Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 str. 1 d. 60 MGL dydžio (2 259,60 Eur) bauda;

pagal BK 222 str. 1 d. 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL dydžio (2 636,20 Eur) bauda.

I. B. pagal BK 223 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios G. D. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajai G. D. 324,37 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios Z. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajai Z. A. 444,56 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo J. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajam J. A. 198,10 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajai D. K. 472,06 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajai D. T. 289,62 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajam A. T. 492,35 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš I. B. nukentėjusiajam V. P. 883,34 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, 2006 metų lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje – N. G. gyvenamajame name, esančiame prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraudamas su G. D. sudarė jai įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas ir taip įgijo jos pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas įgytu G. D. pasitikėjimu:

2006 m. lapkričio 15 d. su G. D. pasirašė „Atstovavimo sutartį“, kuria įsipareigojo G. D. teikti teisinę pagalbą, konsultacijas dėl buto praradimo bei rengti procesinius dokumentus;

2007 m. rugpjūčio 16 d. su G. D. pasirašė „Susitarimą“, kuriuo įsipareigojo G. D. teikti konsultacijas ir paslaugas – atstovavimas valstybinėse institucijose, teismuose ir kitose įstaigose, dėl nuosavybės teisės į butą susigrąžinimo;

2008 m. balandžio 10 d. su G. D. pasirašė „Susitarimą“, kuriuo įsipareigojo G. D. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – procesinių dokumentų (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Notarų rūmams, Lietuvos Respublikos Antstolių rūmams, Lietuvos Respublikos Policijos kriminalinių tyrimų centrui parengimas, procesinių dokumentų pateikimas;

2009 m. rugsėjo 29 d., advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip vadovaujantis teisininkas, su G. D. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo G. D. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – procesinių dokumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) m. paveldėjimo byla, parengimas, jų pateikimas visoms teisminėms institucijoms, ikiteisminio tyrimo inicijavimas, ieškinių (duomenys neskelbtini) m. apylinkės ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismams rengimas bei visi kiti veiksmai susiję su šiuo pavedimu;

2009 m. spalio 22 d., advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip vadovaujantis teisininkas, su G. D. dukromis G. D. ir V. N. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo G. D. ir V. N. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – dokumentų analizė, susipažinimas su medžiaga, procesinių dokumentų, rengimas, jų pasirašymas užsakovo vardu, byloje dėl paveldėjimo priėmimo, nuosavybės teisės atnaujinimo bei dėl neturtinės žalos priteisimo, atstovavimas (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teisme, notarų biuruose, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, ir šių bei kitų nenustatytų sutarčių bei susitarimų pagrindu, per kelis kartus, iš G. D., įgijo 4 120 Lt (1 193,23 eurus), kaip mokestį už jai neva suteiktas paslaugas;

be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008 m. liepos 1 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje advokatų kontoroje, buvusioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendraudamas su D. T. sudarė jai įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas ir taip įgijo jos pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas įgytu D. T. pasitikėjimu:

2008 m. liepos 1 d. su D. T. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“, kuria įsipareigojo D. T. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – skolos iš E. Ž. išieškojimo administravimas, skolos išieškojimas, procesinių dokumentų rengimas, jų pateikimas;

2008 m. liepos 1 d. su D. T. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“, kuria įsipareigojo D. T. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – skolos iš E. B. išieškojimo administravimas, skolos išieškojimas, procesinių dokumentų rengimas, jų pateikimas;

2008 m. liepos 1 d. su D. T. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“, kuria įsipareigojo D. T. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – skolos iš J. V. išieškojimo administravimas, skolos išieškojimas, procesinių dokumentų rengimas, jų pateikimas;

2008 m. liepos 1 d. su D. T. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“, kuria įsipareigojo D. T. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – skolos iš N. M. išieškojimo administravimas, skolos išieškojimas, procesinių dokumentų rengimas, jų pateikimas;

2008 m. liepos 1 d. su D. T. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“, kuria įsipareigojo D. T. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – skolos iš P. R. išieškojimo administravimas, skolos išieškojimas, procesinių dokumentų rengimas, jų pateikimas;

2009 m. balandžio 16 d. su D. T. pasirašė „Pavedimo sutartį“, kuria įsipareigojo D. T. rengti procesinius dokumentus teismams dėl skolos iš E. Ž. išieškojimo, juos pateikti teismui, paimti iš teismo, atstovauti baudžiamojoje byloje, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, ir šios bei kitų nenustatytų sutarčių pagrindu, per kelis kartus, iš D. T., įgijo 1 600 Lt (463,39 eurus), kaip mokestį už jai neva suteiktas paslaugas;

be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009 metų gegužės mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje advokatų kontoroje, buvusioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendraudamas su V. P. sudarė jam įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas, ir taip įgijo jo pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas įgytu V. P. pasitikėjimu, pažadėjo V. P. padėti sutvarkyti jam priklausančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūras, dėl ko:

2009 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. P. įgaliojo jį atstovauti įmonės savininkų interesus įmonės bankroto byloje santykiuose su įmonės bankroto administratoriumi, įmonės kreditoriais, teikti įmonės vardu pareiškimus, įmonės vardu pasirašyti, atstovauti jos interesus savivaldybės ir valdžios institucijose, apskųsti teismo nutartis ar sprendimus, bei atlikti visus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu;

2009 m. gruodžio 22 d., Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip vadovaujantis teisininkas, su V. P. pasirašė „Sutartį dėl teisinių paslaugų“, kuria įsipareigojo V. P. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – dokumentų analizės, procesinių dokumentų rengimas, jų pasirašymas užsakovo vardu, atstovavimas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, civilinėje byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“;

2010 m. liepos 7 d. su V. P. pasirašė „Pavedimo sutartį“, kuria įsipareigojo atstovauti V. P. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme, civilinėje byloje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 2-262-813/2010, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, ir šių bei kitų nenustatytų sutarčių, įgaliojimų ir susitarimų pagrindu, per kelis kartus, iš V. P., įgijo 3 050 Lt (883,34 eurus), kaip mokestį už jam neva suteiktas paslaugas;

be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje, buvusioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraudamas su Z. A. sudarė jai įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas ir taip įgijo jos pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas įgytu Z. A. pasitikėjimu, 2010 m. vasario 2 d. Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip vadovaujantis teisininkas, su Z. A., pasirašė „Teisinių paslaugų teikimo sutartį“ Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais bei 2010 m. gegužės 3 d. su Z. A. pasirašė „Susitarimą“ prie 2010 m. vasario 2 d. „Teisinių paslaugų teikimo sutarties“, pagal kuriuos įsipareigojo rengti procesinius dokumentus (duomenys neskelbtini) apygardos administraciniam teismui, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, ir šios bei kitų nenustatytų sutarčių pagrindu, per kelis kartus, iš Z. A., įgijo 1 535 Lt (444,57 eurus), kaip mokestį už jai neva suteiktas paslaugas;

be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 metais, tiksliau nenustatytu laiku, advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kontoroje, buvusioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraudamas su A. T. sudarė jam įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas –advokatas ir taip įgijo jo pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas įgytu A. T. pasitikėjimu, 2010 m. birželio 11 d., Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kaip vadovaujantis teisininkas, su A. T. pasirašė „Teisinių paslaugų teikimo sutartį“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo A. T. teikti teisines konsultacijas ir paslaugas – dokumentų analizė, procesinių dokumentų rengimas, jų pasirašymas užsakovo vardu, atstovavimas (duomenys neskelbtini) r. apylinkės teisme, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, ir šios bei kitų nenustatytų sutarčių pagrindu, per kelis kartus, iš A. T., įgijo 8 400 Lt (2 432,81 eurus), kaip mokestį už jam neva suteiktas paslaugas;

be to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, po 2010 m. liepos 15 d., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje advokatų kontoroje, buvusioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendraudamas su D. K. sudarė jai įspūdį, kad yra kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas ir taip įgijo jos pasitikėjimą bei piktnaudžiaudamas įgytu D. K. pasitikėjimu, pažadėjo D. K. padėti sutvarkyti dokumentus susijusius jos dukrų K. R. ir G. R. išlaikymu, bei atstovauti ją teisme, nors iš anksto žinojo, kad šių paslaugų nesuteiks, nes būdamas nekvalifikuotu teisininku būtų negalėjęs jų suteikti, ir šio žodinio susitarimo pagrindu, per kelis kartus, iš D. K., įgijo 1 150 Lt (333,06 eurus), kaip mokestį už jai neva suteiktas paslaugas;

tačiau I. B. vengė suteikti sutartas teisines paslaugas bei tinkamai jų nesuteikė ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą – 19 855 Lt (5 750,40 eurų) vertės turtą: G. D. priklausančius 4 120 Lt (1 193,23 eurus), D. T. priklausančius 1 600 Lt (463,39 eurus), V. P. priklausančius 3 050 Lt (883,34 eurus), Z. A. priklausančius 1 535 Lt (444,57 eurus), A. T. priklausančius 8 400 Lt (2 432,81 eurus), D. K. priklausančius 1 150 Lt (333,06 eurus).

Be to, I. B. nuteistas už tai, kad vykdydamas individualią veiklą, pagal 2006 m. birželio 28 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už ūkio subjekto buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 10 straipsnio nuostatas pats tvarkydamas individualios veiklos buhalterinę apskaitą, laikotarpyje nuo 2006 metų lapkričio mėn. iki 2011 m. lapkričio 31 d. apskaitos dokumentais neįformino gautų įplaukų už 17 481 Lt (prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitais arba sąskaitomis faktūromis) taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 6 str. 2 d. nuostatas, nurodančias, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nuostatas, nurodančias, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, todėl, apskaitos dokumentuose neužfiksavęs 17 481 Lt gautų įplaukų ir finansinių mokėjimo operacijų neįrašęs į buhalterinę apskaitą, taip tyčia apgaulingai tvarkė savo individualios veiklos apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti I. B. vykdytos individualios veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2011 m.

Be to, I. B. buvo kaltinamas tuo, kad vykdydamas individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo 2006 m. birželio 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už ūkio subjekto apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 1K-166 „Dėl finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 1K-040 „Dėl gyventojų, besiverčiančių individualia veikla, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintų taisyklių 7 punktą – gyventojai privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų, tai yra neišsaugojęs dviejų 2010 m. liepos 10 d. kasos pajamų orderių serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 18 d., 2012 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvitų serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d. nuostatomis – apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugojimą, dėl šių reikalavimų nesilaikymo negalima iš dalies nustatyti individualios veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011–2012 metus, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d.

Skunde apeliantas dėl sukčiavimo nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pateikė užklausas daugeliui įmonių, įstaigų, organizacijų dėl jo mokymosi, tačiau nepagrįstai tokia užklausa, renkant įrodymus net nebuvo pateikta (duomenys neskelbtini) kolegijai (to paties nepadarė ir bylą nagrinėjęs teismas). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad priedas prie diplomo, nesant paties pagrindinio dokumento (diplomo), nėra išduodamas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai atmetė įrodymus, pagrindžiančius jo teisinę kvalifikaciją: pateiktus pažymėjimus dėl išklausytų seminarų įvairiais teisės klausimais, jo narystę (duomenys neskelbtini) asociacijoje, kur buvo valdybos narys, bei kitus įrodymus (darbas policijoje, bendrovėse juristu). Apelianto manymu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jo veika, sudarant sutartis su nukentėjusiaisiais dėl teisinių paslaugų teikimo, vykdant sutartinius įsipareigojimus bei gaunant dalį honoraro, nėra laikytina sukčiavimu (BK 182 str. 1 d.), o gali užtraukti civilinę atsakomybę dėl netinkamo civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo (CK 1.137 str.).

Dėl civilinių ieškinių apeliantas nurodo, jog teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus.

Apeliantas taip pat pastebi, kad Z. A. naudai priteista 444,56 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau už kasacinio skundo parengimą, Z. A. 1000 litų (289,62 Eur) sumokėjo advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, t. y. juridiniam asmeniui, o ne jam, kaip fiziniam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 182 str. taikymo

Teismų praktikoje aiškinama, kad sukčiavimu (BK 182 str.) gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai neteisėta turtinė nauda gaunama nukentėjusiesiems apgaulingai žadant suteikti atitinkamas paslaugas. Tai gali būti daroma ir sudarant fiktyvias sutartis (t. y. sutartis, kurių neketinama vykdyti) dėl paslaugų teikimo ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems žalingus sandorius. Šiuo atveju sukčiavimas susijęs su iš sutarties kylančių pareigų nevykdymu, jų netinkamu vykdymu ar tik šių pareigų vykdymo imitavimu. Tačiau vien tik iš sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar jų netinkamas vykdymas savaime nereiškia, kad yra padaryta nusikalstama veika, turinti sukčiavimo požymių. Tokią situaciją gali nulemti ir objektyvios nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kitos nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, lėmusios sutartinių pareigų netinkamą vykdymą. Tokiu atveju esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis Nr. 2K-58/2014). Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013).

Nagrinėjamoje byloje tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais apylinkės teismas nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kad nukentėjusieji kreipėsi į nuteistąjį I. B. dėl teisinių paslaugų suteikimo, su jais buvo sudarytos atstovavimo sutartys, pavedimo sutartys, susitarimai, sutartys dėl teisinių paslaugų, taip pat teisinių paslaugų teikimo sutartys. I. B. įsipareigojo nukentėjusiesiems teikti teisinę pagalbą ir konsultacijas, rengti procesinius dokumentus, juos pateikti institucijoms, taip pat atstovauti nukentėjusiuosius teismuose ir kitose valstybinėse institucijose. Tačiau nuteistasis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė arba juos vykdė netinkamai.

Kaip jau minėta, sprendžiant dėl BK 182 str. taikymo, taip pat turi būti vertinama, ar I. B., sudarydamas teisinių paslaugų teikimo sutartis, iš tiesų ketino prisiimti pareigas, ar šios sutartys buvo tik būdas apgaule užvaldyti svetimą turtą. I. B. tiesioginę tyčią nagrinėjamu atveju parodo sąmoningi nuteistojo veiksmai, kuriais jis siekė suklaidinti nukentėjusiuosius ir tuo pasinaudojęs gauti iš jų pinigines lėšas, iš anksto numatydamas, kad šie patirs žalą, nes jiems žadėtų ir apmokėtų paslaugų nesuteiks.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad dažnai kaltininkai iš pradžių įgyja nukentėjusiųjų pasitikėjimą, o po to šiuo pasitikėjimu pasinaudoja. Apgaulė tokiu atveju pasireiškia nukentėjusiųjų suklaidinimu dėl kaltininko galimybių ir ketinimų (tikslo) (kasacinė nutartis Nr. 2K-152/2015). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų pasitikėjimą I. B. įgydavo įvairiais būdais – tikino turintis reikiamų pažinčių ir ryšių nukentėjusiųjų problemoms spręsti, nurodydavo, kokius veiksmus reikia atlikti, surašė keletą teisinių dokumentų, sutartyse prie savo vardo ir pavardės nurodė teisinių paslaugų biurą, taip klaidindamas nukentėjusiuosius, jog sutartis sudaroma su juridiniu asmeniu, nukentėjusieji matė, kad jis dirba advokatų kontoroje, nukentėjusiesiems sudarė įspūdį, kad yra labai užsiėmęs – taigi I. B. nuosekliai sudarė regimybę, kad jo kvalifikacija garantuoja, jog jis nukentėjusiesiems suteiks visą reikiamą teisinę pagalbą. Pastebėtina, kad I. B., siekdamas, jog nukentėjusieji perduotų jam pinigus, prieš tai juos įtikindavo, kad jis galės ne tik parengti dokumentus, bet ir juos atstovauti visose institucijose – sutarimuose nurodyta, kad I. B. atstovaus valstybės institucijose, teismuose ir kitose įstaigose, o sutartyse – atliks visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimu. Nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad būtent toks I. B. elgesys sudarė regimybę, jog jis yra patikimas ir kvalifikuotas teisininkas – advokatas, o tai turėjo lemiamą įtaką nukentėjusiųjų apsisprendimui mokėti I. B. už tariamai teikiamas paslaugas. Nukentėjusysis A. T. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kalbėdamas su juo I. B. sakydavo: „Aš tą padarysiu, aš tą sutvarkysiu, nueisime į teismą“ (8 t., 76–85 b. l.). Nukentėjusioji G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. B. jai prisistatė teisininku advokatu, buvo labai malonus, sakė viską padarys, kad jis turėjo parašyti pareiškimą ir atstovauti, kad I. B. ji pasitikėjo, nes pastarasis mokėjo įtikinti, kad yra labai sąžiningas žmogus (7 t., 173 b. l.). Tiek V. N., tiek D. S. patvirtino, kad G. D. joms sakė, jog I. B. yra advokatas (8 t., 13–18 b. l.). G. D. nurodė, jog mama (G. D.) labai pasitikėjo I. B., sakydavo, kad labai geras advokatas ir jai padės, kad I. B. turi važiuoti į (duomenys neskelbtini) dėl kažkokių dokumentų, ten turi kažkokių pažįstamų (8 t., 13–18 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiųjų šioje byloje yra ne vienas, o keli vyresnio amžiaus asmenys, su jais visais buvo sudarytos panašios sutartys, visi pasitikėjo I. B. kaip kvalifikuotu teisininku – advokatu, apeliantas pinigus gaudavo per kelis kartus, vis teigdamas, kad reikia atlikti naujus veiksmus, tačiau jų neatliko, gavęs atlygį vengė susitikti su nukentėjusiaisiais, keitė savo darbo vietas, negrąžino jiems pasiimtų dokumentų originalų, taip užkirsdamas nukentėjusiesiems kelią kreiptis į kitus teisininkus, todėl galima teigti, jog I. B. veiksmai buvo sisteminiai.

Be to, I. B. ne tik piktnaudžiavo pasitikėjimu, bet prieš nukentėjusiuosius panaudojo ir pasyviąją apgaulės rūšį, kuri pasireiškė svarbios ir reikšmingos informacijos nepateikimu. Panaudota apgaulė buvo pakankama, kad įveiktų bent minimalų rūpestingo ir apdairaus nukentėjusiojo elgesio lygį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Pastebėtina, kad nukentėjusieji nebuvo informuoti apie tai, jog jis vienas negali nukentėjusiųjų atstovauti teismuose, nes neturi tam reikiamo išsilavinimo, t. y. nukentėjusieji buvo klaidinami dėl nuteistojo galėjimo vykdyti pagal sutartis ir susitarimus prisiimtus įsipareigojimus. Nors nukentėjusieji iš tiesų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, susitarimus ir sutartis pasirašė gera valia, jose I. B. įvardijamas kaip teisininkas, šios aplinkybės negalima vertinti vien formaliai, svarbu išsiaiškinti, kaip nukentėjusieji suprato šių susitarimų ir sutarčių esmę. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. T. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad I. B. teigdavo, jog sutvarkys viską, kas yra susiję su teismu, o sužinojo, kad I. B. nėra advokatas, kai prokurorė pasakė, kad jis (A. T.) neturi advokato ir paaiškino, kad I. B. neturi teisės jo atstovauti teisme (8 t., 76–85 b. l.). Kita nukentėjusioji G. D. parodė, jog sudarydama sutartis nežinojo, kad I. B. negalės atstovauti teismuose, pastarajam sakė, kad yra neišsilavinusi, kad reikia advokato, kad atstovautų teisme, o I. B. pasakė: „Atstovausiu aš, kad dar galės padėjėja mano“ (7 t., 175 b. l.). Taigi, nuteistasis I. B. suklaidino nukentėjusiuosius nuslėpęs informaciją, kad atstovauti nukentėjusiuosius teismuose jis gali tik su advokatu. Nėra abejonių, kad nuteistojo panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiųjų sprendimą sudaryti jiems nenaudingus sandorius, nes teismų sprendimuose nustatyta, kad nukentėjusieji nebūtų samdę I. B., jei jiems būtų žinoma apie tai, kad I. B. nėra advokatas.

Nagrinėjamu aspektu taip pat pažymėtina, jog skunde nuteistasis nepagrįstai teigia, kad renkant įrodymus (duomenys neskelbtini) kolegijai nebuvo pateikta užklausa dėl jo mokymosi. Bylos medžiaga patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius raštus dėl informacijos apie mokymąsi buvo išsiuntęs tiek (duomenys neskelbtini) kolegijai, tiek ir pačiai G. S. (2 t., 151–152 b. l.). Negavus atsakymų buvo susisiekta su kolegijos likvidatore, kuri paaiškino, kad kolegija yra likviduojama priverstine tvarka, o kur galėtų būti (duomenys neskelbtini) kolegijos dokumentai, nežino (2 t., 153 b. l.). Nors nuteistasis skunde pastebi, kad diplomo priedas be diplomo nėra išduodamas, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad diplomo priedas be diplomo neturi jokios teisinės galios.

Be to, nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė kitus įrodymus, pagrindžiančius jo teisinę kvalifikaciją. Bylos medžiagoje esantys nuteistojo pateikti pažymėjimai ir sertifikatai (3 t., 2–8 b. l.), kaip ir narystė asociacijoje bei turima darbo patirtis įvairiose įstaigose, savaime nepatvirtina I. B. teisinės kvalifikacijos turėjimo. Pastebėtina, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame rašte nurodė, jog I. B. buvo priimtas į darbą nepateikęs išsilavinimą patvirtinančių dokumentų (4 t., 18 b. l.). Nors I. B. skunde atkreipia dėmesį, jog dirbo tardytoju, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Tardymo skyriuje prie (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato jis dirbo, kai studijavo, o (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiasis policijos komisariatas duomenų apie I. B. išsilavinimą neturi (2 t., 135–136 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) I. B. buvo išduota nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma, kurioje nurodyta, kad I. B. vykdo šią veiklą: finansinis tarpininkavimas, nekilnojamasis turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla (1 t., 36 b. l.). Iš (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokestinių prievolių departamento (duomenys neskelbtini) gyventojų skyriaus ir Lietuvos statistikos departamento raštų matyti, kad I. B., pateikdamas prašymą dėl individualios veiklos vykdymo, nurodė kategorijas: konsultacijos ir juridinis atstovavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose, konsultacijos ir atstovavimas darbo ginčuose, bendrieji patarimai ir konsultacijos, teisinių dokumentų rengimas, ir visos šios rūšys priskiriamos klasei „Teisinė veikla“, tačiau dokumentų apie išsilavinimą nepateikė, nes registruojant šią veiklą jų pateikti nereikia (2 t., 111, 113 b. l.). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad I. B. neturėjo reikiamo teisinio išsilavinimo, yra pagrįsta.

Aplinkybės, parodančios, kad apeliantas, dar prieš gaudamas iš nukentėjusiųjų pinigus, turėjo išankstinę tyčią juos neteisėtai įgyti, parodo ir tai, jog jis ne tik pats neturėjo reikiamų įgaliojimų suteikti visų nukentėjusiesiems žadėtų paslaugų, bet ir vangiai naudojosi kitų asmenų pagalba. A. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo krūvis buvo labai didelis, todėl reikėjo žmogaus, kuris būtų vietoje, kuris galėtų priimti klientą, pradinę konsultaciją suteikti, todėl su I. B. buvo pasirašyta sutartis dėl darbo vietos suteikimo, kad šis galėtų užsiiminėti dar ir savo veikla. Buvo žodinis susitarimas, kad, jei prireiks, I. B. kreipsis į jį, jog atstovautų teisme, nes jis (I. B.) neturėjo aukštojo universitetinio išsilavinimo ir nebuvo advokatas (8 t., 81 b. l.). Tačiau iš nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, kad I. B. iš keturių teismo posėdžių atvažiavo tik vieną kartą su advokatu. Nors byloje pateiktoje sutartyje dėl teisinių paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. D. ir advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ sudaro susitarimą (1 t., 55 b. l.), tačiau liudytojas A. Š. teisme parodė, kad G. D. atveju jis pats neturėjo nei sutarčių, nei konsultacijų, tik žino, kad labai ilgai laukdavo, daug susitikimų, bet ji ateidavo konkrečiai pas I. B., ir kaip I. B. sakė: „Čia mano senos bėdos, senos bylos“. A. Š. teigimu, bendrija, matydama, kad jeigu I. B. veikė jų bendrijos vardu, nenorėdama gadinti reputacijos, ištaisydavo I. B. klaidas, pabaigdavo teikti iki galo nesuteiktas kitas teisines paslaugas, paprastai už tai neimant pinigų (4 t., 77 b. l.). Taigi, advokatų profesinė bendrija pabaigdavo teikti teisines paslaugas ir nesant I. B. prašymo tik todėl, kad nenorėjo prarasti reputacijos, o tai reiškia, kad I. B. nesinaudojo kitomis turimomis galimybėmis, kad įvykdytų prisiimtus įsipareigojimus.

Galiausiai nuteistojo tyčią patvirtina ir tai, kad jis su nukentėjusiaisiais vengė bendrauti, slapstėsi. Nukentėjusysis V. P. teisme parodė, jog buvo atvejų, kad I. B. automobilis stovi, o pastarojo kontoroje nėra, kad apeliantas slapstėsi, į telefoninius skambučius neatsakydavo, o jei susitikdavo, sakydavo: „Baik, čia viskas tvarkoje“ (7 t., 177 b. l.). Nukentėjusioji G. D. teisme parodė, kad I. B. pusę metų nieko nedarė, vis sirgo, vis laiko neturėjo, jam skambino, bet jis neatsakė, I. B. keitė kontoras, davė telefonų numerius ir juos keitė (7 t., 173 b. l.). Nukentėjusioji D. T. teisme parodė, jog I. B. nenorėjo bendrauti, vengdavo susitikti, sakydamas, kad jam posėdis, kad kitas žmogus turi ateiti ir panašiai (7 t., 192–194 b. l.). Nukentėjusioji D. K. parodė, kad I. B. paėmė avansą, o po to nenorėjo bendrauti, neįsileido į kabinetą ir apgaudinėjo, kad jai sunkiai sekėsi susitikti su I. B., nes pastarasis visokiais būdais vengė susitikimų, nebendravo, nebepriimdavo į kabinetą, nors iš jo sklido balsai, neatsiliepdavo į skambučius (8 t., 2 b. l.). Taigi, aptarti nukentėjusiųjų parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad I. B. vengė bendrauti su nukentėjusiaisiais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal visų byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes pagrįstai pripažinta, jog nuteistasis I. B., panaudodamas apgaulę, sudarė nukentėjusiesiems įspūdį, kad jis yra kvalifikuotas teisės specialistas – advokatas, o nukentėjusieji, pasitikėdami I. B., pastarajam per kelis kartus perdavė pinigus už neva suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo I. B. panaudota apgaulė tiek tariamai žadant atlikti paslaugas, tiek pateikiant klaidinančią informaciją sutartyse, tiek nutylint informaciją apie savo išsilavinimą, galėjimą atstovauti teisme, buvo esminė ir lėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą perduoti pinigines lėšas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaudota apgaulė ir tolesni nuteistojo veiksmai patvirtina, kad dar iki sutarties su nukentėjusiaisiais sudarymo I. B. žinojo, jog teisinių paslaugų jis nesuteiks ir neketino jas suteikti, o tik siekė gauti iš nukentėjusiųjų pinigus, t. y. jo tyčia įgyti nukentėjusiesiems priklausančias pinigines lėšas buvo susiformavusi iš anksto. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų susiklostę teisiniai santykiai aiškiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

Dėl BK 222 str. taikymo

Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis tik specialisto išvada, kuri yra grindžiama prielaidomis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas taip pat vertino nukentėjusiųjų D. T., V. P., A. T., Z. A., J. A., G. D., D. K., liudytojų V. N., D. S., G. D., A. Š. teisme duotus parodymus, specialistės R. Č. teisme teiktus paaiškinimus. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog netikėti specialisto išvada ir specialistės duotais paaiškinimais nėra pagrindo, nes išvadą pateikė kompetentinga specialistė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą, jokių duomenų, kad specialistė būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra. Pažymėtina, jog tai, kad pateikta išvada yra sąlyginė, nereiškia, jog ji grindžiama prielaidomis. Specialistė teisiamojo posėdžio metu savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad davė sąlyginę išvadą todėl, kad ji yra pateikta pagal liudytojų apklausos protokolus (8 t., 101 b. l.). Taip pat pažymėtina, kad savo išvadą specialistė R. Č. vėliau teisme pakoregavo pagal I. B. pateiktus dokumentus. Tačiau net ir sumažėjus pinigų sumai dėl pateiktų dokumentų, pasekmės išliko tos pačios – negalima nustatyti veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio (9 t., 36–39 b. l.).

Apeliantas skunde teigia, jog neaišku, kodėl dėl pinigų, mokėtų advokatų profesinei bendrijai, kurie turi būti įtraukti į jos buhalteriją, įtarimai buvo pareikšti jam ir jis dėl to nuteistas, taip pat pažymi, kad L. Š. mokėjo už vyrą į (duomenys neskelbtini) kasą. Atsakant į šį nuteistojo argumentą pastebėtina, kad toks klausimas jau buvo užduotas specialistei 2014 m. lapkričio 17 d. teisiamojo posėdžio metu. Specialistė, atsakydama į klausimą, kodėl 8000 Lt įtraukti prie 2009 metų, kodėl tie pinigai priskaičiuoti I. B., nors L. Š. mokėjo pinigus profesinei bendrijai, paaiškino, kad L. Š. nurodė, jog sumokėjo 8000 Lt grynais už teisines paslaugas, o išrašytų dokumentų serija (duomenys neskelbtini). Kaip pastebėjo specialistė, iš apskaitos dokumentų matyti, kad Advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini)“ naudojo PVM sąskaitas faktūras, kurių serija (duomenys neskelbtini) ir toliau numeriai, kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini), o I. B. kasos pajamų orderiai ir kvitai (duomenys neskelbtini) serija (8 t., 101–102 b. l.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. vasario 18 d. teisiamojo posėdžio metu specialistė įvertino apeliaciniame skunde minimus Advokatų profesinės bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus du kasos pajamų orderius, nurodydama, kad V. Š. sumokėjo pagal 2009 m. spalio 13 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 1000 Lt, pagal 2009 m. spalio 15 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 700 Lt, iš viso 1700 Lt (9 t., 36–39 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad teismo posėdžio metu I. B. pateikė dalį dokumentų dėl gautų pajamų apskaitymo (tarp jų ir iš Š., Z. A.), todėl kaltinimo apimtis buvo sumažinta.

Apelianto manymu, turėjo būti išaiškinta, ar jis vedė buhalterinę apskaitą 2010–2012 metais, ar turi dokumentus, ir turi būti atliktas mokestinis tyrimas bei priešpriešinis patikrinimas už minėtą laikotarpį. Teisiamojo posėdžio metu specialistė nurodė, jog priešpriešinio patikrinimo su „(duomenys neskelbtini)“ nedarė, nes tikrino tik I. B. individualią įmonę, kaip ir buvo suformuluota užduotyje (8 t., 102 b. l.). Iš 2013 m. balandžio 15 d. specialisto išvados matyti, kad I. B. ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., t. y. įskaitant apeliaciniame skunde nurodomą 2010–2012 metų laikotarpį (5 t., 3 b. l.). Pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolą I. B. savo iniciatyva pateikė vieną mėlynos spalvos segtuvą ir paaiškino, kad šie jo pateikti dokumentai yra visi apskaitos dokumentai, kitų dokumentų jis neturi (4 t., 13 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu specialistė patvirtino, kad buvo ne vieną kartą I. B. prašyta pateikti dokumentus, I. B. pateikė vieną mėlynos spalvos segtuvą, paaiškino, kad kitų dokumentų neturi. Kaip nurodė specialistė, iš pateiktų dokumentų buvo duota išvada (8 t., 102 b. l.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad I. B. po išvados pateikimo pats teismui pateikė papildomų dokumentų, nurodydamas, kad daugiau dokumentų nebeturi ir nebepateiks (8 t., 145 b. l., 9 t., 7–9 b. l.). 2015 m. vasario 18 d. teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta išvadą surašiusi specialistė, kuri nurodė, jog susipažino su visa gauta medžiaga ir pagal tai patikslino savo išvadą (9 t., 36–39 b. l.). Taigi, specialistė atliko I. B. individualios įmonės patikrinimą, visi I. B. pateikti dokumentai buvo įvertinti, todėl dar kartą atlikti tyrimą arba atlikti priešpriešinį patikrinimą, kaip skunde teigia apeliantas, nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pastebi, jog Z. A. naudai priteista 444,56 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau už kasacinio skundo parengimą ji 1000 Lt (289,62 Eur) sumokėjo (duomenys neskelbtini), t. y. juridiniam asmeniui, o ne jam, kaip fiziniam asmeniui. Iš 2012 m. gegužės 11 d. liudytojos Z. A. apklausos protokolo matyti, kad ji iš viso per kelis kartus I. B. sumokėjo 1535 Lt, jai už šią sumą apeliantas nesuteikė jokių paslaugų. Iš byloje esančios specialistės išvados matyti, kad Z. A. pagal 2011 m. rugpjūčio 5 d. kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) advokatų profesinei bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo grynais pinigais už teisines paslaugas 1 000 Lt, pagal 2011 m. rugpjūčio 25 d. kasos pajamų orderio kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo TŪB (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)” antstolio išlaidoms padengti 50 Lt, o pagal I. B. vardu įformintus 2011 m. lapkričio 2 d., 2011 m. lapkričio 18 d. ir 2012 m. kovo 5 d. pinigų priėmimo kvitus serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo už teisines paslaugas atitinkamai 180,00 Lt, 160,00 Lt, 110,00 Lt ir 35,00 Lt, iš viso 485,00 Lt. Taigi, minėta suma turtinei žalai atlyginti Z. A. buvo priteista pagrįstai, šią sumą patvirtina byloje esanti medžiaga.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.