Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) D. J. skundą suinteresuotam asmeniui BUAB „Lodena“, kitiems kreditoriams AB „Swedbank“, AB SEB bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, UAB „SP Project“ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas (kreditorius) D. J. kreipėsi su skundu į UAB „Lodena“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“, kuriuo nutarta „Patvirtinti papildomą kintamą administratoriaus atlyginimo dalį, lygią 4 proc. nuo parduoto turto kainos. Visos administravimo išlaidos, įskaitant kintamą administratoriaus dalį, pirma eile apmokamos iš lėšų, gautų nuomojant įkeistą turtą“.

Pareiškėjo, kuris yra BUAB „Lodena“ kreditorius, o taip pat BUAB „Lodena“ akcininkas, įsitikinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių bei akcininkų interesus. Pažymėjo, kad BUAB „Lodena“ bankroto administratoriaus atlyginimas buvo/yra nustatytas 2014 m. kovo 24 d. bankrutavusios UAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimu ir nebuvo/nėra jokio teisinio, ekonominio, loginio pagrindo jo didinti. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu nutarimu papildomo kintamo administratoriaus atlyginimo dalies, lygios 4% nuo parduoto turto kainos, nustatymas yra visiškai nesuderinamas su bankroto proceso tikslais – siekti kiek įmanoma didesnio kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, jis neatitinka nei protingumo, nei teisingumo, nei sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Papildomai nustatytas atlyginimas neužtikrina administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

AB „Swedbank“ atsiliepime į skundą nurodė, jog 2014 m. spalio 27 d. įvykusiame BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta atšaukti ginčijamą 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-oju darbotvarkės klausimu. Todėl prašė civilinę bylą nutraukti.

BUAB „Lodena“ administratorius atsiliepime į skundą nurodė, jog skundžiamas 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo 2- uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas buvo atšauktas 2014 m. spalio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, kadangi nesant ginčo objekto, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų.

2014 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, nurodydamas jog po skundo dėl BUAB „Lodena“ 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2- oju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu pateikimo teismui, BUAB „Lodena“ administratorius 2014 m. spalio 27 d. sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo priimtas nutarimas atšaukti skundžiamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, jog skundžiamas nutarimas buvo atšauktas, pareiškėjas atsisako nuo skundo reikalavimo ir prašo priteisti iš BUAB „Lodena“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Prašymas tenkintinas.

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo, skundo) (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos“, kuriuo nutarta „Patvirtinti papildomą kintamą administratoriaus atlyginimo dalį, lygią 4 proc. nuo parduoto turto kainos. Visos administravimo išlaidos, įskaitant kintamą administratoriaus dalį, pirma eile apmokamos iš lėšų, gautų nuomojant įkeistą turtą“. Įvertinus tai, jog skundžiamas nutarimas yra panaikintas 2014 m. spalio 27 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimu, konstatuotina, kad byloje ginčo neliko. Pareiškėjo atsisakymas nuo skundo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas, o byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Kartu su skundu ir atsisakymu nuo skundo pareiškėjas pateikė prašymą dėl 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atlyginant jas iš BUAB „Lodena“ administravimo išlaidų, ir pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (b. l. 13-15). Pareiškėjas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl BUAB „Lodena“ elgesio, kadangi skundžiamas BUAB „Lodena“ 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo atšauktas tik 2014 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkime, t. y. jau po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui ir turėjo dėl to bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš pateikto pareiškėjo ir BUAB „Lodena“ darbuotojų susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog BUAB „Lodena“ 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimas buvo atšauktas tik todėl, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą.

CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas, naudodamasis savo diskrecijos teise, bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, šalių apdairumas, rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, įskaitant ieškinio padavimą. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamu atveju priėmus pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir civilinę bylą nutraukus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, sprendžiant bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą svarbu išsiaiškinti bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus.

Iš pateikto 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog susirinkimo klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patikslinimo iniciavo BUAB „Lodena“ bankroto administratorius. Klausimo svarstymui buvo gauti 3 pasiūlymų variantai. Skundžiamo nutarimo projektą pasiūlė BUAB „Lodena“ kreditorius AB „Swedbank“ (b. l. 10-12). Protokole pažymėta, jog kreditorius D. J. nesutiko su bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateiktu pasiūlymu. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 24 straipsnį kreditoriui suteikta teisė skųsti teismui kreditorių susirinkimo nutarimus, kuria nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo pareiškėjas. Skundas teisme priimtas teisėjo rezoliucija 2014 m. spalio 14 d (b. l. 3). Tą pačią dieną priimtas skundas su priedais išsiųstas BUAB „Lodena“ bei kitiems suinteresuotiems asmenims (b. l. 18). Iš byloje pateikto 2014 m. spalio 27 d. įvykusio BAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad antruoju dienotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidos sąmatos“ buvo nutarta atšaukti pareiškėjo skundžiamą BUAB „Lodena“ 2014 m. rugsėjo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Iš kartu su prašymu dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo pateiktos elektroninių laiškų išklotinės matyti, jog klausimas dėl skundžiamo nutarimo atšaukimo buvo inicijuotas bankroto administratoriaus ir tik po to, kai skundas buvo pateiktas teismui. Todėl darytina išvada, jog bankroto administratorius su pareiškėjo skundu sutiko. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog būtent BUAB „Lodena“ bankroto administratoriaus veiksmai sąlygojo pareiškėjo (kreditoriaus) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Minėta, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas prašo priteisti iš BUAB „Lodena“ administravimui skirtų lėšų. Nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką.

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąrašas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų: bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto vertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Šioje teisės normoje nustatytas administravimo išlaidų sąrašas nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatą tvirtina kreditorių susirinkimas, savaime nereiškia, jog iš šios sąmatos negali būti dengiamos kitos sąmatoje nenumatytos išlaidos. Jeigu tam tikros išlaidos pagal savo teisinę prigimtį skirtos bankroto procedūroms atlikti, kreditorių interesams bankroto procedūrų metu ginti, įmonės veiklai (išskyrus ūkinę komercinę veiklą) užtikrinti, tai tokios išlaidos turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų sąmatos. Jeigu įmonė patyrė išlaidų po bankroto bylos iškėlimo, svarstytina, ar jos neturėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011). Nagrinėjamu atveju kreditoriaus D. J. bylos nagrinėjimo metu turėtos bylinėjimosi išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta, jų atsiradimą lėmė suinteresuoto asmens administratoriaus veiksmai, kurie susiję su bankroto proceso administravimu. Todėl, teismo nuomone, kreditoriaus prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį, todėl jos turi būti atlyginamos iš įmonės administravimo išlaidų.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Kreditoriaus prašoma priteisti 1452 Lt suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto dydžio. Esant pateiktiems patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantiems dokumentams, laikytina, jog pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš BUAB „Lodena“ administravimo išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

priimti pareiškėjo D. J. atsisakymą nuo skundo.

Nutraukti civilinę bylą Nr. B2-2649-413/2014 pagal kreditoriaus D. J. skundą suinteresuotam asmeniui BUAB „Lodena“ dėl 2014 m. rugsėjo 15 d. BUAB „Lodena“ kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti pareiškėjui D. J. iš suinteresuoto asmens BUAB „Lodena“ administravimui skirtų lėšų 1452 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du litus) atstovavimo išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.