nebuvo, jis pasišalino (b. l. 4).

Eismo įvykio schemoje atsispindi įvykio aplinkybės (b. l. 5).

Sąmatoje atsispindi dėl eismo įvykio patirta žala – 827,80 eurų (b. l. 13).

Šalies argumentai

S. S. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis važiuodamas iš darbo tamsiu paros metu, apie 22.30 val., nepastebėjo esamos kliūties esant kelio darbams, atsitrenkė į apsisukimo bordiūrą, nuo stipraus smūgio iššovė oro pagalvės. Kadangi neturėjo galimybės paskambinti stabdė važiuojančius automobilius, pagalbos nesulaukė, nusprendė grįžti namo pesčiomis. Iki ryto bandė ieškoti transporto automobiliui pargabenti (b. l. 10).

LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Tuo tarpu LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo S. S. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad S. S. buvo neatsargus, atsitrenkė į kelio bortus ir juos apgadino. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes, jos veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Sprendžiant dėl S. S. administracinės atsakomybės pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. eismo įvykio metu vairavęs automobilį, suvokė, kad įvyko eismo įvykis, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokie jos veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, juolab kad apgadino bortus, tačiau tą ignoruodamas sąmoningai iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal LR ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad ji suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Dėl skirtinų nuobaudų.

LR ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Tuo tarpu LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.

S. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą S. S. teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį. Nors jis praeityje administracine tvarka baustas, tačiau ne už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinė nuobaudą už važiavimą be bilieto (ANK 446 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina į S. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes S. S. skirtinos LR ANK 417 straipsnio 7 dalies, 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini arčiau minimumo. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis LR ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės.

Pažymėtina, kad LR ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog už LR ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Taigi šiuo aspektu pažymėtina, jog tokios poveikio priemonės taikymas ar netaikymas yra teismo diskrecijos teisė. Akivaizdu, kad pasišalindama iš eismo įvykio vietos S. S. aiškiai suvokė, kad dėl tokio jo elgesio gali atsirasti pasekmės. Tačiau peržiūrėjus išrašą apie jo administracinius nusižengimus matyti, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl paminėta administracinio poveikio priemonė šiuo atveju netaikoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664, 665 straipsniais,

nutaria:

S. S., gim. (duomenys neskelbtini) , pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą.

S. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti S. S. galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų dydžio baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke DNB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „Danske Bank“ Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122301383.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis LR ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski