- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-23
- Bylos Nr.
- e2-9636-845/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03705-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- ADB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB DK „(duomenys neskelbtini)“) ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. J. 1241 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti žmonai D. J. CPK 123 straipsnio 3 dalies tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. AYAS 01 10074231, kuria buvo apdrausta transporto priemonė Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5-6). Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2016 m. rugsėjo 4 d. buvo apgadintas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Eismo įvykyje dalyvavusių automobilių Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai 2016 m. rugsėjo 4 d. užpildė eismo įvykio deklaraciją, kuria atsakovas pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio (e. b. l. 4). Iš transporto priemonės techninės apžiūros - defektų akto matyti, kad automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas dešinys priekinis sparnas ir dešinės pusės ratas (e. b. l. 7). Ieškovas dėl minėto eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 1241 EUR dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 21). Žalos dydį patvirtina byloje pateiktos žalos sąmatos (e. b. l. 14-20). 2016 m. gruodžio 10 ieškovas pateikė atsakovui raginimą dėl 1241 EUR skolos grąžinimo (e. b. l. 13). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitę su ieškovu, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. O tuo atveju jei padaroma žala, asmuo privalo ją visiškai atlyginti tam asmeniui, kuriam ji padaryta. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykį įtakojo atsakovo veiksmai, kuomet jis vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nukentėjusio nuo eismo įvykio automobilio savininkui sumokėjo draudimo išmoką, taip įgydamas teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtą žalą. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 1241 EUR nuostolių atlyginimo regreso teise yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1241 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 28 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 12).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. J., a. k.: (duomenys neskelbtini) ieškovo ADB „(duomenys neskelbtini)“, į. k.: (duomenys neskelbtini), naudai 1241 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1241 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28 EUR (dvidešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.