- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- e2S-158-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05849-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- AB „Swedbank“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1137-1184/2024 pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovei T. B., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir atsakovės T. B. priešieškinį ieškovui N. B., trečiajam asmeniui AB „Swedbank“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė T. B. kartu su priešieškiniu pateikė byloje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti nepilnametės M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su vaikų motina T. B.; priteisti iš ieškovo N. B. laikiną išlaikymą nepilnametėms M. B. ir K. B. po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtus pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį į T. B. banko sąskaitą, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų motiną T. B.; nustatyti sekančią laikiną N. B. bendravimo su vaikais tvarką: 1) Nelyginėmis kalendorinių metų savaitėmis N. B. kiekvieną penktadienį 18.00 val. pasiima M. B. ir K. B. iš jų gyvenamosios ar kitos tėvų suderintos vietos ir sekmadienį 17.00 val. grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją ar kitą tėvų suderintą vietą. Jei N. B. negali pasiimti vaikų savaitgalį, jis turi informuoti vaikų motiną T. B., nusiųsdamas jai trumpąją SMS žinutę ne mažiau nei prieš parą laiko. 2) Tėvas N. B. kiekvieną kalendorinę savaitę turi teisę du kartus per savaitę (antradienį ir ketvirtadienį) pabendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 1 valandos trukmės, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku, motinai nekliudant bei suteikiant vaikams telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiuo tikslu. Ketindamas pabendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaikais. Nurodė, kad ieškovas išlaikymo vaikams neteikia. Šalims gyvenant kartu, vaikų išlaikymui buvo skiriama ne mažesnė nei 900 Eur suma, buvo tenkinami ne tik būtinieji, bet ir visi kiti vaikų poreikiai, todėl šalims gyventi atskirai mažamečių vaikų teisės ir teisėti interesai neturėtų nukentėti. Pažymėjo, kad būtina nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nes tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovas pasiėmęs vaikus mamos prašymu jų negrąžina, vaikus laiko pas save neapibrėžtą laiko tarpą, atsakovei sudėtinga su juo susitarti dėl vaikų grąžinimo, pasiėmimo.
Atsiliepimas
2. Ieškovas N. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, jei teismas spręstų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai jos turėtų būti nustatytos tokios, kokių prašė savo ieškiniu, nes būtent taip faktiškai yra bendraujama su vaikais, rūpinamasi visais jų poreikiais, t. y. pagal „50:50 procentų laiko“ modelį. Jų interesus labiausiai atitiktų toks bendravimo „50:50 procentų laiko modelis”, kai bendraujama slenkančiu grafiku, kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje praleidžiant po keturias dienas. Pažymėjo, kad vaikų išmokas, gaunamas iš valstybės, jis perveda į atskirą vaikų sąskaitą, kurioje tie pinigai kaupiami vaikų ateičiai. Esant nustatytam „50:50 procentų laiko“ bendravimo modeliui, kai vaikų faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas, išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas išimtinai iš vieno ieškovo pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei reikštų tėvų teisių ir pareigų disbalansą, todėl atsakovės reikalavimą dėl 250 Eur dydžio laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nepilnamečių vaikų poreikiams vertino kaip visiškai nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad tokia laikina bendravimo tvarka, kokios priešieškiniu prašė atsakovė, yra visiškai nepagrįsta, neproporcingai ribojanti tėčio ir vaikų bendravimą, pažeidžianti nepilnamečių vaikų interesus, iškraipanti abiejų ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyrą ir nepagrįstai susiaurinanti tą bendravimo tvarką, pagal kurią šiuo metu yra bendraujama.
3. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo bei atsakovės šeimos Skyriui žinomos nuo 2023-12-04, kuomet ieškovas Skyriui pranešė dėl dukterų pažeidžiamų teisių matytis su tėvu skyrybų proceso metu, prašymo užtikrinti vaikų teisę bendrauti su abiem tėvais lygiomis dalimis bei užtikrinimo vaikams psichologinės pagalbos skyrybų proceso metu. Nuo 2023-12-11 ieškovo bei atsakovės šeimoms pradėtas atvejo vadybos procesas. 2023-12-15 Skyriuje gautas atsakovės pranešimas dėl galimų M. B. ir K. B. vaiko teisių pažeidimų. 2023-12-29 į Vaiko teisių liniją paskambinusi ieškovo motina prašė Skyriaus pagalbos, nes atsakovė trukdo mergaitėms bendrauti su tėčiu, močiute bei teta, vaikai yra nuteikinėjami prieš artimuosius giminaičius, atsakovė galimai netinkamai rūpinasi vaikais. 2024-01-15 gautas ieškovo pranešimas dėl trukdymo jam bendrauti su vaikais, dėl vaiko palikimo nesaugioje aplinkoje. 2024-01-04 Skyriaus specialistas lankėsi ieškovo bei atsakovės gyvenamosiose vietose bei nustatė, kad M. B. bei K. B. šalys gali suteikti gyvenimo bei buities sąlygas. Buvo išklausyta M. B. nuomonė. Esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių bei siekiant neišskirti seserų, Skyrius darė išvadą, kad vaikų laikinosios bei nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nustatant detalią ieškovo bei vaikų bendravimo tvarką atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus šiuo atveju. Skyriaus nuomone, atsakovės siūloma bendravimo tvarka leis ieškovui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime bei auginime. Tik asmuo (šiuo atveju motina), nuolat gyvenanti su vaiku bei jį auginanti, kiekvieną dieną tenkinant kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino, koks išlaikymo dydis yra reikalingas. Todėl Skyrius neturėjo pagrindo abejoti atsakovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui išlaikyti skiriama suma neturėtų apsiriboti tik minimalių ir fiziologinių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, Skyrius pažymėjo, kad atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma atitinka nepilnamečių M. B. ir K. B. teises ir teisėtus interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo nustatė šalių nepilnamečių vaikų M. B. ir K. B. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove T. B.; priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 170,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtus pinigus sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. už einamąjį mėnesį į atsakovės T. B. banko sąskaitą; visų priteistų piniginių išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų M. B. ir K. B. bendravimo tvarką: 1) Nelyginėmis kalendorinių metų savaitėmis N. B. kiekvieną penktadienį 18.00 val. pasiima M. B. ir K. B. iš jų gyvenamosios ar kitos tėvų suderintos vietos ir sekmadienį 17.00 val. grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją ar kitą tėvų suderintą vietą. Jei N. B. negali pasiimti vaikų savaitgalį, jis turi informuoti vaikų motiną T. B., nusiųsdamas jai trumpąją SMS žinutę ne mažiau nei prieš parą laiko; 2) Tėvas N. B. darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) pasiima vaikus M. B. ir K. B. iš jų ugdymo įstaigų ar būrelių ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją ar kitą tėvų suderintą vietą iki 20.00 val. Jei N. B. negali pasiimti vaikų nurodytomis dienomis, jis turi informuoti vaikų motiną T. B., nusiųsdamas jai trumpąją SMS žinutę ne mažiau nei prieš parą laiko; 3) Tėvas N. B. kiekvieną kalendorinę savaitę turi teisę du kartus per savaitę (pirmadienį ir trečiadienį) pabendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 1 valandos trukmės, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku, motinai nekliudant bei suteikiant vaikams telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiuo tikslu. Ketindamas pabendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaikais.
5. Teismas, spręsdamas dėl vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena su atsakove, nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, tai yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, buvusi iki tėvų skyrybų pradžios, vaikų lankomos ugdymo įstaigos yra arti jų gyvenamosios vietos, atsakovės gyvenamosios vietos adresu susiformavo ir vaikų socialinių interesų centras. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog Vaikų nuomonės išklausymo akte užfiksuota nepilnametės M. B. nuomonė, kad jai labiau patinka būti mamos gyvenamojoje vietoje. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, siekiant neišskirti abiejų seserų bei tam, kad, kol dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, būtų apsaugoti vaikų interesai ir vaikams užtikrinama stabili aplinka bylos nagrinėjimo metu, teismas tenkino atsakovės prašymą nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su atsakove (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, atsižvelgė į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su motina, kuriai ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Teismas pažymėjo, kad nors ir vaikų tėvas prisidėjo prie vaikų išlaikymo, šalims priklausančio nekilnojamojo turto išlaikymo, tačiau tarp šalių vykstant skyrybų procesui ir nesutarimams dėl bendravimo su vaikais, yra pagrindas spręsti, jog dėl susidariusios situacijos gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, nes išlaikymas turi būti skiriamas kasdieniams būtiniesiems vaikų poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaikų fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jie užaugtų pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Remiantis nurodytu, teismas nutarė priteisti laikinąjį išlaikymą. Teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės būtina užtikrinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, sprendė, kad prašymas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies ir nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistinas laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kiekvienam vaikui iki bus išnagrinėta ši byla, o atsakovė paskirtina vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo nuomone, ši suma laikytina protinga ir reikalinga būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl valstybės mokamų išmokų vaikams, kurias, kaip nurodo atsakovė, gauna ieškovas, o ieškovas nurodo, jog šios gaunamos išmokos kaupiamos dukrų ateičiai, teismas nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepasisako ir dėl jų naudojimo (kaupimo ar pan.) esamuoju laikotarpiu bus sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės.
7. Dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymėjo, kad įvertinus išvadą teikiančios institucijos pateiktus dokumentus, nustatyta, kad byloje nėra duomenų, jog būtent Tarnyba pasiūlė tokį bendravimo su vaikais grafiką, kaip nurodė ieškovas, ir jis šiuo metu yra geriausiai atitinkantis nepilnamečių vaikų interesus. Priešingai, Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad atsakovės siūloma bendravimo su vaikais tvarka leis ieškovui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime ir auginime. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, ieškovo siūloma bendravimo su vaikais forma pagal „50:50 procentų laiko“ modelį, saugant vaikų emocinę sveikatą, išlaikant gyvenamosios aplinkos stabilumą, vykstant santuokos nutraukimo procesui ir pilnai neįvertinus esamus (galimai naujai teiktinus) duomenis, šiuo metu negali būti taikoma. Teismas atkreipė dėmesį, kad vis dėlto nagrinėjamu atveju turėtų būti tenkinami vaikų interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Teismas sprendė, kad nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu lankantis pas jį tik kas antrą savaitgalį, yra nepakankamas, neproporcingai ribojantis tėčio ir vaikų bendravimą, pažeidžiantis nepilnamečių vaikų interesus, iškraipantis abiejų ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyrą. Dėl paminėtų priežasčių, teismas vertino, kad tikslinga papildomai nustatyti, jog darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) ieškovas pasiima vaikus M. B. ir K. B. iš jų ugdymo įstaigų ar būrelių ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją ar kitą tėvų suderintą vietą iki 20.00 val. Įvertinus tai, jog abu nepilnamečiai vaikai turi savo mobiliuosius telefonus ir siekiant užtikrinti maksimalų tėvo bendravimą su savo vaikais, atsižvelgiant į vaikų užsiėmimus, dienos režimą, teismas paliko tą pačią bendravimo telefonu tvarką pirmadieniais ir trečiadieniais, kaip savo prašyme nurodė atsakovė, tik pakeičiant savaitės dienas iš antradienio ir ketvirtadienį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas N. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2024-01-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1137-1184/2024 dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo bei nustatyti laikiną T. B. ir N. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, taikant „50:50 procentų laiko“ modelį kuomet M. B. ir K. B. bendrauja su tėčiu N. B. ir mama T. B. po keturias kalendorines dienas nepertraukiamai su kiekvienu iš tėvų, slenkančiu grafiku; taip pat pakeisti nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei nustatyti, jog M. B. ir K. B. vienodai laiko praleidžiant tiek N. B., tiek T. B. gyvenamojoje vietoje, kuomet kiekvienas iš tėvų turi pareigą pilnai patenkinti kasdienius vaikų poreikius bei papildomai iš N. B. priteisti po 100 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį, nekasdienių vaikų poreikių tenkinimui, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant T. B. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo apribojo apelianto ir vaikų bendravimą iki minimumo bei faktiškai pakeitė nusistovėjusį šalių su vaikais tarpusavio bendravimą pagal esamą grafiką. Atsakovė savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, niekaip nepagrindė, kodėl vaikų bendravimo tvarka su ieškovu turėtų būti siaurinama ir vaikai su tėčiu turėtų bendrauti mažiau, nei tai buvo iki šiol. Priimdamas skundžiamą nutartį, to nepadarė ir pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, laikomasi maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką, principo, kuris reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi nepagrįsti apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje irgi pažymėjo, jog minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis bendravimas kenkia vaiko interesams, tačiau nagrinėjamu atveju tokiu aplinkybių nustatyta nebuvo. Prasidėjus ginčui teisme dėl bendravimo su vaikais tvarkos, šalys bendravo su vaiko teisių specialistais, su socialiniais darbuotojais, kurie aktyviai tarpininkavo sprendžiant ginčą, ko pasekoje, buvo pasiektas ieškovo ir atsakovės susitarimas bei sudaryti bendravimo su vaikais grafikai. Kodėl vaiko teisių pateiktoje išvadoje neužfiksuota, kad šalys bendrauja su vaikais būtent pagal tokį grafiką, ieškovui nėra žinoma, bet kad šis grafikas sudarytas institucijų pagalba bei atsižvelgiant į jų rekomendacijas, objektyviai patvirtina šalių susirašinėjimas žinutėmis. Atsižvelgiant į tai, jog pagal šį grafiką šalys faktiškai su vaikais bendrauja jau kurį laiką, apeliantas nemato jokio teisinio pagrindo, kodėl šis logiškas ir faktiškai nusistovėjęs bendravimo grafikas turėtų būti keičiamas.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai darė išvadą, jog ieškovas neva manipuliuodamas bendravimu su vaikais, siekia išvengti jų išlaikymo. Teismui buvo pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių, kad šalims apsigyvenus atskirai, vaikai ne tik praleido ir dabar praleidžia vienodai laiko kiekvieno iš tėvų gyvenamojoje vietoje, kuomet ir pilnai yra tenkinami visi jų poreikiai. Apeliantas buvo pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad jis mokėjo už darželį, vaikų būrelius, dengė pusę komunalinių mokesčių ir būsto paskolą, kuriame gyvena atsakovė, pirko vaikams drabužėlius, padengė išlaidas už vaiko gimtadienį, moka už vaikų sveikatos draudimą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas tą faktą, jog ieškovas prašė taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, traktavo kaip siekį išvengti išlaikymo vaikams teikimo ir visiškai neatsižvelgė, kad ieškovui prašant taikyti „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, buvo prašyta nustatyti, jog atsižvelgiant į tai, jog dukros vienodai laiko praleidžia tiek tėčio, tiek mamos gyvenamojoje vietoje, kuomet kiekvienas iš tėvų turi pareigą pilnai patenkinti vaikų poreikius, kad tėvai papildomai vienas kitam jokių piniginių lėšų skirtų dukrų išlaikymui nemoka, o atsiradus papildomoms periodinėms ar vienkartinėms išlaidoms, nekasdienių vaikų poreikių tenkinimui, tokias išlaidas dengia abu tėvai lygiomis dalimis bendru abiejų tėvų sutarimu per pusę. Kas reiškia, jog ieškovas įsipareigojo lygiomis dalimis su atsakove prisidėti prie bet kokių atsirandančių papildomų periodinių ar vienkartinių išlaidų, nekasdienių vaikų poreikių tenkinimui. Kas visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Kita vertus, jei pirmosios instancijos teismas laikė, jog papildomas ieškovo piniginis indėlis, yra vienintelė kliūtis ieškovo ir vaikų bendravimui taikant „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelį, o įsipareigojimas apmokėti pusę visų periodinių ar vienkartinių išlaidų nekasdieniams vaikų poreikiams tenkinti yra nepakankamas, ieškovas sutinka, jei būtų nustatytas „50:50 procentų laiko“ bendravimo su vaikais modelis, nepaisant to, jog dukros vienodai laiko praleidžia tiek tėčio, tiek mamos gyvenamojoje vietoje, kuomet kiekvienas iš tėvų turi pareigą pilnai patenkinti vaikų poreikius, kad iš ieškovo papildomai dukrų išlaikymui būtų priteista po 100 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė papildomus rašytinius įrodymus – šalių susirašinėjimą žinutėmis dėl bendravimo su vaikais grafiko, 2024-01-02 N. B. prašymą Šiaulių miesto savivaldybei dėl išmokos vaikui skiriamos valstybės, gavėjo pakeitimo.
12. Civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 straipsnis). Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas (LR CPK 314 straipsnis), tačiau ieškovo teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčo klausimą, bei atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus, minėtus naujus įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų LR CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir/ar turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
16. Pagal LR CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Pagal LR CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis). Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
17. Pagal LR CK 3.170 straipsnio nuostatus tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
18. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2023-12-13 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną T. B. ir N. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, taikant „50:50 procentų laiko“ modelį - kai lyginėmis metų savaitėmis M. B. ir K. B. laiką leidžia su N. B., o nelyginėmis savaitėmis su T. B.; tai pat nustatyti, kad iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, M. B. ir K. B. vienodai laiko praleidžiant tiek N. B., tiek T. B. gyvenamojoje vietoje, kuomet kiekvienas iš tėvų turi pareigą pilnai patenkinti nepilnamečių M. B. ir K. B. poreikius, tėvai papildomai vienas kitam jokių piniginių lėšų skirtų dukrų išlaikymui, nemoka, o atsiradus papildomoms periodinėms ar vienkartinėms išlaidoms, nekasdienių vaikų poreikių tenkinimui, tokias išlaidas dengia abu tėvai lygiomis dalimis bendru abiejų tėvų sutarimu per pusę.
20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023-12-15 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas vertino, kad iš pateiktos bylos medžiagos nebuvo iki galo aišku ar tarp vaikų tėvų iš tiesų vyksta konfliktai dėl bendravimo su vaikais, ar tikslinga laikinosiomis apsaugos priemonėmis reguliuoti esamą situaciją, bei, sprendė, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai kas sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
21. 2024-01-23 atsakovė pateikė priešieškinį bei kartu prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną ieškovo bendravimo su dukromis tvarką, nustatant, jog nelyginėmis kalendorinių metų savaitėmis N. B. kiekvieną penktadienį 18.00 val. pasiima M. B. ir K. B. iš jų gyvenamosios ar kitos tėvų suderintos vietos ir sekmadienį 17.00 val. grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją ar kitą tėvų suderintą vietą. Jei N. B. negali pasiimti vaikų savaitgalį, jis turi informuoti vaikų motiną T. B., nusiųsdamas jai trumpąją SMS žinutę ne mažiau nei prieš parą laiko; Tėvas N. B. darbo dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais) pasiima vaikus M. B. ir K. B. iš jų ugdymo įstaigų ar būrelių ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją ar kitą tėvų suderintą vietą iki 20.00 val. Jei N. B. negali pasiimti vaikų nurodytomis dienomis, jis turi informuoti vaikų motiną T. B., nusiųsdamas jai trumpąją SMS žinutę ne mažiau nei prieš parą laiko; Tėvas N. B. kiekvieną kalendorinę savaitę turi teisę du kartus per savaitę (pirmadienį ir trečiadienį) pabendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis iki 1 valandos trukmės, laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku, motinai nekliudant bei suteikiant vaikams telefoną ar kitą balso ir vaizdo ryšio naudojimui tinkamą įrenginį šiuo tikslu. Ketindamas pabendrauti su vaikais telefonu ir/ar vaizdo ryšio priemonėmis, tėvas apie tai raštu (trumpąją žinute arba el. laišku) informuoja vaikų motiną ne vėliau kaip prieš vieną dieną, patvirtindamas savo valią bendrauti su vaikais
22. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino tarp šalių jau nusistovėjusią ir įprastą bendravimo su vaikais tvarką, kai vaikai vienodai laiko praleidžia tiek su vienu, tiek su kitu iš tėvų. Atsakovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovas pasiėmęs vaikus mamos prašymu jų negrąžina, vaikus laiko pas save neapibrėžtą laiko tarpą, atsakovei sudėtinga su juo susitarti dėl vaikų grąžinimo, pasiėmimo
23. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs teismo nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančią medžiagą, nepilnamečių vaikų amžių (duomenys neskelbtini), remdamasis tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant teisiniu reguliavimu, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde nurodytais teiginiais.
24. Pažymėtina, kad byloje esanti 2024-01-26 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada bei jos priedai patvirtina, jog šalys (ar jų artimieji) ne kartą kreipėsi į Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių dėl galimų nepilnamečių vaikių teisių pažeidimo, bendravimo su vaikais ribojimo - 2023-12-04 ieškovas pranešė dėl dukterų pažeidžiamų teisių matytis su tėvu skyrybų proceso metu; 2023-12-07 ieškovo motina pranešė dėl vaikų pažeidžiamų teisių; 2023-12-15 atsakovė pranešė dėl galimų M. B. ir K. B. vaiko teisių pažeidimų; 2023-12-29 į Vaiko teisių liniją skambino ieškovo motina dėl atsakovės trukdymo mergaitėms bendrauti su tėčiu, močiute bei teta, galimai netinkamo rūpinimosi vaikais; 2024-01-15 gautas ieškovo pranešimas dėl trukdymo jam bendrauti su vaikais, dėl vaiko palikimo nesaugioje aplinkoje. Iš Vaiko situacijos aptarimų su vaiko atstovais pagal įstatymą matyti, kad šalys vykstant skyrybų procesui tarpusavyje konfliktuoja, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi kitą gyvenimo draugą (-ę), dėl bendravimo tvarkos, priešingai nei teigia apeliantas, šalys tiek tarpusavyje, tiek atsakovė su ieškovo mama, nesutaria, šalys abejoja viena kitos sugebėjimu tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais, kaltina viena kitą vaikų nepriežiūra, netinkamu elgesiu su vaikais, įvairiomis provokacijomis. 2024-01-04 Vaiko nuomonės išklausymo aktas patvirtina, kad M. B. labiau patinka būti mamos gyvenamojoje vietoje. 2024-01-04 specialistams bendraujant su M. B., mergaitė nurodė, kad pas tėtį gyvena dar du vaikai, su kuriais ji sutaria labai blogai. 2024-01-04 Skyriaus specialistas lankėsi ieškovo bei atsakovės gyvenamosiose vietose bei nustatė, kad M. B. bei K. B. šalys gali suteikti tinkamas gyvenimo bei buities sąlygas.
25. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertinę šeimos faktinę situaciją pateikė išvadą, kad esant konfliktiškiems santykiams tarp šalių bei siekiant neišskirti seserų, vaikų laikinosios bei nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nustatant detalią ieškovo bei vaikų bendravimo tvarką atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus šiuo atveju. Skyriaus nuomone, atsakovės siūloma bendravimo tvarka leis ieškovui maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime bei auginime.
26. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis, ieškovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinosios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, vienos iš dukrų išdėstytą nuomonę, vertina, kad priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų ar šalių interesų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados, specialistų nustatytos faktinės aplinkybės tiriant šalių bei ieškovo mamos pranešimus dėl vaikų teisių pažeidimo, suteikia pagrindo vertinti, kad pagal šiuo metu byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka geriausiai atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad bendravimo tvarka nustatyta laikinai ir esant poreikiui bei pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bet kuris iš tėvų gali kreiptis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Taip pat pastebėtina, kad apeliantas teigdamas, jog būtent jo siūloma bendravimo tvarka yra šiuo atveju tinkamiausia, nenurodė dėl kokių priežasčių neatsižvelgia į byloje esančią vaikų nuomonę, bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka konkrečiu atveju išskirtinai pažeidžia būtent nepilnamečių vaikų teisėtus interesus.
27. Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį bei nepilnamečių vaikų poreikius, kad iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės būtina užtikrinti bent minimalius nepilnamečių vaikų poreikius, sprendė, kad prašymas priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies ir nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteistinas laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kiekvienam vaikui iki bus išnagrinėta ši byla, o atsakovė paskirtina vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliantas teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio nepagrįstumą, iš esmės siejo tik su ta aplinkybe, kad teismas turėjo nustatyti laikino bendravimo tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį ir tokiu atveju vaikams išlaikymą tėvai teiktų lygiomis dalimis ir papildomai vienas kitam jokių piniginių lėšų skirtų dukrų išlaikymui nemokėtų. Jokių kitų argumentų, kodėl teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neatitinka vaikų ar pačio ieškovo interesų, arba kodėl apelianto siūloma 100,00 Eur suma šiuo atveju labiau atitiktų vaikų bei tėvų interesus, nenurodė.
29. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, ieškovui neįrodžius, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas (po 170,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį) pagal byloje pateiktus duomenis neatitinka vaikų poreikių, šalių finansinės padėties, apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo keisti teismo nustatyto laikino išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ši suma laikytina protinga ir reikalinga būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Priešingų duomenų apeliantas byloje nepateikė.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su tėvu. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti vaiko interesus bendravimo tvarka bei išlaikymo dydis bus nustatyti bylą išnagrinėjus iš esmės.
31. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.