Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-112-1017/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-21
Bylos Nr.
II-112-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00240-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
V. N.
Kategorijos
Skundas Nr. II-112-1017/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00240-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Gretai Sankūnei,dalyvaujant skundą padavusiam V. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 10ANN-128120752-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 10ANN-128120752-17 V. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2, 8 dalis dėl to, kad jis 2017 m. lapkričio 10 d., 12.30 val., Rodūnios kel. 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, t. y. sustojo ir paliko stovėti minėtą automobilį, be to, be leidimo tikrinančio pareigūno, išlipinėjo iš transporto priemonės, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 bei 16 punktus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda (b. l. 7).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui V. N. pateikė skundą dėl paminėto nutarimo panaikinimo. Nurodė, kad V. N. į oro uostą atvyko palydėti giminaitę, kuri skrido į Norvegiją, kartu važiavo B. M.. Kadangi lagaminai buvo sunkūs, B. M. nuėjo pasiimti vežimėlio tam, kad pakrautų lagaminus. Kai lagaminai buvo pakrauti, B. M. padėjo giminaitei nugabenti vežimėlį į oro uostą, o jis sėdėjo vairuotojo vietoje ir laukė, kol ateis B. M., automobilio variklio neišjungė, kitiems eismo dalyviams kliūčių nesukėlė. Iškart priėjo pareigūnas ir paprašė dokumentų, po to, pasakė, kad V. N. ateitų į automobilį. Išlipęs iš automobilio, priėjo prie pareigūno automobilio ir norėjo atsisėtų šalia jo, bet pareigūnas pasakė, kad V. N. turi perstatyti automobilį. Tuo metu jau grįžo B. M.. Jis perstatė automobilį į vietą, kurią nurodė pareigūnas, išlipo iš savo automobilio ir pradėjo judėti link pareigūno automobilio, tuo metu pareigūnas pradėjo šaukti, kad jis atsisėstų į savo automobilį. Kai prisiartino prie pareigūno, pasakė jam, kad nori paaiškinti įvykio aplinkybes, bet pareigūnas pasakė, kad viskas aišku. Praėjus kuriam laikui, atnešė iškart protokolą ir nutarimą. Pareigūnui jis pasakė, kad buvo pažeistos jo teisės, nes nesuteikta galimybė duoti paaiškinimus, bet pareigūnas numojo ranka. V. N. skunde nurodė, kad jis stovėjo 4-5 minutes, mano, kad kelio ženklo Nr. 333 reikalavimų nepažeidė. Be to, pats pareigūnas liepė perstatyti automobilį į kitą vietą, reikalavimo neišlipti iš automobilio nedavė. Taip pat pareiškėjui buvo apribota teisė duoti paaiškinimus, priimant nutarimą, jis nedalyvavo bylos nagrinėjime ir nebuvo apklaustas (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti (b. l. 4).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. N. palaikė savo skundą, prašė panaikinti skundžiamą nutarimą. Paaiškino, kad jis atvyko į oro uostą, į išlaipinimo aikštelę, sustojo, atvažiavo trise. Tuomet jo draugė Beatrisa išėjo vežimėlio (užtruko apie minutę laiko), po to grižo, pasikrovė lagaminus ir su keleive išėjo į oro uostą, o jis atsisėdo į automobilį ir laukti. Laukė apie tris minutes, tada priėjo pareigūnas, paprašė dokumentų, paklausė, kodėl jis stovi. Jis suprato, kad pareigūnas liepia ateiti ir atsisėsti į jų mašiną, todėl išlipo ir nuėjau prie pareigūno mašinos. Pareigūnas paklausė, ko atėjau, o jis jam pasakė, kad pareigūnas prašė ateiti. Tuomet pareigūnas pasakė, kad turbūt ne taip suprato jį, sakė perstatyti į kitą vietą automobilį. V. N. grįžo į savo automobilį, tuo metu grįžo ir Beatrisa, ji pasakė, kad galime važiuoti, bet jis atsakė, kad ne ir perstatė automobilį. Vėl išlipo eiti link pareigūno, tuomet pareigūnas pradėjo šaukti, kad jis sėstų į mašiną. Paklausė kodėl, pasakė, jog nori duoti parodymus, bet pareigūnas pradėjo šūkauti, o pareiškėjas pradėjo filmuoti, laukė kol surašys protokolą. Po to, kai jis pareigūnas atėjo su protokolu ir nutarimu, paklausė pareigūno, ar nenori išklausyti paaiškinimo, o pareigūnas atsakė, kad jam ir taip viskas aišku. Jis žinojo, kad ženklas ten yra, jog stovėti draudžiam, bet reikia palydėti asmenį iki lygaus paviršiaus, gal porą minučių draugė užtruko. Mano, kad sustoti, išsikrauti lagaminus galima. Be to, mano, kad nepažeidė KET, nes straipsnis nereglamentuoja laiko, asmuo gali ir pusvalandį išsikrauti lagaminus, reikia vadovautis sąžiningumo kriterijais (b. l. 28-29).

Peržiūrėjus vaizdo įrašus, V. N. paaiškino, kad iš pradžių pareigūnai stovėjo, vėliau iš vaizdo įrašo matosi, kad jie apsuko ratą ir prisiartino. Vaizdo įraše Nr. 139-R matosi, kaip pareigūnas atėjo prie pareiškėjo automobilio, sakė duoti dokumentus, klausė kodėl pareiškėjas stovi, o jis atsakė, kad laukia. Tuomet jis suprato, kad jam liepė ateiti į pareigūnų automobilį. Priėjęs, jis atidarė dureles ir norėjo atsisėti. Norėdamas atsisėsti į pareigūnų automobilį, pasakė, kad daug automobilių, visi taip laukia, bet pareigūnas paklausė, ko jis atėjo ir jis atsakė, kad atėjo duoti paaiškinimų. Pareigūnas pasakė, kad nieko nereikia ir liepė perstatyti automobilį. Jis perstatė savo automobilį į priekį pareigūnų automobilio, nes jam pareigūnas taip pasakė, pats taip nedarytų. Pareiškėjas supranta, ką reiškia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kai pareiškėjas perstatė automobilį, tada priėjo prie pareigūno ir pasakė, kad jį išklausytų. Pareigūnas pradėjo grubiai šaukti, mostu jį palydėjo atgal. Nuo tada jis sėdėjo ir laukė automobilyje, buvo atneštas protokolas bei nutarimas. Vaizdo įraše Nr. 439-R, 12.35-12.37 val., matosi, kad ateina antras pareigūnas ir atsisėda į automobilį, jau po to kai pareiškėjas sėdėjo automobilyje ir niekur nejudėjo, laukė. Su antru pareigūnu (V. Ž.) pareiškėjas visai nebendravo (b. l. 38).

Teismo posėdžio metu liudytoja B. M. paaiškino, kad įvykio metu ji kartu su pareiškėju ir giminaite atvažiavo į oro uostą, į antrą aukštą, kur galima išlaipinti keleivius. Turėjo bagažo, ji nuėjo vežimėlio, grįžusi pakrovė bagažą ir nuėjau su keleive į salą, o pareiškėjas liko mašinoje. Oro uoste ji paliko lagaminus ir grįžo į mašiną. Ji iš viso užtruko penkias minutes, nuėjo tik iki registracijos, oro uosto viduje ilgai nebuvo. Tada jai pareiškėjas pasakė, kad negali važiuoti, nes pareigūnai paprašė pastatyti automobilį į kitą vietą. Pareiškėjas pastatė automobilį į kitą pusę, išlipo iš mašinos pasiaiškinti, bet pareigūnas pradėjo labai garsiai kalbėti. Paskui pareiškėjas atsisėdo į automobilį, pareigūnas atnešė protokolą ir nutarimą. Pareiškėjas pasakė, kad su nutarimu nesutinka, o pareigūnai sakė kreiptis į teismą, jei jis nori parašyti paaiškinimą (b. l. 29-30).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. R. nurodė, kad jis atpažįsta salėje sėdintį asmenį, jam buvo surašytas protokolas su nutarimu dėl kelio ženklo „stovėti draudžiama“ pažeidimo. Įvykio metu liudytojas patruliavo su kolega V. Ž., pamatė pažeidimą ir nubaudė pažeidėją. Tai buvo oro uoste, prie išvykimo panduso, ten kur atvažiuoja žmonės ir išleidžia keleivius, iškrauna daiktus ir išvažiuoja, ten stovėti negalima. Asmuo stovėjo prie įėjimo iki pareigūnui pareinant apie 4 minutes, yra vaizdo įrašas. Kelio ženklo „stovėti draudžiama“ laikas stovėjimo įstatyme neapibrėžtas, bet galima stovėti ne daugiau nei reikia išlaipinti keleivius arba iškrauti daiktus. Liudytojas priėjo prie stovinčio automobilio, asmuo sėdėjo vienas, laukė, kol ateis keleiviai. Paklausė jo, dėl ko pažeidinėjamas kelio ženklas, buvo bendraujama su pažeidėju. Suprato, kad buvo trys žmonės: viena keleivė grįžo, kai palydėjo žmogų, kuris nori išskristi, o pareiškėjas vienas laukė automobilyje, tai draudžiama. Apačioje yra speciali aikštele kurioje galima 15 minučių stovėti nemokamai, bet žmonėms patogiau privažiuoti, išleisti ir laukti. Pareiškėjui buvo viskas pateikta paaiškinti. Vėliau keleivis dar buvo prie pareigūnų automobilio atėjęs iš keleivio pusės, kur porininkas atidarė dureles, bandė aiškinti. Liudytojas paaiškino, kad asmuo pažeidė KET, jam buvo duotas nurodymas palaukti automobilyje. Kai pareiškėjas priėjo prie pareigūnų automobilio, pareiškėjas galbūt nesuprato, jog jam buvo pasakyta laukti automobilyje, todėl liudytojas dar kartą pakartojo šį reikalavimą, tuomet pareiškėjas nuėjo į automobilį, perstatė savo automobilį priekyje pareigūnų automobilio vėl išlipo aiškintis. Liudytojas neprašė perstatyti automobilio, tokio nurodymo duoti nėra tikslo, nes visur ženklai, kad draudžiama stovėti. Žmogus sutiko su pažeidimu, bet motyvavo tuo, kad jis ne vienas, visi pažeidinėja. Jis bandė paaiškinti, kad nieko nepažeidė, nes išlaipino keleivį (b. l. 37-38).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. paaiškino, kad įvykio metu jis dirbo kartu su M. R. oro uoste, vykdė patruliavimą, jų užduotis buvo palikti švaru pandusą, t. y. išvykimo vartų aikštelę. Atvažiavus stebėjo aplinką, pamatė pareiškėjo automobilį, paskui apsukus antrą ratą automobilis vis dar stovėjo, kolega nuėjo prie automobilio. Jam bendraujant su kitais vairuotojais, pastebėjo, kaip kolega bendravo su pareiškėju, tada kolega grįžo į savo automobilį. Bendraujant su kitais vairuotojais liudytojas buvo išlipęs iš tarnybinio automobilio, pastebėjo kaip pareiškėjas nuėjo vieną kartą iki jų tarnybinio automobilio ir nuėjo antrą kartą, tada grįžo pasiaiškinti situacijos, gal pagalbos reikia. Kolega nusprendė nubausti pareiškėją dėl padaryto pažeidimo ir atliko tolimesnius veiksmus. Kolega jam nieko neaiškino, jis girdėjo, kai įspėjo pareiškėją, kad jis liktų savo automobilyje ir nieko nedarytų. Negali pasakyti, ar jis liko automobilyje, kai įspėjo kolega ar, bet prisimena, kad pareiškėjas stovėjo prieš pareigūnus, nes jis automobilį pervarė prieš pareigūnų automobilį ir išlipo iš savo automobilio. Jam kolega paaiškino, kad tai ne primas kartas, kai perspėjo pareiškėją, jog liktų automobilyje. Asmens neprašoma perstatyti automobilio, negali atsakyti, kodėl pareiškėjas perstatė savo automobilį. Asmuo pažeidė 333 KET reikalavimą „Stovėti draudžiama“. Kelių eismo taisyklėse nenurodytas laikas, kiek gali stovėti, pagal vairuotojų etiketą sustoji, išleidi keleivius, iškrauni krovinį ir išvažiuoji. Kiek laiko stovėjo nefiksavo, atvažiavo, pastebėjo stovintį, apsuko ratą, o pareiškėjas dar stovėjo. Buvo suteikta galimybė paaiškinti pažeidėjui. Jis surašinėjo nutarimą, negali pasakyti, ar buvo suteikta galimybė įrašyti paaiškinimą į nutarimą, nepamena. Aiškinosi lengvinančias ir sunkinančias pažeidėjo atsakomybę aplinkybes, užsimerkę nieko nedaro. Liudytojas su pareiškėju nebendravo, bendravo jo kolega. Su pareiškėju liudytojui asmeniškai nereikia bendrauti, kolega išsaikino visas aplinkybes, jis galėtų ir vienas priimti nutarimą, bet pagal instrukcijas to negali padaryti (b. l. 37-38).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. KET 8 punkto nuostatomis, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 1 priedo III skyriaus „Draudžiamieji kelio ženklai“ Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ nustato, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Iš esmės byloje esančių įrodymų (tarp jų pareiškėjo V. N. bei teisme apklaustų liudytojų B. M., M. R. ir V. Ž. paaiškinimų, taip pat administracinio nusižengimo protokolo, 2017 m. lapkričio 10 d. tarnybinio pranešimo, vaizdo registratoriaus įrašų duomenų) visumos nustatyta, kad V. N. 2017 m. lapkričio 10 d., 12.30 val., vairuodamas automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su drauge B. M. bei jos giminaite atvyko į Vilniaus oro uostą, Rodūnios kel. 2, Vilniuje, antrame aukšte esančią vietą keleiviams išlaipinti, vadinamą pandusą. Pagal byloje esančių vaizdo įrašų duomenis, V. N. vairuojamas automobilis minėtoje vietoje, kurioje galioja kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ sustojo 12.27.30 s, apie 12.27.50 iš automobilio išlipo juo atvykę asmenys, draugė B. M. nuėjo į oro uosto vidų paimti vežimėlio lagaminams sudėti, užtruko apie minutę laiko ir grįžus prie automobilio, į vežimėlį buvo sudėti lagaminai, B. M. ir keleivė nuėjo į rodo uosto patalpas, o pareiškėjas liko laukti pastatytame automobilyje vairuotojo vietoje iki 12.33.16 s prie jo priėjo pareigūnas M. R., pareikalavo duoti dokumentus bei pasiteiravo, kodėl pareiškėjas stovi, kai toje vietoje automobiliams stovėti draudžiama, B. M. tuo metu dar nebuvo grįžusi iš oro uosto. Iš nurodytų duomenų matyti, kad iš viso nuo atvykimo ir pareigūnų priėjimo V. N. vairuojamas automobilis stovėjo apie 6 minutes. Jis pats teigia stovėjęs apie 3-4 minutes, iš kurių apie vieną minutę užtruko, kol B. M. atvežė vežimėlį lagaminams sukrauti. Dėl šių faktinių aplinkybių iš esmės ginčo byloje nėra.

Pareiškėjas teigia, kad jis nepažeidė KET reikalavimų, nes straipsnis nereglamentuoja laiko aspekto, kuriam laikui asmuo gali sustoti. Visų pirma, teismas pažymi, kad iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog V. N. vairuojamas automobilis stovėjo įvykio vietoje, kurioje draudžiama stovėti, leidžiama tik išlaipinti keleivius bei iškrauti daiktus (lagaminus), ir paliko stovėti automobilį net ir po to, kai atvykusi keleivė (giminaitė) bei ją palydėjęs asmuo B. M. nuėjo į uostą. V. N. ir toliau apie 3-4 minutėms laukė paliktame stovėti automobilyje, kol grįš B. M., nors keleivė jau buvo išlipusi, o daiktai iškrauti. Antra, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi 2017 m. lapkričio 10 d.) 69 punkto nuostatomis, transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o 70 punkte numatyta, kad transporto priemonės sustojimas – tai transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, nustatyta, jog V. N. vairuojamas automobilis įvykio metu stovėjo ilgiau negu reikėjo keleiviams laipinti arba daiktams krauti, nes po to, kai keleivė bei ją lydėjusi B. M. kartu su daiktais (lagaminais) nuėjo į oro uostą, V. N. dar apie 3-4 minutėms laukė paliktame stovėti automobilyje, kol grįš B. M.. Jis liko automobilyje, pats nelydėjo keleivės, todėl turėjo objektyvią galimybę, kaip teigė pareigūnai, išvykti iš sustojimo vietos ir palaukti B. M. automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje 15 minučių stovėjimas yra nemokamas. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. N. buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalies nusižengimo padarymo.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. KET 16 punkto nuostatomis, tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės; vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir pareigūnų paaiškinimai dėl M. R. nurodymo V. N. likti savo automobilyje ir iš jo neišlipti skiriasi. Apklaustas teisme liudytoju pareigūnas M. R. nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kad jis V. N. nurodė likti savo automobilyje ir iš jo nelipti jau tada, kai pirmą kartą priėjo prie V. N. automobilio, paprašė jo dokumentų bei paklausė, kodėl jis stovi. Liudytojo teigimu, pareiškėjas neklausė šio nurodymo ir jį dar kartą pakartojo, kai V. N. bandė atsisėsti į pareigūnų tarnybinį automobilį; po to pareiškėjas perstatė savo automobilį, jį pastatydamas priešais pareigūnų automobilį, ir dar kartą išlipęs iš automobilio, ėjo aiškintis link pareigūnų, filmavo, tuomet rankos mostu jis buvo palydėtas atgal į savo automobilį. Iš liudytojo M. R. paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui du kartus buvo paaiškinta, kad jis privalo sėdėti savo automobilyje, tačiau ir po to pareiškėjas buvo išlipęs iš savo automobilio, filmavo, kol pareigūno rankos mostu dar kartą buvo palydėtas į savo automobilį. Liudytojas V. Ž. su pareiškėju asmeniškai nebendravo, bet matė, kad jis ne kartą buvo išlipęs iš savo automobilio, o M. R. liudytojui V. Ž. teigė, kad ne vieną kartą perspėjo pareiškėją, kad jis liktų savo automobilyje. Duomenys, jog rašant protokolą, pareiškėjas vis išlipdavo iš savo automobilio be pareigūno leidimo, nors prieš tai buvo įspėtas, kad lauktų savo automobilyje, kol bus surašytas protokolas, nurodyti ir M. R. tarnybiniame pranešime.

Tuo tarpu pareiškėjas teigia, kad prie jo pareigūnui priėjus pirmą kartą, jam nebuvo duotas nurodymas likti savo automobilyje, priešingai, jis teigia, jog pareigūnas jam liepė ateiti į pareigūnų automobilį, dėl ko jis išlipo iš savo automobilio ir bandė atsisėti į pareigūnų tarnybinį automobilį, tačiau jam besėdant buvo pasakyta perstatyti pareiškėjo automobilį priešais pareigūnų tarnybinį automobilį. Šį perstačius ir išlipus, pareiškėjo teigimu, ant jo pareigūnas pradėjo šaukti, kad jis atsisėstų atgal į savo automobilį. Teisme liudytojas M. R. paaiškino, kad nurodymo perstatyti automobilį jis nedavė, kad pareiškėjas jį perstatė savo iniciatyva. Be to, nurodė, jog nebuvo tikslo liepti perstatyti automobilį, nes abejose kelio pusėse automobiliams stovėti draudžiama. Liudytojas V. Ž. taip pat nurodė, kad pareiškėjo nebuvo prašoma perstatyti jo automobilio. Vertinant aukščiau išdėstytus bei šiuos liudytojų M. R. ir V. Ž. paaiškinimus, pareigūnų paaiškinimai yra detalūs, nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir vienas kitą papildantys. Jais netikėti teismas neturi pagrindo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. N. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus, tačiau pats pareiškėjas paskutinio teismo posėdžio metu nurodė, jog jis iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo teikė paaiškinimus pareigūnui M. R., jam nurodė, jog įvykio vietoje yra daug automobilių, kurie taip pat stovi, jog ne vienas jis taip elgiasi, jog jis atvežė keleivę ir laukia, kol grįš lydintis asmuo. Vadinasi, iki procesinių dokumentų surašymo pareiškėjas pasinaudojo savo teisėmis, numatytomis ANK 577 straipsnio 2 dalyje, tarp jų teise teikti paaiškinimus. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad tokia teisė jam buvo apribota, priimant skundžiamą nutarimą, kadangi administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas pareiškėjui buvo įteikti tuo pačiu metu. Teismo vertinimu, šis pažeidimas ištaisytas, bylą nagrinėjant teisme ir pats savaime nesudaro pagrindo pripažinti nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 10ANN-128120752-17.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė