Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. birželio 11 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė pabrėžia, kad ji 2024 m. balandžio 25 d. pareiškėjui pateikė raštą Nr. A51-61246/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl 205-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos likvidavimo“ (toliau – ir Raštas). Raštu pareiškėjas informuotas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 14 straipsnio 9 dalimi jeigu bendrijos pirmininkas neišrenkamas per 6 mėnesius nuo bendrijos pirmininko kadencijos pabaigos arba nuo bendrijos pirmininko atsistatydinimo iš pareigų dienos ir nėra pradėta bendrijos likvidavimo procedūra, bet kuris bendrijos narys (įgaliotinis) turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl bendrijos likvidavimo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų administratoriaus skyrimo. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi šį prašymą, kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl bendrijos likvidavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnį, o bendrijos likvidavimo procedūrų vykdymo laikotarpiu laikinai skiria bendrojo naudojimo objektų administratorių, vadovaudamasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka. Likvidavus bendriją, šio administratoriaus veikla gali būti pratęsiama pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnio nuostatas. Pareiškėjui nurodyta, kad Juridinių asmenų registre yra žyma apie numatomą inicijuoti Bendrijos likvidavimą.

Rašte pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad Bendrijos veiklos dokumentai privalo būti teikiami patalpų savininkams. Be to į Administracijos kompetenciją neįeina Bendrijos dokumentų teikimas patalpų savininkams. Pareiškėjas informuotas, kad per penkerius metus dėl Bendrijos pirmininko veiklos Administracijoje buvo gauti 4 prašymai, buvo atliktas neplaninis Bendrijos pirmininko veiklos patikrinimas, jo rezultatai pareiškėjui pateikti ankstesniais Administracijos raštais, todėl šie duomenys pareiškėjui nebuvo pakartotinai teikiami.

Administracijoje 2024 m. kovo 5 d. gautas pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. skundas, kuriame nurodyta, kad mieste yra netvarkingų teritorijų, kurios pažeidžia pareiškėjo teisę į saugią ir tvarkingą aplinką, prašoma nedelsiant sutvarkyti netvarką bei taikyti atsakomybę atsakingiems asmenims. Atsakovė nurodo, kad į šį skundą atsakyta 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. A51-60196/24(2.1.19E-MAS) „Dėl netvarkos“. Minėtame rašte nurodyta, kad Administracijos Miesto aplinkos skyrius gavo Pranešimus dėl netvarkos Šeškinės seniūnijos teritorijoje. Administracija informavo, kad pranešimuose minima teritorija sutvarkyta. Dėl neteisėtos poilsio zonos įrengimo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje žemėje, informavo, kad pažeidėjų nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyti nepavyko.

Atsakovė laikosi pozicijos, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog ji atsakė į pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. bei 2024 m. kovo 5 d. skundus, todėl nebeliko ginčo dalyko. Išnykus ginčo dalykui, net ir tenkinus pareiškėjo skundą, jo teisių bei pareigų apimtis nepasikeistu, todėl yra pagrindas svarstyti administracinės bylos nutraukimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į pareiškėjo G. B. 2024 m. kovo 4 d. ir 2024 m. kovo 5 d. pateiktus skundus.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2024 m. kovo 4 d. pareiškėjas elektroninio ryšio priemonėmis kreipėsi į atsakovę su skundu, prašydamas apginti pareiškėjo teisę į saugią bei tvarkingą aplinką bei taikyti atsakomybę pažeidėjams. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė fotonuotrauką, kurioje užfiksuota prišiukšlinta teritorija ir tiksli vieta, kur ji yra.

Pareiškėjas 2024 m. kovo 5 d. elektroninio ryšio priemonėmis pateikė Administracijai skundą, kuriame nurodė, jog yra Bendrijos narys, tačiau faktiškai jau ilgą laiką nevyksta Bendrijos visuotiniai susirinkimai. Pareiškėjas prašė atsakovės: 1) inicijuoti Bendrijos likvidavimo procedūrą; 2) minėtos procedūros vykdymo metu paskirti laikiną bendro naudojimo objektų administratorių; 3) pateikti visus dokumentus ir kitą informaciją, surinktą skundo nagrinėjimo metu; 4) pateikti dokumentą patvirtinantį apie skundo gavimą bei nedelsiant informuoti apie administracinės procedūros pradžią; 5) atlikti Bendrijos organų veiklos priežiūrą bei kontrolę, taikyti atsakomybę įstatymų pažeidėjams; 6) pateikti visą Administracijos turimą medžiagą apie per pastaruosius penkerius metus atliktus Bendrijos priežiūros ir kontrolės veiksmus.

Pareiškėjas, negavęs atsakymų į minėtus skundus, 2024 m. balandžio 11 d. kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovę atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir pateikti atsakymus į 2024 m. kovo 4 d. ir 2024 m. kovo 5 d. skundus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 32 punkte nustatyta, prašymai ir skundai, išskyrus prašymus ir skundus, į kuriuos Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka galima atsakyti iš karto arba ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus terminus.

VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Administracijos Miesto aplinkos skyrius į pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. skundą atsakė 2024 m. balandžio 23 d. raštu Nr. A51-60196/24(2.1.19E-MAS) „Dėl netvarkos“. Tuo tarpu į pareiškėjo 2024 m. kovo 5 d. skundą atsakyta Administracijos Energetikos skyriaus 2024 m. balandžio 25 d. raštu Nr. A51-61246/24(3.3.2.26E-ENE) „Dėl 205-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos likimo“.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė atsakymus į pareiškėjo skundus pateikė praleisdama VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodytą 20 darbo dienų terminą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl procedūrinio termino sprendimo priėmimui yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (LVAT 2012 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 -1192/2012). Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atsakyti į jo 2024 m. kovo 4 d. ir 2024 m. kovo 5 d. skundus yra atmestinas, kadangi pareiškėjo skundai ir juose išdėstytos aplinkybės buvo išnagrinėtos, ir atsakymai į jo skunduose keliamus klausimus, nors ir praleidus VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą, buvo pateikti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo metu) nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė, šis principas įtvirtintas ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo (-jos) nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo (-jos) teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11 – 443/2005, Nr. A502-884/2008, Nr. A602-1017/2013 ir kt.).

Šiuo atveju ginčo dalykas, kurį apibrėžė pareiškėjas, yra institucijos neveikimas, tačiau, kaip nustatyta šioje byloje, Administracija atsakė į pareiškėjo skundus iš esmės pateikdama atsakymus į pareiškėjo skunduose keliamus klausimus, taigi šiuo atveju ginčas tarp šalių dėl institucijos neveikimo yra išnykęs, pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, o net ir skundo patenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjui buvo pateikti Administracijos atsiliepimai ir 2024 m. balandžio 23 d. bei 2024 m. balandžio 25 d. atsakymai į jo skundus, tačiau skundo reikalavimų pareiškėjas netikslino, todėl darytina išvada, kad jį tenkina pateiktų atsakymų turinys.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo G. B. skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atsakyti į jo 2024 m. kovo 4 d. ir 2024 m. kovo 5 d. skundus, atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.