Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Z., jo atstovei advokatei S. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 17 d., apie 14.15 val., Kaune, Veiverių g. ties pastatu Nr. 150, S. Z. vairavo transporto priemonę Mercedes – Benz C220, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra bei vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 226 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. Z. kaltės dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą nepripažino, dėl kito pažeidimo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2014 m. gruodžio 16d. mirė jo mama, todėl jis nespėjęs priregistruoti automobilio bei atlikti jo techninės apžiūros važiavo į turgų pirkti vainiko. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau ryte nebuvo gėręs. Kai prie jo privažiavo policijos pareigūnai, jie liepė jam pūsti į alkotesterį. Jis pūtė apie 17 kartų, tačiau pareigūnai vis sakė, kad jis pučia netinkamai. Kitaip pūsti S. Z. nemokėjo. Pareigūnai sakė, kad jis gali važiuoti pasitikrinti girtumą, tačiau nenurodė kur, be to jis neturėjo laiko.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2014m. gruodžio 17d. jis dirbo kartu su vyr. patruliu P. S.. Pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį, kurį pasiviję sustabdė. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, vairuotojas juos pateikė. Nuo vairuotojo S. Z. sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Vairuotojui buvo išaiškinta kaip reikia pūsti į alkotesterį, kad reikalinga pūsti iš lėto 5-6 sekundes, tačiau jis nenorėjo pūsti, pūtė staigiai ir stipriai, po to spjaudavo į antgalį, atitraukinėjo galvą nuo antgalio. Pareigūnai parodė, kaip reikia pūsti tačiau S. Z. vis tiek tinkamai nepūtė. Jam buvo bandyta duoti pūsti apie 17 kartų, tačiau jis vis tiek tinkamai nepūtė, dėl ko girtumo patikrinti nepavyko. Po to buvo nuimtas antgalis ir duota pūsti į patį alkotesterį, taip atliekant oro mėginį. Toks mėginys parodė, kad iškvėptame ore buvo alkoholio. Kadangi aiškiai matėsi, kad vairuotojas nenori, kad būtų patikrintas jo girtumas, jam buvo surašytas protokolas už vengimą neblaivumo patikrinimo bei už tai, kad vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Vairuotojui buvo išaiškinta teisė nuvažiuoti į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens paaiškinimu (b. l. 1-2), alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 3), R. K. ir P. S. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 17 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu, apie 14.15 val. Kaune, Veiverių g. 150 švyturėlių ir garsinės sirenos pagalba sustabdė automobilį Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris, važiuodamas priešai policijos pareigūnus, keistai manevravo. Nuo automobilio vairuotojo S. Z. sklido labai stiprus alkoholio kvapas, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba. Kadangi kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, jo girtumo laipsniui nustatyti policijos pareigūnai naudojo alkotesterį Alcotest 6810, tačiau vairuotojas nesugebėjo papūsti (bandė 17 kartų). Vairuotojui S. Z. buvo aiškiai išaiškintos jo teisės ir kad valandos bėgyje medicinos įstaigoje gali pasitikrinti savo blaivumą, priduoti kraują (b. l. 4; 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 7), išrašas apie asmeniui registruotus administraciniu teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 10), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 11), vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 12), diskas su S. Z. girtumo tikrinimo vaizdo įrašu ( b. l. 19).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numato administracinę atsakomybę ne tik už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatomas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, bet ir už neblaivumo patikrinimo vengimą.

Kelių eismo taisyklių 18 punkte yra numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau Taisyklių) 4p. numatyta, jog policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taigi pareigūnams sustabdžius S. Z. ir įtarus, kad jis gali būti neblaivus, bei paprašius pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuokliu, S. Z. turėjo pareigą pasitikrinti savo stovį.

Sutinkamai su Taisyklių 5 p., pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti policijos pareigūnai privalo šiais atvejais: 1) kai objektyviai negalima atlikti vairuotojo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis; 2) vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad atsisakymas tikrintis girtumą ( neblaivumo tikrinimo imitavimas, neteisingas pūtimas) alkotesteriu negali būti prilyginamas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Tokiais atvejais laikoma, kad apelianto neblaivumo (girtumo) negalima nustatyti ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios asmens pozicijos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N62-7787/2010). Kaip matyti iš liudytojo R. K. parodymų, vairuotojui buvo išaiškinta kaip reikia pūsti į alkotesterį, kad reikalinga pūsti iš lėto 5-6 sekundes, vėliau buvo parodyta kaip reikia pūsti, tačiau jis nenorėjo pūsti, pūtė staigiai ir stipriai, po to spjaudavo į antgalį, atitraukinėjo galvą nuo antgalio. Jam buvo bandyta duoti pūsti apie 17 kartų, tačiau jis vis tiek tinkamai nepūtė, dėl ko girtumo patikrinti nepavyko. Po to buvo nuimtas antgalis ir duota pūsti į patį alkotesterį, taip atliekant oro mėginį. Toks mėginys parodė, kad iškvėptame ore buvo alkoholio. Pareigūnų R. K. bei P. S. tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuota, kad vairuotojas ar tai dėl girtumo ar bandydamas išvengti atsakomybės bandė pūsti 17 kartų, tačiau nesugebėjo tinkamai papūsti. Pareigūnas R. K. nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, jis nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl sprendžiama, kad nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, esminių prieštaravimų jo paaiškinimuose nenustatyta. Be to iš byloje esančio vaizdo įrašo matosi, kad S. Z., nors pareigūnai jam aiškina kaip reikia pūsti, imituoja pūtimą ir į alkotesterį pučia neteisingai. Byloje nebuvo nustatyta, jog objektyviai nebuvo galima atlikti S. Z. neblaivumo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju policijos pareigūnai neprivalėjo pagal Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą pristatyti S. Z. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti, tačiau jam išaiškino jo teisę savarankiškai nuvykti į minėtą įstaigą ir pasitikrinti girtumą. Tai ir numato Taisyklių 27 p. „Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.“ Iš bylos duomenų matyti, kad S. Z. šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad S. Z. neblaivumo patikrinimas sustabdymo vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, o tik dėl paties S. Z. išreikštos valios nesitikrinti. Tokia S. Z. veika visiškai atitinka teismų praktikoje suformuotus vengimo pasitikrinti neblaivumą požymius. Pažymėtina, kad konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad S. Z. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Byloje nustatyta, kad S. Z. vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, todėl tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. Z. administracine tvarka nebaustas. Jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., sankcijų ribose. Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., padarymą skirtina papildoma administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30² str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 123 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. –600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d.– 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.