Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-19510-465/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-06
Bylos Nr.
e2-19510-465/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12985-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
S. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19510-465/2016Proceso Nr. 2-68-3-12985-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.; 2.5.10.5.2.; 3.1.7.7.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka, atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui S. B. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui Nr. 2526,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Vilniaus teritorinės ligonių kasa ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo S. B. 66,26 EUR žalą dėl nukentėjusiojo I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gydymo ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (šeimos nariui). Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1-ojo PK Kriminalinės policijos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 12-1-03866-14 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas įtariamasis S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusysis I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-08-12 prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03866-14 nutrauktas nustačius nežymų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurios veika priskirta privataus kaltinimo bylų kategorijai. Nukentėjusysis I. A. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suma 66,26 EUR, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str. str.).

Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). CK 6.263 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.248 str. 2 d. įtvirtintos kaltės formos yra tyčia ir neatsargumas. Todėl pareiga atlyginti žalą kyla ne tik tada, kai ji padaroma tyčia, bet taip pat, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi, t.y. sužaloja kitą asmenį dėl neatsargumo. Prievolė atlyginti žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246 str. – 6.249 str.). CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas savo veiksmais sutrikdė I. A. sveikatą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sužalotas asmuo buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, o sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 66,26 EUR. Todėl atsakovas regreso teise turi atlyginti padarytą žalą ieškovui.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, ir 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte, nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c pp. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Atsakovui S. B. buvo siųstas raginimas atlyginti padarytą 66,26 EUR žalą, tačiau atsakovas iki šiol jos neatlyginimo. Nurodytas aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių nenuginčijo (CPK 12, 178 str. str.). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo S. B. priteistina ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 66,26 EUR žalos atlyginimo (CK 6.38, 6.63, 6.263, 6.280 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (66,26 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo priteistinas 15,00 EUR žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d., 82 str., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 66,26 EUR (šešiasdešimt šešis eurus 26 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (66,26 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos, į. k. 188783796, naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 15 EUR (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita AmbrazaitienėKopija tikra