Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2808-1034/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
1-2808-1034/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16693-2017-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. G.
Nukentėjusysis
G. G.
Advokatai
Elena Žilėnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2808-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16693-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam A. G.,kaltinamojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajai G. G.,vertėjai Olgai Macijauskienei,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sutuoktinei, o būtent: jis, 2017-04-06 apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine G. G. metu, sėdėdamas ant lovos spyrė jai, stovinčiai priešais, vieną kartą dešine koja į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji G. G. nugriuvo ant grindų, taip mušdamas smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad tą dieną atėjo iš darbo, žmona atėjo, pradėjo kelti skandalą, reiškė pretenzijas, kad jis kažkur vaikšto. Ėjo iš virtuvės, pastūmė ją, ar ji nukrito ir susimušė, nematė. Konfliktas buvo trečiadienį, o ji tik penktadienį nuvažiavo į polikliniką. 10 val. atvažiavo policija ir jį paėmė iš lovos, nieko nepaaiškino. Jis pastūmė G. G., pripažįsta. Jos nemušė. Buvo taip, kad sėdėdamas ant lovos ją pastūmė su koja, nebuvo smūgio, traumos nebuvo, nežino, ar jai skaudėjo. Neatsimena, ką po konflikto kalbėjo žmona. Buvo isterija, ji nugriuvo, sakė, kad jai skauda. Ar ji nukrito po smūgio, nematė. Pirmą kartą buvo toks konfliktas. Tą dieną buvo blaivus. Kalbėjo su žmona po to įvykio. Savo elgesį vertina neigiamai. Atsiprašo, daugiau to nebus.

Nukentėjusioji G. G. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad Nukentėjusioji: - atleidžia kaltinamajam, suteikia jam šansą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. G. parodė, kad su pateiktu jam pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, pažymi, kad pas gydytoją psichiatrą bei gydytoją narkologą nesigydė, įskaitoje neregistruotas. 2017-04-06 apie 18.00 val. jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su žmona G. G.. Jau kurį laiką tarp jų vyksta konfliktas, dėl kurio jis netgi išsikraustė gyventi į dukros kambarį, kuris šiuo metu yra laisvas, nes dukra išsikraustė gyventi atskirai. Tądien jis buvo visiškai blaivus, nes dirba vairuotoju ir kiekvieną dieną keliasi 02.00 val. į darbą, tai būtų neįmanoma ir gerti, ir dirbti tokį darbą. Grįžęs namo, jis nuėjo į virtuvę pasigaminti valgyti, tačiau žmona G. G. tik jam atėjus namo, pradėjo priekaištauti, kur jis buvo, kad neva jis buvo pas kitą moterį ir pan. Jis jai stengiasi nieko neatsakinėti, nes tokie konfliktai jau jam atsibodo, kiekvieną dieną klausyti priekaištų, jis sakė, kad atstotų ir eitų į savo kambarį, Gelena nuėjo, tada pati su savimi kalbėjo, kažką rėkė, verkė juokėsi ir pan. Jis pasidarė pavalgyti, pavalgė, norėjo eiti miegoti, tačiau Gelena vėl šoko prie jo su savo priekaištais, ji užstojo jam kelią ir nedavė praeiti, tada jis jau nesusilaikė nuo jos pastovių įžeidinėjimų ir priekaištų, ir pastūmė ją, jis nežino, ar ji parpuolė, ar atsitrenkė kažkur, ar ne, jis nuėjo į savo kambarį ir atsigulė. Tada už kažkiek laiko ji vėl atėjo į jo kambarį, pradėjo priekaištauti, kad jis rašo žinutes kitai moteriai, norėjo atimti telefoną, jis jai sakė, kad ji išeitų. Taip ji vaikščiojo kelis kartus pas jį į kambarį, vis rasdavo kažkokių priekaištų, konfliktavo. Jis pripažįsta, kad pastūmė savo žmoną, tačiau ar ji patyrė nuo to fizinį skausmą. Jis mano, kad žmona išvis turi psichikos sutrikimų ir jai reikėtų kreiptis į psichiatrus, nes ji nuolat kalba pati su savimi, kelia konfliktus dėl įvykių, kurie buvo prieš dvidešimt metų, prieš savaitę konflikto metu ji be jokios priežasties trenkė jam metaliniu padėklu per galvą. Jau tampa nebeįmanoma kentėti tokio jos elgesio, baigiasi bet kokia kantrybė. Jie jau seniai taip gyvena, ankščiau jis, kadangi ankščiau grįžta iš darbo, paruošdavo valgyti, susitvarkydavo, nes žmona to nedarydavo, o dabar jis to nedaro, pats sau pasigamina ir tiek, tai taip pat yra konfliktų objektu. Tiesiog kiekvienas gyvena savo gyvenimą viename bute, tačiau kiekvienas sau. Butas, kuriame jis su žmona gyvena, yra bendra nuosavybė (b. l. 48, 54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. G. parodė, kad ji su vyru A. G. gyvena jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Labai seniai vyras buvo prieš ją smurtavęs, bet į policiją ji nesikreipė. Maždaug nuo 2016 m. gruodžio vyras pradėjo vartoti alkoholį, po ko grįžęs namo kelia konfliktus, konfliktų metu jai grasina, įžeidinėja, daužo bute daiktus, bet smurto nebuvo. 2017-04-06 apie 20.00 val., vyras grįžo namo išgėręs, pradėjo konfliktuoti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, vyras, sėdėdamas ant lovos, berods, dešine koja iš visų jėgų sudavė jai į dešinį krūtinės šoną. Smūgis buvo labai netikėtas, stiprus, nuo to smūgio ji nugriuvo ant grindų. Vyras, toliau sėdėdamas ant lovos, liepė jai dingti iš kambario ir uždaryti duris. Ji nuėjo į kitą kambarį, ryte nuvyko į darbą, bet šoną jai vis skaudėjo, todėl po darbo ji nuvyko į RVUL, kur jai buvo diagnozuotas dešinės pusės krūtinės sumušimas. Į teismo medikus ji nesikreips (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. G. parodė, kad 2017 m. kovo mėnesį, tiksliai dienos nepamena, apie 18.00 ar 19.00 val. jai paskambino jos mama G. G. ir pasakė, kad tėvui „važiuoja stogas“, jis šneka nesąmones, yra agresyvus, neprognozuojamas. Ji fone girdėjo tėvo riksmus ir tuo metu nutrūko ryšys. Ji mamai bandė perskambinti, bet jos telefonas buvo išjungtas. Ji mamai bandė skambinti ne mažiau nei 3 kartus, tiksliai nepamena, tada nusprendė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškviesti policiją, kadangi pati negalėjo tuo metu pas tėvus nuvažiuoti. Paskui jai kažkuris iš tėvų perskambino ir pasakė, kad į namus buvo atvažiavusi policija ir, kad pareigūnai išvažiavo, nes tėvai paaiškino, kad jokio smurto nebuvo, tik tėvas konflikto metu sudaužė mamos telefoną. 2017 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos ji nepamena, ji paskambino mamai. Ji mamai skambina kasdien. Mama jai pasakė, kad vakar ji nuėjo pas tėvą į kambarį ir tarp jų įvyko konfliktas. Tėvas, pagal mamos pasakojimą, tuo metu buvo ant lovos. Ji nežino, ar jis sėdėjo, ar gulėjo, mama nedetalizavo. Mama sakė, kad tėvas mamai koja spyrė į krūtinę ir mama nuo to smūgio nugriuvo ant grindų. Mama sakė tėvui, kad šis padėtų atsikelti, bet jis tik pasakė, kad mama šliaužtų lauk iš jo kambario kaip nori, jam tas pats. Mama jai sakė, kad blogai jaučiasi, skauda, kur tiksliai skaudėjo, ji nepamena, ir mama mano, kad gali būti lūžę šonkauliai. Ji pasakė mamai, kad tai ne juokas ir kad reikia nueiti į polikliniką. Paskui jos kalbėjosi telefonu vėl ir mama sakė, kad poliklinikoje mamos nepriėmė, nes nėra budinčio gydytojo. Ji pasisiūlė mamą nuvežti į ligoninę. Mama sutiko. Ji nuvežė mamą į Lazdynų ligoninę. Ji mamos laukė, kol apžiūrės. Kai mama išėjo iš gydytojo po apžiūros, mama jai pasakė, kad gydytojas paaiškino, kad yra stiprus sumušimas, lūžių nėra. Ji mamą parvežė namo. Ji su tėvu apie įvykį nekalbėjo, žino apie įvykį tik tiek, kiek jai sakė mama. Ji parodo, kad su tėvu nepalaiko visiškai jokių ryšių. Tėvas dažnai vartoja alkoholį ir stumdo motiną, ji žino ne vieną įvykį. Ji žino tik iš mamos pasakojimų, pati nėra mačiusi. Mama jai sako, kad tėvas mamą stumdo, tyčiojasi, žemina. Prieš keletą dienų iki šios apklausos jis mamai grasino peiliu, bet mama nenori kviesti policijos, nes nenori, kad matytų kaimynai, nenori viešintis (b. l. 17).

Bendrojo pagalbos centro įvykių registravimo kortelėje nurodyta, kad 2017-04-07 20.14 val. gautas pranešimas RVUL ligoninės slaugytojos Ingelevičienės, kuri į 1 PK pranešė, kad 2017-07-07 apie 19.22 val. į ligoninę dėl dešinės pusės krūtinės sumušimo kreipėsi G. G., gim. 1960-01-30, gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2017-04-06 apie 22.00 val. namuose sumušė vyras. Suteikus pagalbą paleista namo (b. l. 8-9).

2017-04-07 G. G. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017-04-06 apie 22.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras A. G. koja vieną kartą spyrė į krūtinės dešinę pusę, tuo sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 1).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017-06-16 specialisto išvada Nr. G 1844/2017 (01) nustatyta, kad G. G. po įvykio 2017-04-06 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota. Medicinos dokumentuose nurodyta dešinės krūtinės sumušimo diagnozė sužalojimu nevertinama, kadangi nepagrįsta objektyviais duomenimis. Nesant sužalojimo požymių nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakinėti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (b. l. 23).

2017-04-07 alkotesterio duomenų kvitu Nr. 23171 nustatyta, jog tikrinimo metu A. G. 22:11 val. nustatytas 0,15 prom. girtumas (b. l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad žmona atėjo, pradėjo kelti skandalą, reiškė pretenzijas, kad jis kažkur vaikšto. Ėjo iš virtuvės, pastūmė ją, ar ji nukrito ir susimušė, nematė. Konfliktas buvo trečiadienį, o ji tik penktadienį nuvažiavo į polikliniką. 10 val. atvažiavo policija ir jį paėmė iš lovos, nieko nepaaiškino. Jis pastūmė G. G., pripažįsta. Jos nemušė. Buvo taip, kad sėdėdamas ant lovos ją pastūmė su koja, nebuvo smūgio, traumos nebuvo, nežino, ar jai skaudėjo. Neatsimena, ką po konflikto kalbėjo žmona. Buvo isterija, ji nugriuvo, sakė, kad jai skauda. Ar ji nukrito po smūgio, nematė.

Tokie A. G. parodymai iš dalies atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tokius kaltinamojo A. G. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: nukentėjusiosios G. G., liudytojos D. G. parodymai, nukentėjusiosios G. G. rašytinis protokolas-pareiškimas, policijos registro išrašai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – sutuoktinei, o būtent: jis, 2017-04-06 apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sutuoktine G. G. metu, sėdėdamas ant lovos spyrė jai, stovinčiai priešais, vieną kartą dešine koja į krūtinę, dėl ko nukentėjusioji G. G. nugriuvo ant grindų, taip mušdamas smurtavo artimoje aplinkoje ir sukėlė nukentėjusiajai G. G. fizinį skausmą. Pažymėtina, kad A. G. yra nukentėjusiosios G. G. sutuoktinis, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo A. G.

BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis A. G. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo A. G. pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Nukentėjusioji G. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleidžia. Iš bylos medžiagos matyti, jog teisei priešingu elgesiu turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepateikė, Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta žala dėl nukentėjusiosios gydymo buvo atlyginta A. G. mokėjimo nurodymu. A. G. anksčiau neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas (b. l. 64-66), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 70-71, 73), jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra.

Be to, teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. G. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas A. G. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.

Teismas nenustatė pagrindų skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones. Teismo vertinimu, vien BK 38 straipsnio taikymas sukelia kaltinamajam pakankamas teisines pasekmes, kurios numatytos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, o tai šios bylos kontekste laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant pakeisti kaltinamojo A. G. elgesį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje 29,78 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios G. G. gydymo išlaidų. Kaltinamasis A. G. teisminio nagrinėjimo metu pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 29,78 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginta, todėl civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. G. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja G. G. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 29,78 Eur gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti A. G., kad tuo atveju:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas