Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis V. M., išieškotoja I. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis V. M. 2025 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-25-13-1037 atsisakė tenkinti skundą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsniu, persiuntė skundą su patvarkymu ir vykdomąja byla Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Nurodė, kad antstolis negali sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmų dėl to, kad skolininkas serga lėtine liga (chroniška). Be to, pateiktame skunde ir jo prieduose nėra minima, kad skolininkas gydosi ligoninėje, priešingai, jam buvo numatytas vizitas pas gydytoją 2025 m. sausio 10 d. Pareiškėjo motyvas, kad neturi kur gyventi, ir kad kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl socialinio būsto skyrimo, nėra pagrindas atidėti iškeldinimo, kadangi teismas priimdamas sprendimą nurodė iškeldinti atsakovą R. B. su visu jo turimu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Civilinė byla dėl pareiškėjo iškeldinimo pradėta dar 2024 m. vasario mėnesį (pateiktas ieškinys), skolininkas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti gyvenamąja vieta, nes žinojo, jog negalės gyventi jam nepriklausančiame turte. Pareiškėjas teikdamas apeliacinį skundą dėl 2024 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024, prašė leisti gyventi jam iki 2024 m. rugsėjo 30 d., tačiau po šios datos neišsikėlė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.1. Apeliantas supranta, kad jam vienintelis nuosavybės teise priklausęs turtas buvo parduotas iš varžytynių ir apeliantas privalo jį atlaisvinti, tačiau apeliantas neturi daugiau jokio nuosavybės teise priklausančio turto, jo sąskaitos yra areštuotos. Apeliantui diagnozuotas trachėjos, bronchų ir plaučių nežinomos eigos navikas.

11.2. 2025 m. sausio 30 naktį apeliantą ištiko trečias infarktas, sveikatos būklė dar labiau pablogėjo. Apeliantas nuo minėtos nakties buvo paguldytas į VUL Santaros klinikas ir iš ten išleistas tik visai neseniai. Po trečiojo infarkto apeliantui paskirti stiprūs medikamentai. Šeimos gydytojas turi nuolat stebėti apelianto sveikatos būklę.

11.3. Be to, naujoji apelianto turto savininkė I. R. išdeklaravo apeliantą iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilnius ir tuo pagrindu VSDFV sustabdė visų išmokų apeliantui mokėjimą (netekto darbingumo išmoka, vienišo asmens išmoka) ir dabar apeliantas negauna jokių piniginių lėšų, nes nėra niekur deklaruotas.

12. Antstolis V. M. į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiama nutartis yra priimta ypač detaliai ištyrus pareiškėjo pateiktus įrodymus ir tinkamai pritaikius materialines ir proceso teisės normas, yra pagrista ir teisėta. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir 2025 m. sausio 9 d. skundą dėl antstolio veiksmų t. y. kad šiuo metu serga ir šiuo pagrindu turi būti sustabdytas iškeldinimas. Antstolis 2025 m. sausio 16 d. patvarkyme netenkinti skundo, taip pat ir teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog antstolis CPK 627 straipsnio 3 ir 5 punkto tvarka, negali sustabdyti iškeldinimo, kadangi skolininkas serga koronarine širdies liga bei kitomis lėtinėmis ligomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikia naujus įrodymus, prašo apeliacinės instancijos teismo juos priimti.

16. CPK 314 straipsnyje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Skundžiama nutartis yra priimta 2025 m. vasario 12 d., o su atskiruoju skundu pateikiami apelianto medicininiai dokumentai yra išduoti 2025 m. vasario 7 d., t. y. dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą. Taigi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad jų apimtis nėra didelė ir jų įvertinimas neužims daug laiko, atsižvelgs į pateiktų dokumentų turinį.

Dėl skundžiamos nutarties

18. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ar antstolis pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti vykdymo veiksmus – pareiškėjo iškeldinimą iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas savo poziciją grindžia bloga sveikatos būkle ir tuo, kad neturi jokio kito būsto į kurį galėtų persikelti.

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024 nusprendė iškeldinti atsakovą R. B. iš I. R. turto dalies, su visu jo turimu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs R. B. apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Antstolis V. M. vykdo vykdomąjį raštą Nr. e2-6377-820/2024 dėl skolininko R. B. iškeldinimo iš ½ dalies pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomosios bylos Nr. 0013/24/02475.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 627 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo skolininko ligos atveju jokiais būdais negali būti aiškinama kaip absoliuti antstolio laisvė rinktis dėl vykdomosios bylos stabdymo. Ši antstoliui suteikta teisė kartu suponuoja jo pareigą rūpestingai įvertinti, ar asmuo dėl ligos yra pajėgus ginti savo teises ir, atsižvelgiant būtent į tai, nuspręsti, ar vykdomąją bylą stabdyti ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015).

21. CPK 627 str. 5 p. yra nurodyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška.

22. Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, kad antstolis turi teisę, bet ne privalo sustabdyti iškeldinimą tokiu atveju kai skolininko liga nėra chroniška (lėtinė), t. y. pavyzdžiui tokiu atveju, kai asmuo suserga kokia nors ūmine liga, patiria traumą ir kt., kuria susirgus po tam tikro laiko tarpo yra pasveikstama (asmuo išleidžiamas iš gydymo įstaigos). Taigi remiantis šia teisės norma, iškeldinimo vykdymo sustabdymas yra galimas tik apibrėžtam laikotarpiui – kol asmuo pasveiks. Vykdomoji byla negali būti sustabdoma jeigu asmuo serga chroniška (lėtine) liga, nes tokia liga tęsiasi neribotą laikotarpį, t. y. vykdomoji byla negali būti sustabdoma neapibrėžtam terminui, nes taip būtų pažeidžiamas įsiteisėjusio sprendimo privalomumo principas bei išieškotojo interesai.

23. Be to, nei CPK 627 str. nei kituose straipsniuose, reglamentuojančiuose vykdomosios bylos stabdymą, nėra numatyta, kad vykdomoji byla turi/gali būti stabdoma iki to laiko kol iškeldinamas asmuo susiras kitą gyvenamąją vietą.

24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, visos pareiškėjo nurodomos ligos yra lėtinės, išskyrus 2025 m. sausio 30 d. įvykusį miokardo infarktą. Nors apeliantas savo skundą grindžia ir tuo, kad patyrė trečią infarktą, būtina atsižvelgti į tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta 2025 m. vasario 12 d., o pareiškėjas iš gydymo įstaigos jau buvo išrašytas 2025 m. vasario 7 d., t. y. dar prieš skundžiamos nutarties priėmimą. Kaip minėta, pagal CPK 627 str. vykdomosios bylos sustabdymas galimas tik kol asmuo serga – pvz. jeigu yra gydomas stacionare, tačiau jo sveikatos būklei pagerėjus, vykdymo veiksmai turi būti atnaujinami. Kadangi skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjas jau buvo išrašytas iš ligoninės, vykdomoji byla negalėjo būti stabdoma remiantis tuo pagrindu, jog pareiškėjas susirgo.

25. Šiuo metu (priimant nutartį dėl atskirojo skundo) nėra duomenų apie pareiškėjo sveiktos būklę, t. y. ar jis vėl susirgo, todėl dėl pareiškėjo sveikatos būklės vykdomoji byla dabar taip pat negali būti stabdoma.

26. Kaip minėta, pareiškėjas savo poziciją, be kita ko, grindžia ir tuo, kad jį iškeldinus, jis nebeturės kur gyventi, o jį išregistravus iš gyvenamosios vietos, VSDFV Vilniaus skyrius sustabdė netekto darbingumo pensijos mokėjimą. Išieškotoja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ji patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nusipirko iš varžytynių, tačiau net ir įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimui iškeldinti pareiškėją iš minėtų patalpų, ji negali naudotis jai priklausančiu turtu.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2007).

28. Kadangi šioje byloje kilo ginčas dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6377-820/2024 vykdymo, minėtu spendimu nustatytos aplinkybės yra prejudicinės šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.), todėl sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo klausimą yra būtina jomis vadovautis.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad atsakovo (R. B.) sūnaus verslo metinės pajamos viršija pusę milijono euro, todėl nors sutiktina su atsakovo teiginiais, kad tai yra nedidelė įmonė, bet jos pajamos nėra mažos. Kita vertus, vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus nepriklauso nuo vaikų gaunamų pajamų. Nuo vaikų gaunamų pajamų gali priklausyti išlaikymo dydis, bet ne pati prievolė išlaikyti tėvus, todėl atsakovo vaikas privalo padėti išlaikyti savo tėvą.

30. Minėtame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovas faktiškai gyvena ir naudojasi ieškovės turtu nemokėdamas jokių mokesčių, todėl toks atsakovo elgesys nėra laikytinas sąžiningu, o ieškovė dėl to gali patirti nepagrįstų nuostolių ir, iš esmės, netiesiogiai išlaiko atsakovą, nors tokią pareigą turi atsakovo vaikai, o ne ieškovė. Tuo labiau, jog ieškovė pati augina vaiką su negalia, kuriam reikalinga speciali priežiūra ir didesnės išlaidos.

31. Taigi nustatyta, kad pareiškėjas turi suaugusį sūnų, kuris yra darbingas, iš savo verslo gauna pajamas, todėl jeigu pareiškėjui yra reikalingas išlaikymas (įskaitant ir aprūpinimą būstu), pareiškėjo sūnus privalo jį išlaikyti.

32. Be to, pareiškėjas nepaneigė išieškotojos teiginių, kad jis už naudojimąsi išieškotojos turtu nemoka jokių mokesčių, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis šiuo metu moka komunalinius ar nuomos mokesčius už gyvenimą ginčo patalpose (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

33. Iš šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje neribotam terminui sustabdžius vykdymo veiksmus (pareiškėjo iškeldinimą iš patalpų (duomenys neskelbtini), Vilniuje) neproporcingai nukentėtų išieškotojos I. R. turtiniai interesai, nes ji ir toliau negalėtų naudotis savo turtu už tai negaunama jokios kompensacijos, o pareiškėjui R. B. būtų suteikiamas nepagrįstas pranašumas išieškotojos atžvilgiu, nes jis ir toliau neribotai galėtų naudotis išieškotojai priklausančiu turtu už tai nemokėdamas jokių mokesčių. Taigi šiuo atveju antstolis pagrįstai nestabdė vykdymo veiksmų (pareiškėjo iškeldinimo iš patalpų), o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.