- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-08-31
- Bylos Nr.
- I3-3464-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01577-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2021-04-23 įsakymą Nr. P-150 (toliau – Įsakymas), kuriuo jis pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 1-9).
Pareiškėjas paaiškina, kad Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Departamento Imuniteto skyriaus 2021-04-16 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-7 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su neteisėtu nuteistojo V. Ž. paleidimu, įvertinimo“ (toliau – Išvada). Pareiškėjas skunde nurodo, kad su Įsakymu ir Išvados dalimi, kuria konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą nesutinka.
Pareiškėjas teigia, kad analizuojant Išvados turinį matyti, jog atsakovas, atlikdamas Tarnybinį patikrinimą, neįrodė, t. y. nepagrindė ir nemotyvavo tarnybinio nusižengimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose. Išvadoje nėra surinktas pakankamas pagrindas duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė veiką, kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Tuo tarpu, tik nustačius ir įrodymais pagrindus visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus bei juos motyvuotai išdėsčius Išvadoje gali atsirasti pakankamas pagrindas valstybės tarnautoją patraukti tarnybinėn atsakomybėn.
Pažymi, kad jis 2021-03-29 pranešimu Nr. LV-1727 (toliau – Pranešimas), buvo informuotas apie tai, kad Departamento Imuniteto skyriuje buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, dėl to, kad 2018-08-01 atlikdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau –Pravieniškių PN-AK) direktoriaus funkcijas, pasirašė nuteistojo V. Ž. paleidimo į laisvę pažymėjimą Nr. 59(3)-67, nors nuteistajam paskirtos bausmės pabaiga buvo 2019-08-11, t. y. nebuvo pilnai įvykdytas teismo nuosprendis ir nuteistasis 2018-08-10 buvo nepagrįstai paleistas į laisvę anksčiau laiko. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus funkcijas, 2018-08-01 aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes turėdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.5 papunkčiuose nustatytas pareigas (nustatytas funkcijas) vadovauti įstaigai, užtikrinant jai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, įstaigos administracijos padalinių veiklos kontrolę ir užtikrinti nuteistųjų paleidimo iš įstaigos teisėtumą, netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų veiklą (darbą) įskaitos srityje ir neužtikrino nuteistojo paleidimo iš įstaigos teisėtumo, nors pagal asmenines ir dalykines savybes turėjo ir galėjo tai padaryti.
Pareiškėjas paaiškina, kad dėl didelio jam teikiamų tvirtinti dokumentų kiekio ir dėl to, kad pareiškėjas nevykdo nuteistųjų asmenų bylose esančių duomenų kontrolės, atsižvelgus į tai, kad įstaigos darbuotojų pareigybės aprašymuose numatyta pareiga sutikrinti duomenis, nuteistojo asmens byloje, kad jie būtų teisingai suvesti ir įforminti, o jo pareigybės aprašyme tokios pareigos nėra, todėl pareiškėjas teigia, kad neturėjo pagrindo abejoti pataisos įstaigos Įskaitos skyriaus teiktų pažymėjimuose esančių duomenų pagrįstumu.
Nurodo, jog Pravieniškių PN-AK sudaro trys sektoriai, kuriuose laisvės atėmimo bausmę atlieka daugiau nei 2 000 nuteistųjų, jų apskaitą ir priežiūrą vykdo trys sektorių saugumo valdymo skyriai. Departamentas, atlikdamas tarnybinio patikrinimo procedūrą neįvertino fakto, jog pareiškėjas, būdamas Pravieniškių PN-AK direktoriumi, neturi nei objektyvių, nei faktinių galimybių tikrinti kiekvieno nuteistojo išleidimo dokumentuose esančios informacijos teisingumo.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nei Pranešime, nei Išvadoje nėra nurodyti objektyvieji jam pareikšto tarnybinio nusižengimo požymiai (konkreti veika, pažeidimo padarymo būdas, priemonės, laikas ir pan.), t. y. nėra nurodyta, kokie konkretūs jo, kaip Pravieniškių PN-AK direktoriaus, veiksmai (neveikimas) pripažinti aplaidžiais ir/ar netinkamais, vertinant juos Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašo 6.1 ir 6.5 punktų kontekste.
Pažymi, kad Išvadoje yra išdėstyti tik bendro pobūdžio teiginiai – jog Pravieniškių PN-AK direktorius „netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų veiklą (darbą) įskaitos srityje ir neužtikrino nuteistojo V. Ž. paleidimo iš įstaigos teisėtumo“. Taigi, Išvadoje visiškai nedetalizuotos konkrečios pareiškėjo veikos (veikimas ar neveikimas), kaltė, pažeidimo padarymo laikas, kitos tarnybinei nuobaudai skirti reikšmingos aplinkybės ir įrodymai.
Pareiškėjas akcentuoja, jog dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisingas nuteistojo V. Ž. buvimo pataisos namuose laikas buvo netinkamai apskaičiuotas pataisos namų Įskaitos grupėje, padarius bausmės skaičiavimo klaidą. Taigi, Tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių kontekste, priešingai nei sprendė tyrimą atlikę pareigūnai, nebuvo pagrįsto pagrindo išvadai, kad paleidžiant nuteistąjį V. Ž. jis netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų veiklą (darbą) įskaitos srityje ir netinkamai vykdė pareigybės aprašo 6.1 ir 6.5 punktų nuostatas, taip pat Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo analizuojama kaltės forma.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog Tarnybinį patikrinimą atlikę pareigūnai Išvadoje nedetalizavo jo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenurodė kokius veiksmus pareiškėjas turėjo atlikti, tačiau neatliko ir/ar nuo tokių veiksmų susilaikyti, tačiau nesusilaikė, vykdydamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.5 punktuose numatytas funkcijas. Nenustačius tarnautojo kaltės yra negalima ir tarnybinė atsakomybė.
Pareiškėjas paaiškina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką, tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę, patikrinti paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir, visa tai įvertinus, tyrimo rezultatus įforminti motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti (nurodyti įstatymo straipsnį, dalį, punktą), nusižengimo padarymo paaiškėjimo dieną, pareigūno, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, pasiūlyti konkrečia nuobaudą. Tuo tarpu išvadoje tik formaliai pažymėta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam skirtina tarnybinė nuobauda, kas teismų praktikoje laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, dėl kurio pareiškėjui paskirta nuobauda pripažintina neteisėta ir nepagrįsta.
Pažymi, kad savo tarnybines pareigas ir funkcijas numatytas Pareigybės aprašyme jis vykdo ir tebevykdo sąžiningai, tai patvirtina ir Departamento vertinimo išvados, kuriose pareiškėjo tarnyba vertintina gerai.
Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje ir Įsakyme jo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, pareiškėjo veiksmų nesiejant su teisės aktų normomis, kurių kaip įtvirtinančių imperatyvų elgesio variantą atitinkamoje situacijoje, privalėjo lankytis, taip pat ir netirtas pareiškėjo kaltės klausimas. Šios aplinkybės, laikytinos esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, priimtas Išvados pagrindu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 81-85).
Paaiškina, kad Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019-02-12 įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Aprašas), 27, 29, 30, 32, 33, 44 punktais ir atsižvelgdamas į Išvadą, 2021-04-23 įsakymu Nr. P-150 pripažino, kad pareiškėjas, Pravieniškių PN-AK direktorius, padarė tarnybinį nusižengimą ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Nurodo, kad vykdydamas jam priskirtas įstaigos direktoriaus funkcijas pareiškėjas privalėjo ne tik koordinuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių struktūrinių padalinių darbą, bet ir kontroliuoti, užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tikrinti ir kontroliuoti laisvės atėmimo bausmės laiko, lygtinio paleidimo ir kitus terminus. Tokiu būdu tinkamai vykdydamas nustatytas funkcijas, pareiškėjas privalėjo spręsti asmens paleidimo į laisvę klausimą ne tik pasikliaudamas jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų parengtais dokumentais, bet ir juos patikrindamas.
Pažymi, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašyme aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos jo vykdomos funkcijos ir pareigos. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas šių konkrečių pareigų neatliko ar atliko netinkamai, taip pat, kad nebuvo objektyvių priežasčių, atimančio iš pareiškėjo galimybę jas atlikti jam nustatytu būdu. Išvadoje taip pat nustatyta ir tokios pareiškėjo veikos (neveikimo) kaltės forma – tarnybinis nusižengimas dėl aplaidumo.
Teigia, kad pareiškėjas yra ne eilinis statutinis pareigūnas, o Pravieniškių PN-AK direktorius, atsakingas už visos įstaigos pareigūnų tinkamą pareigų vykdymą. Tai suponuoja aukštesnį negu paprastai kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jos darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Šiame kontekste pareiškėjui išlieka pareiga nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinami pataisos įstaigai pavesti uždaviniai ir vykdomos funkcijos. Išvadoje pateikta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtina pažeidimo faktą ir pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo Pravieniškių PN-AK pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo jos veiklos koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo.
Nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas, atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta Departamento direktoriui už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Žemesnės instancijos teismas
Remdamasis atlikto Tarnybinio patikrinimo Išvada, Kalėjimų departamento direktorius 2021-04-23 įsakymu Nr. P-150 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. S.“ pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad 2020-04-26 Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus tarnybinių patikrinimų komisija pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl įstaigos Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės L. M. 2020-04-26 tarnybiniame pranešime Nr. 8-2118 nurodytų aplinkybių apie tai, kad 2020-04-25 į Pravieniškių PN-AK Trečiojo sekretoriaus Saugumo valdymo skyrių paskambino probacijos tarnybos specialistė dėl nuteistojo V. Ž. paleidimo. Patikrinus V. Ž. asmens bylą, buvo nustatyta, kad klaidingai įvesta bausmės atlikimo pradžios data, vietoje 2015-03-31 turėjo būti 2016-03-31, šiuo atveju bausmės pabaigos terminas būtų 2019-08-11, o nuteistasis iš įstaigos paleistas 2018-08-10. Apie klaidą Departamentas informuotas 2020-06-29 Nr. 14-2669 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 46).
Departamente 2020-07-10 dėl minėto įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00202-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-0-00202-20 vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė 2021-03-03 nutarimą Nr. IBPS-V-475568-21 tyrimą nutraukti (b. l. 10-35).
Departamentas 2021-03-05 raštu (sprendimu) Nr. 1S-709 nurodė perduoti Pravieniškių PN-AK visą surinktą tarnybinio patikrinimo medžiagą Departamento Imuniteto skyriui. Pravieniškių PN-AK 2021-03-08 raštu Nr. 14-1328 „Dėl dokumentinės medžiagos pateikimo“ perdavė dokumentinę medžiagą Departamento Imuniteto skyriui tarnybiniam patikrinimui atlikti.
Tarnybinio patikrinimo metu Pravieniškių PN-AK direktoriui (pareiškėjui) buvo surašytas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo LV-1727, kuriame nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą – 2018-08-01 atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus funkcijas, pasirašė nuteistojo V. Ž. paleidimo į laisvę pažymėjimą Nr. 59(3)-67, nors šiam nuteistajam paskirtos bausmės pabaiga buvo 2019-08-11, t. y. nebuvo pilnai įvykdytas teismo nuosprendis ir nuteistasis 2018-08-10 nepagrįstai buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko. Tokiais veiksmais pareiškėjas galimai pažeidė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 14 straipsnio, Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 2, 17.1 ir 17.3 papunkčių, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.5 papunkčių reikalavimus (b. l. 37-41).
Pareiškėjas pateikė 2021-04-02 paaiškinimą Nr. 14-2152. Nurodė, kad nesutinka su Imuniteto skyriaus pateiktu Pranešimu, kuriame yra kaltinamas galimai padaręs tarnybinį nusižengimą. Paaiškinime išdėstė nesutikimo argumentus (b. l. 42-44).
Imuniteto skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atlikęs galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašė 2021-04-16 išvadą Nr. TT-7 ,,Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su neteisėtu nuteistojo V. Ž. paleidimo, įvertinimo“ (b. l. 45-66).
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2016-04-06, nuteistajam V. Ž. atvykus į Pravieniškių PN-AK Antrą sektorių, Pravieniškių PN-AK Įskaitos skyriaus inspektorė L. M., atsižvelgdama tik į klaidingai nurodytą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato VPS PB vyr. patrulio A. K. surašyto V. Ž. asmens kratos protokolo datą - 2015-03-31- klaidingai įrašė nuteistojo V. Ž. asmens įskaitos kortelėje bausmės pradžios datą - 2015-03-31, vietoj 2016-03-31.
Pravieniškių PN-AK Įskaitos skyriaus viršininkas V. M. 2016-04-06 netinkamai (neatidžiai) patikrino pavaldžios darbuotojos L. M. užpildytos ir pasirašytos nuteistojo V. Ž. asmens įskaitos kortelės duomenis, nepastebėjo ir neištaisė (neįpareigojo ištaisyti) klaidingai įrašytos bausmės pradžios datos. Kad duomenys patikrinti patvirtino ir 2016-04-06 pasirašydamas Bausmės terminų sutikrinimo lape.
Pravieniškių PN-AK Įskaitos skyriaus viršininkas V. M., 2016-05-24, 2017-05-10 ir 2018-05-06 atlikdamas kasmetinius bausmės terminų patikrinimus, nepastebėjo ir neištaisė (neįpareigojo ištaisyti) klaidingai įrašytos nuteistojo V. Ž. bausmės pradžios datos, o Bausmės terminų sutikrinimo lape įrašė, kad duomenys patikrinti ir patvirtino tai pasirašytinai.
Nuteistajam V. Ž., 2018-05-21 atvykus iš Pravieniškių PN-AK Antro sektoriaus į Trečią sektorių, Pravieniškių PN-AK Įskaitos skyriaus inspektorė L. K. nepastebėjo klaidingai įrašytos nuteistojo V. Ž. bausmės pradžios datos 2015-03-31 ir pasirašė nuteistojo V. Ž. asmens įskaitos kortelę.
Pravieniškių PN-AK Įskaitos skyriaus specialistė A. D. 2018-06-20 netinkamai (neatidžiai) patikrino Įskaitos skyriaus inspektorės L. K. užpildytos ir pasirašytos nuteistojo V. Ž. asmens įskaitos kortelės duomenis, nepastebėjo ir nesiėmė priemonių, kad būtų ištaisyta klaidingai įrašytos bausmės pradžios data.
Pravieniškių PN-AK direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, D. S. ir Įskaitos skyriaus viršininkas V. M. 2018-08-01 pasirašė pažymėjimą apie paleidimą Nr. 59(3)-67, kurio pagrindu nuteistasis V. Ž. 2018-08-10 neteisėtai paleistas į laisvę.
Neteisėto nuteistojo V. Ž. paleidimo paaiškėjimo diena yra 2020-06-26, kai Pravieniškių PN-AK buvo gautas L. M. tarnybinis pranešimas Nr. 8-2118 ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus 2020-06-26 raštas Nr. 1S-8005 „Dėl informacijos pateikimo“.
Išvadoje konstatuota, kad vykdydamas jam priskirtas įstaigos direktoriaus funkcijas D. S. privalėjo ne tik koordinuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių struktūrinių padalinių darbą, bet ir kontroliuoti, užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tikrinti ir kontroliuoti laisvės atėmimo bausmės laiko, lygtinio paleidimo ir kitus terminus. Tokiu būdu, tinkamai vykdydamas nustatytas funkcijas, D. S. privalėjo spręsti apie asmens paleidimą į laisvę ne tik pasikliaudamas jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų paruoštais dokumentais, bet ir juos patikrindamas. D. S. (kaip pataisos įstaigos vadovas) ir V. M. (kaip Įskaitos tarnybos viršininkas), 2018-08-01 pasirašę pažymėjimą apie paleidimą Nr. 59(3)-67, solidariai patvirtino juridinę reikšmę turinčio fakto - V. Ž. paleidimo, atlikus laisvės atėmimo bausmę - tikrumą ir teisėtumą. Be šio pažymėjimo nebūtų faktiškai įgyvendintas neteisėtas V. Ž. paleidimas 2018-08-10.
Išvadoje taip pat konstatuota, kad D. S., atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo) funkcijas, 2018-08-01 aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes turėdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.5 papunkčiuose nustatytas pareigas (nustatytas funkcijas) vadovauti įstaigai, užtikrinant jai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, įstaigos administracijos padalinių veiklos kontrolę ir užtikrinti nuteistųjų paleidimo iš įstaigos teisėtumą, netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų veiklą (darbą) įskaitos srityje ir neužtikrino nuteistojo V. Ž. paleidimo iš įstaigos teisėtumo, nors pagal asmenines ir dalykines savybes turėjo ir galėjo tai padaryti (įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, vadovaujančiose pareigose dirba nuo 2014- 05-02). D. S. padaryto tarnybinio nusižengimo 3 metų senaties terminas nėra suėjęs.
Išvadoje, atsižvelgus į tarnybinio patikrinimo rezultatus, pasiūlyta pripažinti, kad D. S., atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo) funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą ir D. S. už padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, Aprašo 27, 29, 30, 32, 33, 44 punktais ir atsižvelgdamas į Išvadą, priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad D. S., atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo) funkcijas, 2018-08-01 aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi pažeidė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (su vėlesniais pakeitimais), 17.3 ir 17.5 papunkčius, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-01-31 įsakymu Nr. 1R-19, 6.1 ir 6.5 papunkčius, ir skyrė D. S., Pravieniškių PN-AK direktoriui, tarnybinę nuobaudą-pastabą (b. l. 67).
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statuto VI skyrius, kurio 39 straipsnis nustato tarnybinių nuobaudų skyrimą. Statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Nagrinėjamam ginčui Statuto 2 straipsnio 6 dalies prasme yra aktualus klausimas, ar atsakovas pagrįstai skyrė nuobaudą pareiškėjui už nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą.
Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Vidaus tarnybos statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką reglamentuoja Aprašas.
Sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).
Taip pat akcentuotina, kad visos veikos, už kurias valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda, turi būti nustatytos ir atitinkamai kvalifikuotos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, o kilus ginčui dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos, teismas patikrina, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Ginčo nagrinėjimo stadijoje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos, valstybės tarnautojui negalima pareikšti daugiau kaltinimų negu nustatyta atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą (žr. LVAT 2011-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).
Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. LVAT 2010-06-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į Išvadą, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi.
Tiek skundžiamame Įsakyme, tiek patikrinimo išvadoje nurodyta, kad D. S., atlikdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus (statutinio valstybės tarnautojo) funkcijas, 2018-08-01 aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes turėdamas Pravieniškių PN-AK direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.5 papunkčiuose nustatytas pareigas (nustatytas funkcijas) vadovauti įstaigai, užtikrinant jai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, įstaigos administracijos padalinių veiklos kontrolę ir užtikrinti nuteistųjų paleidimo iš įstaigos teisėtumą, netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų veiklą (darbą) įskaitos srityje ir neužtikrino nuteistojo V. Ž. paleidimo iš įstaigos teisėtumo. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (su vėlesniais pakeitimais), 17.3 ir 17.5 papunkčius, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-01-31 įsakymu Nr. 1R-19, 6.1 ir 6.5 papunkčius, dėl ko kilo neigiamos pasekmės - nuteistasis neteisėtai paleistas į laisvę anksčiau laiko, jam neatlikus dalies (1 metų) teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. teisingumas nebuvo įgyvendintas pilna apimtimi;. įvykis buvo paskelbtas žiniasklaidos priemonėse ir sukėlė neigiamą visuomenės reakciją, o taip pat padarė žalos bausmių vykdymo sistemos reputacijai.
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įstaigos vadovui nustatytos pareigos organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (su vėlesniais pakeitimais), 8.2 papunktyje numatyta, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, siekdama veiklos tikslo, tvarko įstaigoje laikomų nuteistųjų įskaitą, organizuoja nuteistųjų priėmimą į įstaigą ir jų paleidimą.
Vadovaudamasis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 (su vėlesniais pakeitimais), 17.3 ir 17.5 papunkčiais, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius pagal kompetenciją užtikrina, kad įstaigoje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai, (17.3 p.), spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, pasirašo įgaliojimus, kitus vidaus administravimo dokumentus (17.5 p.).
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-01-31 įsakymu Nr. 1R-19, 3 punkte numatyta, kad ši pareigybė reikalinga vadovauti įstaigai, organizuoti jos darbą, įgyvendinant veiklą.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.1 papunktyje šias pareigas einančiam pareigūnui nustatyta funkcija vadovauti įstaigai, užtikrinant jai pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, įstaigos administracijos padalinių veiklos kontrolę, o 6.5 papunktyje – užtikrinti nuteistųjų priėmimo į įstaigą, laikymo joje, siuntimo į kitas įstaigas ir jų paleidimo iš įstaigos teisėtumą.
Iš byloje esančios Išvados ir kitų įrodymų, nustatyta, kad tarnybinio patikrinimo metu gautos informacijos dėl galimai padaryto pažeidimo patikrinimui buvo išsamiai patikrinti dokumentai, nustatyta reali esama padėtis, susijusi su nuteistojo V. Ž. paleidimo iš įstaigos.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad dėl didelio jam teikiamų tvirtinti dokumentų kiekio ir dėl to, kad jis nevykdo nuteistųjų asmenų bylose esančių duomenų kontrolės, atsižvelgus į tai, kad įstaigos darbuotojų pareigybės aprašymuose numatyta pareiga sutikrinti duomenis, nuteistojo asmens byloje, kad jie būtų teisingai suvesti ir įforminti, o jo pareigybės aprašyme tokios pareigos nėra, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti Įskaitos skyriaus teiktų pažymėjimuose esančių duomenų pagrįstumu.
Teismo įsitikinimu, D. S., vykdydamas jam priskirtas įstaigos direktoriaus funkcijas privalėjo ne tik koordinuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių struktūrinių padalinių darbą, bet ir kontroliuoti, užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tikrinti ir kontroliuoti laisvės atėmimo bausmės laiko, lygtinio paleidimo ir kitus terminus. Tokiu būdu, tinkamai vykdydamas nustatytas funkcijas, D. S. privalėjo spręsti apie asmens paleidimą į laisvę ne tik pasikliaudamas jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų paruoštais dokumentais, bet ir juos patikrindamas. D. S., nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą jam pavaldžių darbuotojų kontrolės mechanizmą, pats atsako už tų funkcijų vykdymo padarinius. Pripažinus, kad įstaigos vadovas, perdavęs dalį savo funkcijų pavaldiems asmenims, nebeatsako už jų veiklos kontrolę, būtų paneigiama įstaigos vadovo
Teismas, įvertinęs faktinę situaciją ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Pareigybės aprašyme, aplaidus atlikimas). Aptartos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, todėl jo veikoje yra tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.
Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos, patikrinimo metu nenustatyta aplinkybių, sunkinančių ar lengvinančių pareiškėjo atsakomybę. Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai nesuėję. Už nustatytą ir įrodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinė nuobauda, nustatyta Statuto 99 straipsnio 2 dalies 1 punkte – pastaba – pareiškėjui parinkta pagrįstai, adekvati padarytam pažeidimui, yra pati švelniausia iš galimų skirti tarnybinių nuobaudų. Skiriant tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021-04-23 įsakymas Nr. P-150, kuriuo D. S. pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo jį panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.