- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 1K-727-376-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo L. B. gynėjo adv. Arūno Justeiko skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-05 nutarties, kuria pratęsta įtariamajam L. B. kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2011-11-07.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B. įtariamas tuo, kad jis kartu su A. B. ir kitais bendrininkais 2011 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, kioske-lombarde adresu Vilniuje, netoli Vilniaus autobusų stoties, suleidę A. J. vaistų, nuo kurių pastarasis prarado sąmonę, nugabeno jį į apleistą namą, esantį Žaltūnuose, Šalčininkų rajone, kur atėmę A. J. laisvę, laikė jį tame name dvi savaites, ir per tą laikotarpį jis, tai yra L. B., kartu su A. B. periodiškai atvažiuodavo į tą namą, atveždami raminamųjų vaistų, kurių injekcijas du kartus per dieną A. J. suleidinėjo į veną jų bendrininkas, po ko jis, L. B., grasino žodžiais A. J. fiziniu susidorojimu, o tuo tarpu A. B. liepdavo pasirašinėti dviejų sklypų (0,5 ha ir 0,3 ha) ir namo, kurių bendra vertė 500000 Lt, pradavimo dokumentus ir tuščius popieriaus lapus, ką A. J., paveiktas vaistų ir grasinimų dėl fizinio susidorojimo, padarė, o vėliau, panaudojant šiuos dokumentus savo vardu įregistravo A. J. žemės sklypą, esantį Šveicarų kaime, Vilniaus rajone, t.y. L. B. įtariamas savo veiksmais padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 2 d.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-07 nutartimi skyrė L. B. suėmimą vienam mėnesiui, 2011-11-05 to paties teismo nutartimi buvo įtariamajam L. B. pratęstas suėmimo terminas dar vienam mėnesiui, nes anot teismo byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarę inkriminuotą veiką ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti baudžiamojo proceso tikslai
Šalies argumentai
Įtariamojo L. B. gynėjas adv. A. Justeikas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Skunde gynėjas nurodo, kad nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi teisingais, jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad L. B. trukdys procesui, liudytojo L. Š. parodymai apie tai, kad pastarasis ir kiti liudytojai yra įbauginti Butkų, yra abstraktaus pobūdžio. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad L. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su ilgamete drauge, šiuo metu ji laukiasi. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, jis turi nuosavą verslą, iš kurio išlaiko savo šeimą.
Teismo posėdžio metu įtariamojo gynėjas prašo patenkinti skundą, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip numatyta LR BPK 119 str., kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą. LR BPK 121 str. 2 d. numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis L. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje stadijoje įrodymai netiriami ir kaltės klausimas nesprendžiamas. O tai, ar nukentėjusysis priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nedaro įtakos suėmimo pratęsimo klausimui įtariamajam spręsti.
Teismas daro išvadą, jog suėmimas įtariamajam L. B. paskirtas pagrįstai ir teisėtai. L. B. yra įtariamas nusikaltimo, už kurio padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų, padarymu. Taigi įstatymo nuostata, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeista.
Apylinkės teismas paskyrė suėmimą L. B. trim pagrindais – kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas.
Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šis teismo nurodytas pagrindas teisėtas ir pagrįstas. Įtariamasis yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numatė griežtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų be alternatyvų. Taigi įtariamasis, suvokdamas jam gresiančią realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Juolab, jog kaip nurodoma LAT Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriami BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.
Taip pat yra pagrindo manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad nukentėjusiajam buvo grasinta susidorojimu, liepta nesikreipti į policiją dėl bandymo iš jo perimti turtą, jis buvo sumuštas, o tuos veiksmus atlikę asmenys nurodė, kad tai A. J. liepė perduoti būtent broliai Butkai.
Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su šia apylinkės teismo išvada. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip numatyta LAT Senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ I dalies 10 punkte, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. L. B. praeityje keturis kartus teistas, tarp jų už nusikalstamas veikas nuosavybei. Tai rodo įtariamojo polinkį nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtų normų. Todėl įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus analogiško pobūdžio nusikaltimus.
Skunde nurodoma, kad įtariamojo ilgametė draugė laukiasi, tačiau tai nedaro pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįsta ir neteisėta. Gynėjo motyvas dėl liudytojo L. Š. parodymų abstraktaus pobūdžio vertintinas kritiškai, nes būtent minėtas liudytojas kalba apie konkretų įbauginimą iš Butkų šeimos nusikalstamos veikos kontekste.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gynėjo skunde išsakyti tam tikri motyvai dėl faktinių duomenų, patvirtinančių įtariamojo kaltę, stokos, yra visiškai nepagrįsti. Gynėjo argumentas, kad nukentėjusysis yra priklausomas nuo narkotikų, todėl kaip liudytojas nėra patikimas, prieštarauja jo gi paties išsakytiems motyvams apie to paties nukentėjusiojo parodymų patikimumą, kurie buvo užfiksuoti antstolio vaizdinėje medžiagoje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo parodymai byloje yra tinkamai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo tyrėjo bei ikiteisminio tyrimo teisėjo – šiuose apklausose nukentėjusysis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu pateikta vaizdo medžiaga su antstolio protokolu kelia tam tikrų abejonių, nes atsižvelgiant į nukentėjusiojo socialinį statusą bei brandą, gali kilti tam tikrų abejonių dėl nukentėjusiojo savarankiškumo kreipiantis į antstolį. Teismas taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teisėjui nukentėjusiojo duoti parodymai yra patvirtinti ir kitais įrodymais. Taigi nėra visiškai jokio pagrindo teigti, kad faktinių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuotą veiką, byloje nėra. Tokių faktinių duomenų visuma būtent ir sudaro pagrindą teigti apie šių duomenų buvimą.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro prašymą ir skirdamas įtariamajam trumpesnį suėmimo terminą, negu buvo prašoma, praktiškai tokio savo procesinio sprendimo nemotyvuoja, nors ir pripažįsta (tą pripažįsta ir apeliacinės instancijos teismas), kad egzistuoja visi BPK numatyti suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos ir pagrindai bei jau aptartų faktinių duomenų (įrodymų) visuma.
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis LR BPK 119 str. numatyti tikslai įtariamojo atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje negali būti pasiekti. Todėl naikinti teisėtą bei pagrįstą apylinkės teismo nutartį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo L. B. gynėjo adv. Arūno Justeiko skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.