Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Alzbergienei ir Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovei advokatei S. Ž., atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei S. M. –, atsakovui V. A., atsakovo V. A. atstovei advokatei M. V., atsakovei I. B., trečiajam asmeniui G. P., nedalyvaujant atsakovui A. P. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. A., I. B., A. P. V., trečiajam asmeniui G. P., ir atsakovo V. A. patikslintą priešieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas, patikslintas priešieškinys atmestinas.

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos atveju kilo nesutarimas tarp dviejų bendraturčių, t.y. V. P. ir V. A.. Teismas nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teismo posėdyje išsakyta pozicija (2 t., 139 b.l.), jog tai, kad ieškovė su siūlomu sklypo naudojimosi tvarkos planu nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą tam, kad gautų šios institucijos suderinimą, yra pagrindas ieškinį atmesti. Tokio pobūdžio ginčams įstatyme nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra. Tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą, o atsakovas V. A. byloje pateikė priešieškinį, akivaizdžiai patvirtina tarp šių bendraturčių esant nesutarimą dėl bylos dalyko – naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiu sklypu, (duomenys neskelbtini).

Nacionalinė žemės tarnyba prašė jos nelaikyti atsakovu byloje. Ieškovė nesutiko Nacionalinės žemės tarnybos procesinės padėties pakeisti iš atsakovo į trečiojo asmens, todėl teismas nagrinėjo bylą iš esmės (CPK 45 str. 3 d.). Vertindamas, ar ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams, teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos teiginiu, jog ši institucija valstybei priklausančia žemės sklypo dalimi faktiškai nesinaudoja. Kita vertus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, kai ieškiniu ir priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi visu sklypu tvarką, atsižvelgiant į kiekvienam iš bendraturčių faktiškai priklausančią idealiąją dalį, o I. B. ir A. P. V. atveju – Kauno apskrities viršininko 2002-04-16 įsakymu Nr. 02-01-1995 jiems priskirtą valstybei priklausančią sklypo idealiąją dalį (1 t., 55 b.l.), visi trys sklypo bendraturčiai bei iš valstybės neišpirktą žemės sklypo dalį teisėtai faktiškai valdantys I. B. ir A. P. V. yra tinkami atsakovai.

Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2011).

Teismas vertina, jog esminis nesutarimas tarp šalių yra dėl to, pro kur turėtų eiti bendras takas. Atsakovas V. A. nesutinka su ieškovės plane numatytu bendru taku, pažymėtu „C“, kadangi laiko, jog visi bendraturčiai praeidami šiuo taku pro jo namą, pažeis jo teisę į privatumą, bus neišvengiama konfliktų. Jis siūlo bendraturčiams I. B. ir A. P. V. praėjimą iki jiems priklausančių pastatų (statinio) numatyti bendru taku, atsakovo pateiktame plane pažymėtu „M“, ieškovei paliekant bendrai su V. A. naudojamą praėjimą atsakovo plane pažymėtą „C“. Tuo tarpu, I. B. prieštarauja, kad jai būtų priskirtas bendro naudojimo takas, priešieškinio plane pažymėtas „M“. Ji laiko tokią naudojimosi tvarką neekonomiška ir neracionalia, kadangi prie jai priklausančių pastatų ji pateks iš jai asmeniškai naudotis priskirtos sklypo dalies, priešieškinio plane pažymėtos „J“.

Atsakovo A. P. V. pozicija dėl to, kuris naudojimosi tvarkos projektas labiau atitinka jo interesus, bylos nagrinėjimo metu kito. Atsiliepimu į priešieškinį jis prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti (1 t., 180-182). Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį jis prašė patikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį patenkinti (2 t., 113-114). 2012-05-09 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu A. P. V. paaiškino, jog „vaikšto pro (duomenys neskelbtini) vartus kai kada“, „Aš noriu vaikščioti pro (duomenys neskelbtini). Man tas pats pro kur vaikščioti. Aš nevežu malkų“. (2 t., 15-16 b.l.). Aplinkybę, kad A. P. V. kelis kartus praėjo taku, priešieškinyje pažymėtu „M“ (taškai 5-6 ir 4-55), teismo posėdyje patvirtino ir tretysis asmuo G. P. (2 t., 139 b.l.). Atsakovas V. A. nurodė, jog A. P. V. visuomet eina išbetonuotu taku (2 t. 135 b.l.). Atsakovė I. B. paaiškino, kad A. P. V. į savo valdą eina „pro (duomenys neskelbtini) pusę“ (2 t., 132 b.l.). Įvertinęs šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovas A. P. V. į savo gyvenamąjį namą faktiškai patekdavo tiek išbetonuotu taku, atsakovo plane pažymėtu „M“ (taškai 5-6 ir 4-55), tiek ir praeidamas taku, ieškovės plane pažymėtu „C“. Į bylą pateiktas 2012-10-25 A. P. V. sutikimas, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 1901-0193-0090, sklypo plotas 0,0667 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka būtų nustatyta pagal 2012-07-11 UAB „Toposfera“ parengtą planą (2 t., 119 b.l.). Šis A. P. V. sutikimas yra išreikštas vėliausiai ir patvirtintas notarės V. T.. Todėl teismas juo vadovaujasi, laikydamas, kad jis atitinka A. P. V. valią.

Atsakovė I. B. nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sutinka su V. P. siūloma ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka (1 t., 101 b.l., 2 t., 132 b.l.).

Pagal ieškinį visų bendraturčių turimos žemės sklypo idealinės dalys sutampa su plane jiems priskirtomis realiosiomis dalimis. Ieškovės pateiktame plane visiems bendraturčiams yra numatyti priėjimai prie jiems priklausančių pastatų (statinių). I. B. priskirta sklypo dalis yra izoliuota, yra galimybė įsirengti įvažiavimą. Pagal ieškovės planą bendro naudojimo žemė sudaro 71,00 kv.m. Didžiausia jos dalis – 32,00 kv.m. priskirta ieškovei, V. A. –15 kv. m., I. B. – 14 kv.m., o A. P. V. – 10 kv.m.

Pagal ieškinio projektą tam, kad I. B. galėtų prieiti prie bendrai su V. A. naudojamo rūsio R, jai skirta naudotis 1 kv. m. bendro tako „C“. Vadinasi, šiai bendraturtei nenumatyta galimybė naudotis visu taku, pažymėtu „C“ ir pro V. A. gyvenamąjį namą 1A1m ji nevaikščios. Minėta, jog bendraturtis A. P. V. iki savo namo ir iki šiol faktiškai prieidavo UAB „Toposfera“ plane pažymėtu taku „C“. Todėl, teismo nuomone, patenkinus ieškinį, iš esmės nebus nukrypstama nuo nusistovėjusios sklypo naudojimosi tvarkos. Kartu teismas sprendžia, jog tai, kad A. P. V. naudodamasis bendru taku „C“ praeis pro V. A. priklausantį namą, ypatingai V. A. teisių ir interesų nepažeis.

Pagal ieškovės projektą jai tenkanti bendrojo naudojimo sklypo dalis sudaro 12,21 proc. ((32 kv.m. x 100 proc.)/ 262 kv.m.) jai priklausančios idealiosios dalies, o V. A. priskirta bendrojo naudojimo dalis sudaro 10,45 proc. jam priklausančios idealios dalies ((15 kv.m. x100 proc.)/ 143 kv.m.). Pagal atsakovo V. A. projektą ieškovei tenkanti bendrojo naudojimo sklypo dalis sudaro 8,56 proc. ((22,42 kv.m. x 100 proc.)/262 kv.m.), o V. A. tenkanti bendrojo naudojimo sklypo dalis – 7,29 proc. jiems priklausančių idealiųjų dalių ((10,42 kv.m. x 100 proc.)/ 143 kv.m.). I. B. tenkanti bendrojo naudojimo sklypo dalis pagal abu planus skiriasi nedaug. Spręstina, kad ieškovė jos siūlomu planu didesnį jai priklausančios ginčo sklypo dalies plotą siūlo priskirti bendrai naudoti visiems bendraturčiams. Vertintina, jog tokiu būdu V. P. atsižvelgia į kitų sklypo bendraturčių interesus bei siekia bendraturčių interesų pusiausvyros.

Atsakovo plane nurodytos bendraturčiams priskiriamos realiosios dalys neatitinka idealiųjų dalių. V. A. priskirta realioji dalis – 147,42 kv. m. („D“ – 130 kv. m. + „C“ – 7/2 kv. m. +„A“ – 7 kv. m.+ „B“ – 20/3 kv. m. + „O“– ¼ kv. m.) 4,42 kv. m. viršija jam tenkančią idealiąją dalį – 143 kv.m. A. P. V. atsakovo plane priskirta realioji dalis – 67,92 kv. m. („L“– 41 kv. m. +„B“ – 20/3 kv. m.+ „G“– 8 kv. m.+ „M“– 36/3 kv. m. + „O“– ¼ kv. m.) yra 7,08 kv. m. mažesnė už jam tenkančią idealiąją dalį –75,00 kv.m. V. P. atsakovo plane priskirta realioji dalis – 262,42 kv. m. („F“– 143 kv. m.+ „E“– 65 kv. m.+ „B“– 20/3 kv. m.+ „C“ – 7/2 kv. m.+ „H“ – 15 kv. m.+ „K“– 17 kv.m.+ „M“– 36/3 kv. m.+ „O“– ¼ kv. m.) yra 0,42 kv. m. didesnė už jai tenkančią idealiąją dalį – 262,00 kv.m. I. B. atsakovo plane priskirta realioji dalis – 189,25 kv. m. („J“– 148 kv.m.+ „I“– 15 kv.m.+ „M“– 36/3 kv. m.+ „N“– 14 kv.m.+ „O“– ¼ kv. m.) yra 2,25 kv. m. didesnė už jai tenkančią idealiąją dalį – 187,00 kv.m. Teismas sprendžia, kad dėl aptartų bendraturčiams priklausančių (priskirtų) idealiųjų ir realiųjų sklypo dalių neatitikimo V. A. pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos planas neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus.

Pagal atsakovo planą bendro naudojimo žemė sudaro 64,00 kv. m., iš kurių – 22,42 kv.m. priskirta V. P., 10,42 kv. m. – V. A., 12,25 kv.m. – I. B., o 18,92 kv.m. – A. P. V.. Palyginus ieškovės ir atsakovo planus matyti, kad pagal atsakovo planą A. P. V. priskirtos naudotis realios sklypo dalies 25,23 proc. sudaro bendrojo naudojimo žemė ((18,92 kv. m. x 100 proc.)/ 75 kv.m.)), o pagal ieškovės planą tokia žemė sudaro – 13,33 proc. ((10 kv.m. x100 proc.)/ 75 kv.m.) A. P. V. priskirtos naudotis realios sklypo dalies. Darytina išvada, kad pagal priešieškinio planą, beveik dvigubai didesnis plotas A. P. V. priklausančios idealiosios žemės sklypo dalies realiai būtų priskirta bendriems takams. Vadinasi, šiuo atžvilgiu ieškovės projektas yra racionalesnis, ekonomiškesnis ir teisingesnis. Kartu teismas sprendžia, jog trumpesnis atstumas A. P. V. patekti į jam priklausantį namą yra numatytas ieškinio plane.

V. P. priklauso 1/3 pastato 6I1p, todėl jai turi būti skirta 7 kv. m. po šiuo pastatu. Atsakovo plane ieškovei priskiriama 17 kv. m. (plane pažymėta „K“). Tuo tarpu, I. B., kuriai taip pat priklauso 1/3 pastato 6I1p (7 kv. m.), išvis nenumatoma žemės po šiuo pastatu. Priešieškinio plane atsakovams V. A. ir I. B. nepriskirta žemės dalis po rūsiu R, kuriuo jie bendrai naudojasi ir kurio plotas virš žemės paviršiaus užima 2 kv.m. Teismas sprendžia, kad atsakovo parengtas planas, kuriame I. B. neužtikrintas priėjimas iš jos sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jai priklausančių 1/3 pastato 6I1p ir ½ rūsio R, neatitinka naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) kriterijaus.

Pagal atsakovo planą V. P. priskiriama naudotis sklypo dalis, plane pažymėta „H“ – 15 kv. m., o A. P. V. dalis, plane pažymėta „G“– 8 kv. m. Teismo posėdyje V. A. nurodė, kad jam nesvarbu, kuria šio pastato dalimi naudosis bendraturčiai (2 t., 135 b.l.). Teismo posėdyje ieškovė, tretysis asmuo G. P. bei atsakovė I. B. patvirtino aplinkybę, jog ieškovė naudojasi arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės esančia pastato 5I1m (14 kv.m.) dalimi (2 t., 132, 139 b.l.). Nesant šiuos šalių paaiškinimus paneigiančių įrodymų, teismas jais vadovaujasi ir sprendžia, kad šioje dalyje atsakovo planas parengtas neatsižvelgiant į V. P. ir A. P. V. priklausančias ūkinio pastato 5I1m dalis – po 7 kv.m., o taip pat nukrypstant nuo susiklosčiusių faktinių naudojimosi šiuo ūkiniu pastatu santykių. Toks realios dalies naudojimas neatitiktų bendraturtės intereso turtu naudotis racionaliai ir patogiai, kadangi ieškovei priskiriama sklypo dalis, kuri yra labiau nutolusi nuo jai priklausančio gyvenamojo namo.

Įsiteisėjusiu 2011-10-12 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-877/2011, atsakovė V. P. įpareigota per 1 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti akliną metalo lakšto tvorą su cokoliu, kurios aukštis 2.10 m, ilgis 14,21 m, esančią prie pastato 2A1m, žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Todėl teismas sprendžia, jog V. P., kuri prie jai priklausančių pastatų 6I1p bei 5I1m gali patekti pro jai priskirtas bendrai naudoti sklypo dalis, priešieškinio plane pažymėtas „C“, „B“ ir „M“ tarp taškų 30-31 ir 4-55, nėra būtinybės naudotis sklypo dalimi „M“ tarp taškų 5-6 ir 4-55. Spręstina, kad I. B. patenkant į savo gyvenamąjį namą, taip pat nėra būtinybės naudotis dalimi „M“ tarp taškų 6-5 ir 27-52, kadangi jai asmeniškai priskirta naudotis minėtai daliai lygiagreti sklypo dalis „J“. Atsižvelgiant į aptartus motyvus, vertintina, jog priešieškinio planas yra neracionalus ir neekonomiškas, juo nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos, kad bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams.

Atsakovas V. A. pripažino, jog pagal jo pateiktą planą, jam asmeniškai priskirta sklypo dalis, pažymėta „D“, natūroje baigiasi ties atidarytomis priebučio durimis. Nurodė, jog duris statys iš kitos pusės (2 t., 135 b.l.). Teismo vertinimu, pagal tokį projektą V. A. bus reikalingos papildomos sąnaudos kitoje vietoje įrengti duris. Kitu atveju, naudojimasis esamomis durimis, galimai sąlygotų konfliktus su bendraturčiu, kuriam priskiriama naudotis sklypo dalis, atsakovo plane pažymėta „E“.

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, konstatuotina, kad ieškovės pateiktame 2012-07-11 UAB „Toposfera“ parengtame žemės sklypo plane numatyta bendraturčių naudojimosi ginčo sklypu tvarka labiau atitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Kitus šalių argumentus teismas laiko teisiškai nereikšmingais šioje byloje, todėl dėl jų nepasisako.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo principais, sprendžia, kad bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, patogumo, visų ginčo žemės sklypo bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros kriterijus labiau atitinka ieškovės pateiktas 2012-07-11 UAB „Toposfera“ parengtas žemės sklypo planas (2 t., 53 b.l.). Todėl patikslintas ieškinys tenkintinas, o patikslintas priešieškinys atmestinas.

Teismas sprendžia, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl to, jog atsakovas V. A. nesutiko su ieškiniu, teikė priešieškinį ir jį tikslino (2 t., 26, 91 b.l.), dėl ko buvo rengiami atsiliepimai į šiuos procesinius dokumentus (CPK 93 str. 4 d.). Kartu teismas vertina, jog kitų atsakovų – I. B., A. P. V. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, veiksmai iš esmės neįtakojo bylinėjimosi išlaidų ieškovei susidarymo. Atsižvelgiant į tai, ieškinį tenkinus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. A.. Ieškovė sumokėjo 137,00 Lt žyminį mokestį (1 t., 6-7 b.l.). Pateikta atstovavimo sutartis tarp ieškovės ir advokatės S. Ž. (1 t., 8 b.l.). Pateiktas pinigų priėmimo kvitas 2000,00 Lt sumai, prašymas jas priteisti ir išlaidų detalizacija (2 t., 121-121 b.l.). Advokatė parengė ieškinį, patikslintą ieškinį, rengė atsiliepimus į priešieškinį, patikslintą priešieškinį, atstovavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose (1 t., 3-5, 76, 80-82, 105, 129; 143-145 b.l.; 2 t. 7, 14, 31, 42-45, 50-52, 86, 109-112, 127 b.l.). Todėl, šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. A., kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Ieškinį patenkinus ir atmetus priešieškinį, valstybės patirtos 41,11 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo V. A. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.

nustatyti tarp ieškovės V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) bei atsakovų I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) A. P. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, naudojimosi tvarką 0,0667 ha žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), pagal 2012-07-11 UAB „Toposfera“ parengtą planą sekančiai:

ieškovei V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalis, pažymėtas plane indeksu 1 (230 kv. m. ploto);

atsakovams I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu 2 (173 kv. m. ploto);

atsakovui V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu 3 (128 kv. m. ploto);

atsakovams A. P. V. (a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, paskirti naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu 4 (65 kv. m. ploto);

bendram naudojimui paskirti bendro naudojimo sklypo dalį, pažymėtą indeksų A - 22 kv. m. ploto, iš kurių ieškovei V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) (10 kv. m.), atsakovams I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (10 kv. m.), A. P. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (2 kv. m.);

bendram naudojimui paskirti bendro naudojimo sklypo dalį, pažymėtą indeksu B - 7 kv. m. ploto, iš kurių ieškovei V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) (2 kv. m.), atsakovams I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (3 kv. m.), V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) (1 kv. m.), A. P. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (1 kv. m.);

bendram naudojimui paskirti bendro naudojimo sklypo dalį, pažymėtą indeksu C - 42 kv. m. ploto, iš kurių ieškovei V. P. (a/k (duomenys neskelbtini) (20 kv. m.), I. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (1 kv. m.), V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) (14 kv. m.), A. P. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (7 kv. m.).

Priteisti ieškovei V. P. (a/k (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. A. (a/k (duomenys neskelbtini), 137,00 Lt (vienas šimtas trisdešimt septyni litai) sumokėto žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt (du tūkstančiai litų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Nutraukti bylą dalyje dėl priešieškinio reikalavimo V. A. bendram naudojimui paskirti žemės sklypo dalį, pažymėtą plane indeksu M-36.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. A. (a/k (duomenys neskelbtini), Kaunas, 41,11 Lt (keturiasdešimt vienas litas, 11 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.