Panevėžio apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai) 2017 m. gruodžio d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7522-233/2017 pagal ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Eldavita“ ieškinį atsakovui D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė MB „Eldavita“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 1 110,51 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad D. S. dirbo MB „Eldavita“ vairuotoju -ekspeditoriumi nuo 2016-07-15 iki 2016-12-16. Atsakovo vairuodamas automobilį viršijo bendrovėje nustatytas kuro normas, taip padarydamas žalą MB „Eldavita“.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priteisė iš atsakovo D. S., ieškovo naudai 1110,51 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2016-07-15 iki 2016-12-16 dirbo MB „ELDAVITA“ vairuotoju-ekspeditoriumi, pagal 2016-07-15 sudarytą darbo sutartį Nr. 3. Su atsakovu buvo sudaryta 2016-07-15 Visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pradėjus darbą, atsakovui D. S. pagal Turto- priėmimo perdavimo aktus pasirašytinai buvo perduotas krovininis automobilis DAF XF95.480 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio SIM kortelė, AB DnB banko kreditinė kortelė, UAB „ Baltic Petroleum“ kuro kortelė, UAB „ DKV EURO SERVICE Baltikum“ kuro kortelė. Atsakovas taip pat pasirašytinai buvo supažindintas su 2015-09-02 MB „Eldavita“ direktorės įsakymu Nr.TR-02 „Dėl transporto priemonių kuro normų nustatymo“ . 2017-04-14 buvo surašytas MB „Eldavita“ aktas „Dėl viršytų kuro normų“, kur buvo konstatuota, jog atsakovas D. S. per darbo laikotarpį viršijo kuro normą 1371 l, skaičiuojant 0,81 Eur už 1 l.Atsakovas pradėdamas dirbti pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo pasirašytinai supažindintas su bendrijos įsakymu dėl kuro normų, žinojo kokių kuro normų privalo neviršyti, tačiau sąmoningai gana ilgą laikotarpį, žinodamas ir būdamas ieškovės įspėtas apie kuro normų viršijimą ir toliau tęsė savo veiksmus – pažeisdamas savo darbines pareigas ir lokalinį teisės aktą dėl kuro normų, viršijo kuro normas, todėl atsakovo veiksmai pereikvojant kurą laikytini neteisėtais veiksmais ir tai yra pagrindas jo visiškai materialinei atsakomybei atsirasti pagal DK 255 straipsnio 3 punktą, 256 straipsnį. Atsakovo darbo pas ieškovę laikotarpiu krovininiam automobiliui DAF XF95.480 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) bazinė dyzelinio kuro sunaudojimo norma buvo nustatyta 31 ltr/100 km. Iš byloje pateiktų automobilio kelionės lapų matyti, kiek faktiškai vairuotojas sunaudojo kuro. Tai atsispindi ir 2016 metų rugpjūčio- gruodžio mėnesių „Kuro, sunaudoto įmonės veikloje“, nurašymo aktų ir 2017-04-14 akte dėl viršytų kuro normų. Iš minėtų dokumentų aiškiai matyti, kad atsakovas pastoviai, faktiškai per visą savo darbo pas ieškovę laikotarpį, viršijo dyzelinio kuro sunaudojimo normą, nustatytą 2015-09-02 įsakymu Nr. TR-02 , 1371 litrų, ir tai pinigine išraiška sudaro 1110,51 Eur. Ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė 1110,51 Eur nuostolių, kuriuos teismas priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apelianto nuomone, jis su ieškove 2017 m. balandžio 7 d. šalys darbo byloje sudarė taikos sutartį, kuri yra pagrindas nutraukti nagrinėjamą bylą. Nutraukus darbo santykius, ieškovei delsiant su atsakovu atsiskaityti, D. S. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kurioje ginčą šalys išsprendė taikiai. Taikos sutarties 6 p. šalys susitarė, kad „įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės“. Ieškovė esant nutrauktiems darbo santykiams, pagal taikos sutarties 6 p. numatytą sąlygą, nebegali reikšti naujų reikalavimų - atlyginti turtinę žalą, kildinamų iš tos pačios darbo sutarties.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikos sutarties visiškai nevertino ir dėl jos nepasisakė, dėl to galimai priėmė nepalankų atsakovui sprendimą, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.Pareikštas ieškinys neturi faktinio pagrindo, tai yra esminis ieškinio trūkumas, kurio nepašalinus negalima iškelti bylos. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo argumentų nenagrinėjo ir nenurodė kodėl nepasisakė dėl šio procesinio pažeidimo.Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, tačiau šio reikalavimo ieškovė nepaisė. Apelianto nuomone, ieškovė buvo atleista nuo pareigos pateikti įstatymus atitinkantį ieškinį ir įrodinėti jame nurodytas aplinkybes. Tai yra savarankiškas skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindas.Apeliantui nėra aišku, ar matematinis neatitikimas tarp pramanytos kuro sunaudojimo normos ir faktiškai sunaudoto kuro kiekio, buvo kvalifikuojamos kaip kuro pereikvojimas ar kaip realus kuro sunaudojimas. Konkreti automobilio kuro sunaudojimo norma nėra žinoma, todėl tai nėra faktinės aplinkybės, o tik prielaidos.Kaip ir ieškovės tezė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, eksploatuojant jam patikėtą automobilį. Byloje nėra įrodymų, kad tai atsakovas ne normaliai vežimo procese sunaudojo tokį kiekį kuro, o jo netekimas atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Nesant įstatymo numatytų pagrindų darbuotojas negali būti traukiamas materialinėn atsakomybėn.Pirmosios instancijos teismas pažeidė būti teismo išklausytam teisės principą, nes visiškai nepasisakė, kodėl atsakovo argumentus paliko nenagrinėtais. Ieškinyje turėjo būti nurodyta faktinės aplinkybės atskleidžiančios: kuro sunaudojimo normos nustatymo metodiką bei nustatytos normos pagrįstumą, visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarymo teisėtumą, kad ieškovė sudarė atsakovui sąlygas išnaudotam kuro kiekiui kontroliuoti, kodėl nesiėmė priemonių sužinojusi apie kuro pereikvojimą atsakovui išdirbus savaitę, o klausimą iškėlė praėjus metams ir kt.Mano, kad atsakomybė darbuotojui dėl 1371 l dyzelinio kuro trūkumo negali atsirasti, kol nėra nustatyta, kad kuro sunaudojimo normos yra pagrįstos ir nustatytos teisingai. Kuro normos buvo nustatytos direktorės įsakymu, vadovaujantis LR susiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 dėl automobilio kuro normų nustatymo metodikos. Ši metodika negali būti taikoma, nes atsakovo vairuojamas automobilis (DAFXF95.480) į šį sąrašą nėra įtrauktas, be ši metodika nebegaliojanti.Nagrinėjamoje byloje kuro norma nustatyta eksperimento būdu. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių eksperimento faktą, jo eigą, kitų duomenų. Taigi ieškovė neįrodė kuro sunaudojimo normų pagrįstumo.Teismas neįvertino ar ieškovė sudarė atsakovui tinkamas sąlygas materialinėms vertybėms išsaugoti, nepasisakė su kokiais norminiais aktais, reglamentuojančiais kuro sunaudojimą, yra supažindintas ir kokių juose numatytų pareigų neatliko. Už kurą atsakovas atsiskaitydavo kas savaitę.Teigia, kad su atsakovu nepagrįstai sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes vairuotojo-ekspeditoriaus pareigos nėra įtrauktos į sąrašą pareigų, su kuriose dirbančiais asmenimis gali būti sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl su atsakovu sudaryta minėta sutartis yra neteisėta. Atsakovo atžvilgiu gali būti taikoma, tik ribota materialinė atsakomybė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą MB „Eldavita“ prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą priteisiant ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde pateikė tuos pačius argumentus kaip ir pateikiant atsiliepimą į ieškinį ir kuriuos išsakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip, nei atsakovas, vertino faktines ir teisines bylos aplinkybes nesudaro pagrindo pripažinti sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi bylos visuma, vidiniu įsitikinimu. Nors apeliantas nurodo, kad dėl ieškinio trūkumų jis nesuprato ieškinio esmės ir teismas nagrinėdamas bylą jų neatskleidė, tačiau paties apelianto atsikirtimai, apeliacinis skundas, atskleidžia, kad ieškinys atsakovui yra aiškus ir suprantamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 4 p.). Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės reikalavimą, nenustatė esminių faktinių aplinkybių, kas leidžia spręsti, jog nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Byloje kilo šalių ginčas dėl darbuotojo atsakovo D. S., dirbusio vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose, visiškos materialinės atsakomybės darbdaviui ieškovei UAB „Eldavita“ dėl 1370 litrų kuro pereikvojimo jo viso darbo pas ieškovę laikotarpiu nuo 2016-07-15 iki 2016-12-16.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-07-15 MB „Eldavita“ ir D. S. sudarė darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią atsakovas nuo 2016-07-15 iki 2016-12-16 dirbo MB „Eldavita“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Priimant į darbą su atsakovu buvo sudaryta 2016-07-15 visiškos materialinės atsakomybės sutartis. D. S. pagal turto - priėmimo perdavimo aktus pasirašytinai buvo perduotas krovininis automobilis DAF XF95.480 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio SIM kortelė, AB DnB banko kreditinė kortelė, UAB „ Baltic Petroleum“ kuro kortelė, UAB „ DKV EURO SERVICE Baltikum“ kuro kortelė. Atsakovas pasirašytinai buvo supažindintas su 2015-09-02 MB „Eldavita“ direktorės įsakymu Nr.TR-02 „Dėl transporto priemonių kuro normų nustatymo“. Dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ginčo nėra.2017-04-14 buvo surašytas MB „Eldavita“ aktas „Dėl viršytų kuro normų“, kuriuo jau po darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju buvo konstatuota, jog atsakovas D. S. per darbo laikotarpį viršijo kuro normą 1371 l, skaičiuojant 0,81 Eur už 1 l.Nors reikalavimą dėl žalos atlyginimo darbdavys pareiškė jau po to, kai atsakovas buvo atleistas iš darbo, reikalavimą kildina iš darbo santykių pagrindu galimai atsiradusių nuostolių dėl kuro pereikvojimo. Kadangi atsakovas dirbo vairuotoju- ekspeditoriumi, su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, atsakovo atsakomybė darbdaviui atsirado darbo santykių pagrindu ir todėl ieškovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti taikomos Darbo kodekso normos.Darbo kodekso 245 straipsnis numato, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 253 straipsnio 2 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl medžiagų pereikvojimo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 255 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010 nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002 ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 1110,51 Eur žalą, turi pareigą įrodyti pareikštą reikalavimą, t. y. darbuotojo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį. Atsakovas turi paneigti savo kaltę. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, kaltės nepripažino, nurodė aplinkybes.Viena iš materialinės atsakomybės atsiradimo būtinų sąlygų – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymo ar kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo darbinių funkcijų vykdymas buvo susijęs su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimu, dėl ko su ieškovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. 2016-07-15 su atsakovu sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis numatė, kad atsakovas privalo atlyginti darbdaviui padarytą žalą dėl darbuotojui patikėtų materialinių vertybių neišsaugojimo ir jų vertės sumažėjimo, netinkamo materialinių vertybių saugojimo. Kuras buvo naudojamas vežant krovinius automobiliu.Ieškovė nurodė, kad atsakovo neteisėta veikla pasireiškė tuo, kad jis išeikvojo daugiau kuro, negu numato 2015-09-12 ieškovės direktorės įsakymu nustatytos kuro normos, taip padarydamas įmonei žalą. Iškilus ginčui dėl darbuotojo įmonei padarytos žalos dydžio, teismas turi patikrinti, ar pagrįstas toks reikalavimas. Žalos faktas ir žalos dydis nepreziumuojami, taigi, pareiga įrodyti šias aplinkybes, taip pat priežastinio ryšio buvimą tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų ir atitinkamo dydžio žalos atsiradimo tenka šaliai, teigiančiai, kad jai padaryta žala, šiuo atveju – ieškovei UAB „Eldavita“. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis CPK 176-185 straipsnyje išdėstytomis taisyklėmis.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos priteisimo, formaliai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei atsakovo veiksmų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti aiškinamasi, ar kuro sunaudojimo normos nustatytos teisingai ir ar dėl kuro pereikvojimo yra atsakovo kaltė. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, dirbdamas pas ieškovę, visą darbo laiką viršijo nustatytas kuro normas, pats darbdavys žinojo ir toleravo tokią situaciją, žalos atlyginimo nereikalavo per visą jo darbo laikotarpį, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis aplinkybes, ar nurodomas nukrypimas nuo normos buvo laikomas leistinu, ar taikyta kuro norma atitinka realias to automobilio kuro sąnaudas, ar apskaičiuojant kuro sunaudojimą buvo teisingai pačios ieškovės taikoma nustatyta kuro norma, kadangi kontrolinis važiavimas buvo atliktas 2015 m.,o atsakovas dirbo nuo 2016 m. liepos mėn.. Be to, nėra aišku, ar kuro norma nustatyta automobiliui važiuojant su kroviniu, kuomet yra sunaudojama daugiau kuro, ar be jo, ar nepasikeitė automobilio techninė būklė, patikrinti, ar tik vienas atsakovas dirbo su tuo automobiliu. Yra duomenų, kad atsakovas pastoviai veždavo krovinius, nėra duomenų, kad atsakovas elgėsi neteisėtai.Kadangi byloje liko neįvertintos aplinkybės apie tai, ar atsakovas neatliko ar netinkamai atliko darbines pareigas, susijusias su jam patikėtų materialinių vertybių (kuro) naudojimu, teismas sprendžia, jog byloje teismas, nenustatęs visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai nustatė pagrindinę darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygą ; ar nurodoma žala atsirado tik dėl darbuotojo kaltės, ar darbdavys nustatė realias kuro sunaudojimo normas atsakovui perduotam automobiliui.Be to, teismas neatsižvelgė ir nevertino ieškovės ir atsakovo Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbų ginčų komisijos 2017-04-07 patvirtintos taikos sutarties turinio ir reikšmės tolimesniems šalių ginčams. Darbo byloje Nr. APS-111-3240/2017 šalys sudarė taikos sutartį, kurioje ieškovė įsipareigojo ieškovui D. S. išmokėti 350 Eur, o ieškovas atsisako visų kitų reikalavimų darbo byloje. Taikos sutarties 6 punktu šalys nurodė, kad įvykdžiusios visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų vieni kitiems nebeturės.Iš Lietuvos Respublikos darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbų ginčų komisijos 2017-07-11 sprendimo matyti, kad ieškovė, teikdama atsiliepimą darbo byloje Nr. APS-111-3240/2017, nurodė, kad atsakovas neprižiūrėjo jam priskirtos transporto priemonės, viršijo kuro normos. Taigi ieškovei jau nagrinėjant bylą buvo žinoma apie galimai padarytą atsakovo žalą įmonei, todėl reiktų įvertinti, ar šalys, sudarydamos taikos sutartį, neišsprendė visų savo reikalavimų, tame tarpe ir dėl žalos. Tai galima bus nustatyti įvertinat šalių procesinių dokumentų darbo ginčo byloje.Nustatytų teismo pažeidimų negalima pašalinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, todėl, panaikinus skundžiamą sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų teismas ginčo iš esmės neišsprendžiant nepasisako.Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.