- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- N-575-2452-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00743-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarimo S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugsėjo 25 d. S. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. rugsėjo 25 d., apie 14.50 val., Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas) ir neprisisegęs saugos diržo. Tokiais veiksmais S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 202 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 19 d. nutarimu S. Š. už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą, tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių nesutiko su alkotesterio parodymais, todėl galėjo būti atliktas pakartotinis neblaivumo patikrinimas, tačiau policijos pareigūnai tokio asmens prašymo netenkino. Nurodė, jog S. Š. per 1 valandą nuvyko į Raseinių ligoninę, kur buvo paimtas jo kraujo mėginys, o ištyrus kraują, jame rasta 0,27 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir tai, kad galutinė išvada dėl asmens blaivumo paprastai turėtų būti daroma atlikus asmens kraujo arba šlapimo tyrimą, teismas padarė išvadą, jog S. Š. automobilį vairavo blaivus. Taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prisipažino vairavęs automobilį neprisisegęs saugos diržo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas, todėl konstatavo, jog S. Š. kaltė, padarius ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo byloje nustatytas aplinkybes, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju S. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Tuo tarpu ATPK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo 100 Lt iki 200 Lt.
Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl S. Š. kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl šio pažeidimo padarymo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu S. Š. automobilį vairavo būdamas blaivus. Pažymėtina, jog iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2010 m. rugsėjo 25 d., 14.50 val., alkoholio matavimo prietaisu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas (b. l. 6). Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, vairuotojas su alkotesterio parodymais nesutiko (b. l. 2, 6). Kaip matyti iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. T-A 2649/10(02), 2010 m. rugsėjo 25 d., 16.00 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo pirminio asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu, buvo paimtas S. Š. kraujo mėginys, kuriame rasta 0,27 promilės etilo alkoholio (b. l. 17). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus ir jo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio bei sudėties.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Atsižvelgiant į tai, kad skirtingu laiku nustatyti Institucijos pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, tik nurodė, kad galutinė išvada dėl asmens blaivumo paprastai turėtų būti daroma atlikus asmens kraujo arba šlapimo tyrimą, todėl rėmėsi minėta specialisto išvada ir konstatavo, jog S. Š. automobilį vairavo blaivus. Tai įvertinus, darytina išvada, jog teismas nesiėmė pakankamai veiksmų, kad kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad S. Š. veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.