- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-459-340/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- G.G., G.S., Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Pareiškėjas
- M.A., L.S., G.S., G.G., S.K.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.19.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M.A., L.S., G.S., G.G., S.K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino prašymui paduoti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai M.A. ir L.S. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydami atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B.F. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas, 2006-04-12 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr.R4-1532, kurioje nurodyta, kad B.F. pagal 1935 m. sklypų sąrašą asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėjo 6 3/5 dešimtines žemės, priklauso A.A., mirusios (duomenys neskelbtini), tėvui Z.F.
Pareiškėjos G.S., G.G., S.K. prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B.F. nuosavybės teisėmis valdytą žemę giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduot; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kad pagal nuosavybės teisę nustatantį dokumentą 2006-04-14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą nr. R4-1532, kurioje nurodyta, kad B.F. pagal 1935 m. sklypų sąrašą asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėjo 6 3/5 dešimtines žemės, ši žemė priklauso jų, G.S., G.G., S.K., M.A., motinos A.A. tėvui Z.F.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nėra nuosavybės teisių atkūrimo bylos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B.F. arba Z.F. iki nacionalizacijos turėtos žemės Vilniaus mieste. Įstatymo nustatytas terminas yra praleistas, taip pat nėra teismo sprendimo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teisę į iki nacionalizacijos turėtą žemę.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-01-25 sprendimu atnaujino terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B.F. (Z.F.) nuosavybės teisėmis valdytą žemę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatančiame dokumente - 2006-04-14 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr.R4-1532, klaidingai nurodomas Z.F. vardas (vietoje Z. nurodomas krikšto vardas B.), kuris pagal 1935 m. sklypų sąrašą asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėjo 6 ir 3/5 dešimtines žemės.
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-02-15 nutartimi ištaisė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-828-294/2008 pagal pareiškėjų M.A., L.S., G.S., G.G., S.K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino prašymui paduoti atnaujinimo sprendimo įžanginėje ir aprašomojoje dalyse esančią klaidą ir nutarė į teismo sprendimą greta kitų pareiškėjų įtraukti ir L.S.
Teismas sprendime konstatavo, jog A.A. savo vaikams nurodė, kiek žemės ji turėjo ir kur ji buvo, kadangi dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės ji pati negalėjo įgyvendinti savo teisių, teismas laikė, kad pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą bei kitus dokumentus, siekiant atkurti nuosavybės teises į Z.F. (archyvo pažymoje nurodomas B.F.) iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, jog iš 2006-04-12 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie nekilnojamąjį turtą Nr. R4-1532, matyti, kad iki nacionalizacijos 6 ir 3/5 dešimtines valdė B.F. Teismas padarė išvadą, kad B.F. ir šiuose dokumentuose minimas Z.F. yra vienas ir tas pats asmuo (B. buvo Z.F. krikšto vardas). Teismas konstatavo, jog vardo klaidą ir tapatybę patvirtina Valstybės istorijos archyvo 2006-05-02 pažyma Nr.(P1-4461) P2-4809, 2006-10-04 pažyma Nr.(P1-10243)02-10677 ir 2006-05-02 pažyma Nr.( P1-4462)P2-4810.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-01-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimus atmesti. Apelianto nuomone, sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas byloje esančiais įrodymais; priimdamas sprendimą teismas nesilaikė CPK 445, 447, 448 str. reikalavimų; netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, jog pareiškėjai neįrodė, jog negalėjo kita tvarka gauti įrodymų apie krikšto vardą B., duotą Z.F., nepateikė įrodymų, kad Z.F. krikšto vardas buvo B.; nenurodė, kokiam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymi, jog sprendime padaryta išvada, kad B.F. ir Z.F. buvo tas pats asmuo padaryta iš esmės remiantis tik pareiškėjų paaiškinimais, tačiau pagal byloje esančius rašytinius įrodymus labiau tikėtina, kad tai buvo skirtingi asmenys, nesutampa jų gyvenamoji vieta ir šeimos sudėtis, pagal byloje esančius duomenis neatitinka gimimo datos. Daro prielaidą, jog užklausiant Lietuvos centrinį valstybės archyvą pareiškėja L.S. sąmoningai nurodė skirtingus duomenis, kad būtų gautas neigiamas atsakymas. Nurodo, jog kadangi sutampa tik B.F. ir Z.F. tėvo vardas, tikėtina, jog jie buvo broliai; tačiau galiojantys teisės aktai nenumato galimybės pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dėdė, senelio brolio, ar prosenelio brolio turėtą žemę. Dėl to atmestinas ir prašymas dėl termino atnaujinimo; be to iki 2001-01-31 pareiškėjai neįgijo teisės pateikti prašymą atkurti nuosavybės teise į savo senelio tariamai turėtą žemę, nes iki šios datos buvo gyva A.A., pareiškėjų atžvilgiu negali būti taikoma Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. norma.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai taikė teisės normas, reglamentuojančias rūšinį teismingumą nagrinėjant pareiškimus dėl praleisto termino prašymui atkurti nuosavybės teises atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas sudaro absoliutų pagrindą skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti (CPK 329 str. 2 d. 6 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai M.A. ir L.S. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydami atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B.F. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teisę nustatantis dokumentas, 2006-04-12 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr.R4-1532, kurioje nurodyta, kad B.F. pagal 1935 m. sklypų sąrašą asmeninės nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) turėjo 6 3/5 dešimtines žemės, priklauso A.A., mirusios (duomenys neskelbtini), tėvui Z.F.
Pareiškėjas M.A. yra (duomenys neskelbtini) mirusios A.A. (iki santuokos F.) sūnus. A.A. buvo Z.F. (krikšto vardas B.) duktė iš pirmos santuokos su J.E.F. (iki santuokos Č.). Tokiu būdu, teigtina, kad pareiškėjas yra Z.F. vaikaitis, prisijungusi prie jo pareiškimo pareiškėja L.S. – A.A. dukters J.T. duktė, Z.F. provaikaitė.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisų į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 str. 1 d. 2 p. nuostatas, mirus buvusiam savininkui nuosavybės teisės atstatomos jo vaikams ir sutuoktiniui; mirus buvusio savininko vaikui, nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams. Paminėto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo terminus keitėsi iki 2001 m. rugpjūčio 3 d.; Įstatymu Nr. IX-489 buvo pakeistos 10 str. 1 ir 4 d. ir nustatyta, kad prašymo padavimo terminas baigiasi 2001 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų padavimo terminas – 2003 m. gruodžio 31 d.; tuo pačiu įstatymu buvo pakeista Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo 10 str. 4 d. ir numatyta galimybė paduoti prašymus po nurodytos datos (2001 m. gruodžio 31 d.) ir prašyti praleistą terminą atnaujinti, esant svarbioms šio termino praleidimo priežastims. Pareiškėjai nurodė, kad A.A. iki jos mirties (duomenys neskelbtini) ir jos sūnus M.A. po jos mirties iki kreipimosi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą 2006-12-21 į instituciją, priimančią sprendimą dėl nuosavybės teisų atkūrimo, nesikreipė.
Pareiškėjas M.A. ir prisidėjusi prie jo pareiškimo L.S. tiesiogiai kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su prašymais atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Z. (B.) F. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams paduoti, tačiau toks pareiškimas bendrosios kompetencijos teismuose nenagrinėtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008-02-25 (Civilinė byla Nr. 3K-7-24/2008, kat. 128.2) nutartyje pažymėjo, jog nagrinėjant klausimus, ar bendrosios kompetencijos teismas turėtų nagrinėti prašymą dėl 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (2001 m. rugpjūčio 3 d. Įstatymo Nr. IX-489 redakcija) 10 str. 1 d. nustatyto termino atnaujinimo, būtina atsižvelgti į tai, jog išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal Civilinio kodekso, o pagal specialiuosiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra reglamentuojamas viešosios teisės normų, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo 10 str. 1 ir 4 d. nustatytų terminų atnaujinimas yra sudėtinė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso stadija. Tai, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.) ne kartą konstatavo specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti. Pagal 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo 17 str. prašymas atkurti nuosavybės teises turi būti paduotas atitinkamai institucijai, o jai atsisakius priimti tokį prašymą, termino tokiam prašymui paduoti atnaujinimo klausimas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme; pareiškėjai turėjo kreiptis į administracinius teismus.
Nustačius, kad prašymas dėl termino pareiškimui ir dokumentams, įrodantiems nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšius, nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose, sprendžiama, kad prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat nenagrinėtinas. Kaip jau buvo paminėta, nuosavybės teisių atkūrimas sprendžiamas administracine tvarka, taigi pareiškėjų pateiktus dokumentus apie tai, kad A.A. tėvas Z.F. ir B.F., turėjęs nuosavybėje 6 3/5 dešimtinių žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, ir nuosavybės teisę nustatantis dokumentas (2006-04-12 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr.R4-1532) priklauso Z.F., turėjo įvertinti institucija, priimanti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apskrities viršininko administracija) ir tik jai nustačius, kad pateiktų dokumentų nepakanka, pareiškėjai įgytų teisę įrodinėti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus bendrosios kompetencijos teismuose ypatingosios teisenos tvarka. Kolegija taip pat pažymi, kad dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ir nuosavybės teises įvertinimas galimas tik tuo atveju, jeigu institucija, priimantį sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtų pareiškėjų prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t.y. įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinta, kad pareiškėjai praleido terminą kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl svarbių priežasčių ir šis terminas būtų atnaujintas. Iki terminas bus atnaujintas, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjų prašomas nustatyti faktas apie tai, kad 2006-04-12 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr.R4-1532 priklauso Z.F., sukels pareiškėjams teisines pasekmes. Bendrosios kompetencijos teismuose ypatingosios teisenos tvarka nustatinėjami ne visi faktai, kurie realiai buvo ar yra, bet tik tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Taigi, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat nenagrinėtinas. Kolegija nesvarsto apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, nes pripažinus, kad pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo nenagrinėtinas, neturi procesinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškimo esmės.
Dėl analogiškų argumentų kolegija nepasisako ir dėl apeliacinio skundo argumento, kad pareiškėjai M.A. ir L.S. neįgijo subjektinės teisės į savo senelio ir prosenelio Z.F. nuosavybės atkūrimą, nes A.A., Z.F. duktė, turėjusi tokią teisę, iki savo mirties dienos 2006-05-30, galėjo pasinaudoti teise atnaujinti praleistą terminą kreiptis su prašymu dėl nuosavybės atkūrimo, tačiau šia teise nepasinaudojo be svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų ir valstybės institucijų santykiai dėl nuosavybės teisų atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra viešojo administravimo santykiai, kolegija sprendžia, kad ginčas dėl pareiškėjų M.A. ir L.S. dėl jų subjektinės teisės į Z.F. nuosavybės teisių atkūrimą nagrinėtinas Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka, o bendrosios kompetencijos teismai nekompetentingi pasisakyti dėl jų prašymo pagrįstumo iš esmės.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė pareiškimą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka; priėmęs pareiškimą, teismas turėjo nutraukti bylą (CPK 293 str. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, byla nutrauktina apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.