Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2015-09-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-240-205/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-09-15
Bylos Nr.
1-240-205/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jurkštienė
Kaltinamasis
R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-240-205/2015 m.Teisminio proceso Nr.: 1-06-00206-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.4.; 1.2.14.5.1.; 2.10.1. (S)
PASVALIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 15 d.Pasvalys

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jurkštienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje Joniškio mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis ŽŪB „Deviro“ ūkvedžiu, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., 2011 m. rugsėjo 1 d., veikdamas bendrininkų grupėje su V. R., pastarajam organizuojant didelio kiekio transporto priemonių įgijimą iš fizinių ir juridinių asmenų, bei nelegalų jų ardymą, V. R. pridavus metalo laužą, gautą

apdorojus transporto priemones, veikiančiam ūkio subjektui UAB „Kuusakoski" (duomenys neskelbtini) padaliniui, esančiam (duomenys neskelbtini), žinodamas, jog pagal 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-I007 nuostatas, gyventojas, pridavęs metalo laužo iki neapmokestinamojo pajamų dydžio, turi teisę iš LR valstybės biudžeto susigrąžinti gyventojų

pajamų mokesčio permoką, o būtent, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą-iš valstybės

biudžeto grąžintiną gyventojų pajamų mokestį ir siekdami nuslėpti tikrąjį metalo laužo ir atliekų

pardavėją, V. R. UAB" Kuusakoski" vadybininkui pateikus R. V.

vardu iš duotą asmens dokumentą, ir pastarajam surašius metalo laužo /atliekų pirkimo-

pardavimo sutartį ir pinigų išmokėjimo kvitą, V. R. pasirašydamas patvirtino tikrovę

neatitinkančią informaciją, apie tai, jog R. V. pardavė UAB „Kuusakoski"

MIX skardą, akumuliatorių laužą, el. variklio dalis su vario dalimis už 7362.70 Lt ( 2132.39 Eur) bei UAB " Kuusakoski" pinigų išmokėjimo kvite pasirašė už R. V., nors realiai metalo laužo R. V. nepardavė, tokiu būdu suklastojo 2011-09-01 metalo laužo 1 atliekų pirkimo-pardavimo sutartį serija (duomenys neskelbtini), jos turinį, ir 2011-09-01 pinigų išmokėjimo kvitą serija (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką, R. V. 2012m.gegužės 3 d. nuvykus į Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją Pasvalio poskyrį, esantį Pasvalyje, Stoties g. 18 ir pateikus metinę pajamų deklaraciją už 2011m., pagal kurią į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) esančią AB "DNB" banke Lietuvos Respublikos Valstybinė

mokesčių inspekcija pervedė pinigus, tokiu būdu bendrai, apgaule įgijo savo naudai iš LR valstybės biudžeto grąžintiną gyventojų pajamų mokestį –pinigus sumoje 1275 Lt (369,27 Eur).

Šiais veiksmais R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstama veika įrodyta:

Įtariamojo R. V. apklausos protokolu, kuriame nurodo, kad savo kaltę pripažįsta. Dirba pas V. R. įmonėje „Deviro“ ūkvedžiu. 2011metais V. R. jam pasiūlė užsidirbti pinigų, t.y. V. R. turimą metalo laužą priduoti savo vardu, kitais metais savo pajamas deklaruoti VMI ir tokiu būdu susigrąžinti mokesčio permoką už priduotą metalo laužą. Jis padarė savo asmens dokumento kopiją, kurią padavė V. R.. Kodėl V. R. norėjo nuslėpti tikrąjį metalo laužo pardavėją, nežino. 2012 metais jam Pasvalio VMI deklaravus pajamas, VMI pervedė pinigus už neva priduotą metalo laužą į jo asmeninę sąskaitą, esančią DNB banke. Pinigų jis gavo apie 700 Lt. Apklausos metu jam buvo pateiktas 2011-09-01 surašyti metalo laužo atliekų pirkimo-pradavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigų išmokėjimo kvitas (duomenys neskelbtini). Dokumentuose po jo vardu ir pavarde yra ne jo parašai. Pinigų išmokėjimo kvite nurodytos pinigų sumos jis negavo, nes jokio metalo UAB “Kuusakoski" jis nepridavė ir su šia įmone sutarties nepasirašė. Jo vardu priduotas metalas buvo V. R.. Dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą atlygino. Prašo skiriant bausmę atsižvelgti į sunkią jo materialinę padėtį, kartu su sugyventine augina dvylika vaikų, yra vienintelis šeimos maitintojas (b.l. 108-120).

Įtariamojo O. M. parodymais, kuriuose nurodė, kad pagal verslo liudijimą dirbo V. R. transporto priemonių laužyne (duomenys neskelbtini). Atliko vadybininko pareigas- padėjo prižiūrėti darbuotojus, spręsdavo problemas dėl transporto priemonių kainų. Nupirktos transporto priemonės būdavo ardomos, jų detalės parduodamos, o nuo transporto priemonių likęs metalas priduodamas į UAB “Kuusakoski". Žinojo, kad pridavus metalo iki 8000 Lt., kitais metais VMI grąžina mokesčio priemoką už priduotą metalą. Metalo laužo pridavimą V. R. įformindavo savo ir kitų asmenų vardais, dėl ko pastarieji iš VMI susigrąžindavo mokesčio priemokas už priduotą metalo laužą (b.l. 67-80).

Įtariamojo V. R. parodymais, kuriuose nurodė, kad jam priklauso (duomenys neskelbtini) kaime esantis transporto priemonių laužynas. Pas jį laužyne dirbo žmonės, iš kurių vieni, davus pinigų, pirkdavo nenaudojamas transporto priemones ir jas atgabendavo į laužyną, kiti tas nupirktas transporto priemones ardydavo. Išardžius transporto priemones, metalas būdavo priduodamas į UAB “Kuusakoski". Metalo pridavimą įformindavo pažįstamų asmenų vardu. Pažįstami asmenys, jo prašymu, jam pateikdavo asmens dokumentų kopijas, kurias jis paduodavo UAB “Kuusakoski" vadybininkui. Ant pinigų išmokėjimo kvito ir metalo laužo pirkimo sutarties jis kartais pasirašydavo. Taip elgėsi, kad pridavus metalo laužą iki leistinos 8000 Lt sumos ir tai deklaravus VMI, kitais metais tiems žmonėms būtų sugrąžinamos gyventojo pajamų mokesčio permokos (b.l.57-66).

Liudytojo Z. V. parodymais, kuriuose nurodė, kad jis dirba UAB “Kuusakoski" aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), viršininku. UAB “Kuusakoski" veiklos pobūdis- juodųjų bei spalvotųjų metalų supirkimas ir perdirbimas. Aikštelėje dar dirba vadybininkas T. J.. Perkant metalo laužą, yra surašoma pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodomi metalo laužą pardavusios įmonės ar gyventojo duomenys, nupirktas metalo kiekis, suma. Jei atsiskaitoma grynais, išrašomas pinigų išmokėjimo kvitas. Jam yra žinoma, kad UAB “Kuusakoski" pirko metalo laužą iš automobilių ardymo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra V. R.. Metalo pirkimo iš (duomenys neskelbtini) kaimo aikštelės klausimais rūpinosi vadybininkas T. J., kuris siųsdavo įmonės mašiną parvežti metalo. Suvežtas metalo laužas būdavo sveriamas, jo svėrime dalyvaudavo V. R. arba jo žmonės G., O. Kokius parduodančių metalo laužą asmenų duomenis įrašydavo T. J., nežino, nes aikštelės apskaitos dokumentus tvarko T. J.. Būdamas kabinete yra matęs, kad T. J. pinigus išmokėdavo V. R., O. ar G., kurie pasirašydavo jo pateiktuose dokumentuose (b.l.43-45).

Liudytojo T. J., apklausto LR BPK 82str. tvarka, parodymais, kuriuose nurodė, kad jis dirba UAB “Kuusakoski" aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), vadybininku. Įmonės veiklos pobūdis- juodųjų bei spalvotųjų metalų supirkimas ir perdirbimas. Kaip vadybininkas, jis tvarko visus aikštelės metalo laužo supirkimo ir apmokėjimo dokumentus, išmoka pinigus asmenims, kurie pristatė metalo laužą. Aikštelės vadovas yra Z. V.. Metalo laužą pargabenti iš klientų dažniausiai vykdavo K. P. mašina. Perkant metalo laužą iš gyventojų, surašomas pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodoma metalo laužą pardavusio gyventojo duomenys, kiekis, suma. Jei metalo laužą priduoda įmonė, surašomas metalo laužo perdavimo aktas, kurio pagrindu įmonė išrašo sąskaitą faktūrą. Jam dirbant, metalo laužas buvo pristatomas iš (duomenys neskelbtini) k. esančio transporto priemonių laužyno. Pažinojo ten dirbantį V. R., kuris yra pristatęs O. ir G., sakydamas, kad tai jo žmonės. Gabenant metalo laužą į Panevėžį iš (duomenys neskelbtini) kaimo aikštelės, jis kompiuteriu išrašydavo ir vairuotojui paduodavo krovinio gabenimo važtaraščius, kur būdavo nurodytas maršrutas (duomenys neskelbtini), krovinys- metalas, nesvertas. Sveriant metalą dalyvaudavo V. R., G. arba O. Už nupirktą metalo laužą visada atsiskaitydavo grynais pinigais. Jis išrašydavo įprastus dokumentus, kaip perkant iš gyventojų – pirkimo-pardavimo sutartį, bei pinigų išmokėjimo kvitą. V. R., O. ar G. metalo laužą priduodavo savo arba kitų asmenų vardu, atsiveždavo kitų asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus, kuriuos pateikdavo ir pasakydavo, jog metalo laužą priduos jų vardu. Pagal parodytus UAB “Kuusakoski" (duomenys neskelbtini) aikštelės metalo laužo supirkimo ir apmokėjimo dokumentus jis tvirtina, jog iš (duomenys neskelbtini) laužyno V. R. arba jo pristatyti asmenys G. ir O. metalo laužą pridavė pagal dokumentuose nurodytų asmenų duomenis (b.l. 46-56).

2012 m. gegužės 3 d. R. V. pateikta 2011 metų pajamų deklaracija, iš kurios matyti, kad 2011 metais grąžintina pajamų mokesčio suma 1275 Lt už priduotą metalo laužą (b.l.89-93).

2012 m. liepos 5 d. poėmio protokolu, iš kurio matyti, kad iš UAB “Kuusakoski" paimti tyrimui reikšmingi dokumentai – metalo laužo pirkimo dokumentų segtuvai viso 9 vnt (b.l. 86-87).

2014 m. gruodžio 19 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta metalo laužo/atliekų pirkimo-pardavimo sutartis serija (duomenys neskelbtini), išrašyta 2011-09-01, kurioje matyti, jog pridavus metalo laužą UAB “Kuusakoski" yra išskirtas pajamų mokestis ir 2011-09-01 pinigų išmokėjimo kvitas (duomenys neskelbtini), išrašytas 2011-12-20, pagal kurį R. V. gavo 7362,70 Lt (b.l.15-39)

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo R. V. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d. kvalifikuota tinkamai. Kaltinamasis R. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Nusikalstama veika baigta, padaryta esant tiesioginei tyčiai.

R. V. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei (LR BK 11 str.3d.), baustas administracine tvarka (b.l.97-99), į psichoneurologinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l.105), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai (b.l.107). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią bausmę – baudą (LR BK 47 str.).

Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b.l. 122).

Aplinkybių, darančių negalimu baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą, nenustatyta (BPK 418 str.).

R. V. savo kaltę pripažino visiškai, byla baigta baudžiamuoju teismo įsakymu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir skirti bausmę – 12 MGL dydžio (451,92 eurų) baudą, įpareigojant baudą sumokėti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., R. V. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti -8 MGL dydžio (301,28 eurų) baudą, įpareigojant ją sumokėti per aštuonis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Virginija Jurkštienė