Panevėžio apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei K. M., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos, priteisto išlaikymo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalys pateikė teismui šalių pasirašytą taikos sutartį, prašo ją patvirtinti rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant ir civilinę bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Tokios sutarties teisme sudarymas reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalių sudaryta taikos sutartis imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui neprieštarauja (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), o civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 5 punkto pagrindu. Bylos nutraukimo pasekmės - bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis) šalims yra žinomos.

Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: ieškovo už pareikštą ieškinį buvo sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis. Jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovui grąžintina žyminio mokesčio dalis sudaro 112,50 Eur. Taikos sutarties 5 punktu, šalys susitarė, jog viena iš kitos nereikalaus patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos tarp šalių nepaskirstomos. Byloje susidarė 15,20 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios išlaidos iš šalių valstybei priteistinos lygiomis dalimis, nes taip šalys susitarė (sutarties 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 290, 291 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, teismas

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Patvirtinti 2018 m. gruodžio 7 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokiomis sąlygomis: ,,Atsižvelgdami į tai, kad:

(A) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama ši civilinė byla Nr. e2-12857-902/2018 pagal Ieškovo ieškinį atsakovei dėl pakeitimo vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui;

(B) Šalys , darydamos tarpusavio nuolaidas, vadovaudamosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos LII skyriaus, tame tarpe CK 6.983 str., bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. nuostatomis, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tuo pačiu siekdamos užkirsti kelią kilti bet kokiam su šioje byloje pareikštu ieškiniu susijusiam teisminiam ginčui ir ateityje;

(C) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta Šalių teisė užbaigti bylą taikos sutartimi,

Sudarė šią taikos sutartį (toliau - Taikos sutartis) bei susitarė taikiai užbaigti tarp šių Šalių kilusį ginčą šia tvarka ir sąlygomis:

1. Šalys sutarė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1887-837/2018 nustatytą nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.,k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ir nuo 2018 m. lapkričio mėn. 05 d. nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu T. B..

2. Šalys sutarė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1887-837/2018 nustatytą išlaikymo teikimo tvarką ir būdą ir nustatyti, kad K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2018-11-05 dienos teikia nepilnamečiui vaikui D. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui mokamų sumų tvarkytoją uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą T. B..

3. Šalys sutarė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1887-837/2018 nustatytą skyrium gyvenusio tėvo bendravimo su vaiku tvarką ir nustatyti sekančią skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką:

3.1.Gyvendami skyrium abu vaiko tėvai turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su

nepilnamečiu vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu,

sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu jie nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia

teismas. Būdami su vaiku, dalyvaudami jo auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, jie

įsipareigoja nenuteikinėti vaiko kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis

naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaiko interesais, taip pat tinkamai vykdyti

savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo

fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

3.2. Skyrium gyvenanti vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., atitinkamu laiku jai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą.

3.3. Skyrium gyvenanti vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku vaiko vasaros atostogų metu iki 30 dienų laikotarpyje nepertraukiamai jos pasirinktoje vietoje, abiejų tėvų sutartu laiku jai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą (dieną ir valandą) vasaros atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 3 mėnesių laikotarpiui.

3.4. Skyrium gyvenanti vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku motinos atostogų metu iki 14 dienų laikotarpyje nepertraukiamai jos pasirinktoje vietoje, abiejų tėvų sutartu laiku jai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant po atostogų į jo gyvenamąją vietą. Konkrečią šiame punkte numatyto bendravimo pradžią ir pabaigą (dieną ir valandą) vasaros atostogų metu tėvai suderina raštu (elektroniniu paštu ir/ar SMS) iki kiekvienų atitinkamo bendravimo laikotarpio likus ne mažiau 6 mėnesių laikotarpiui.

3.5. Vaiko tėvai bendrauja su vaiku per sekančias dienas rotacijos principu:

3.5.1.skyrium gyvenanti vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku poriniais

3.5.1.1. per Šv. Kūčias ir Šv. Velykas, atitinkamų metų Šv. Kūčių dieną 18 val. jai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Kalėdų dieną 18 val., pristatant jį į jo gyvenamąją vietą;

3.5.1.2. per Šv. Velykas, atitinkamų metų šios šventės išvakarėse 18 val. jai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną 18 val. pristatant jį į jo gyvenamąją vietą;

3.5.2.skyrium gyvenanti vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku neporiniais metais-

3.5.2.1. per Naujus metus, pradedant nuo 2019-2020 Naujųjų metų, atitinkamų metų gruodžio mėn. 31 d. 18 val. jai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir sausio mėn. 01 d. dieną 18 val. pristatant jį į jo gyvenamąją vietą;

3.6. per vaiko gimtadienį, atitinkamą dieną po mokyklinio ugdymo pabaigos arba, jeigu atitinkamą dieną nebus pamokų, nuo 12 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną pristatant jį 18 val. į jo gyvenamąją vietą,

3.7. Skyrium gyvenanti vaiko motina, nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų yra bendravimo su vaiku atitinkama diena, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per motinos gimimo dieną, motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), sūnaus brolio gimimo dieną, atitinkamą dieną po mokyklinio ugdymo pabaigos arba, jeigu atitinkamą dieną nebus pamokų, nuo 12 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną pristatant jį 18 val. į jo gyvenamąją vietą.

3.8. Vaiko tėvas, nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų yra bendravimo su vaiku atitinkama diena, turi teisę bendrauti su vaiku kiekvienais metais per savo gimimo dieną ir tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį).

3.9. Gyvendami skyrium abu vaiko tėvai turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, nepriklausomai nuo to su kuriuo iš tėvų vaikas tuo metu būna, tačiau atsižvelgiant j vaiko tuometinį užimtumą ir norus.

3.10. Kiekvienas iš tėvų turi teisę lankyti nepilnametį vaiką jo ligos atveju, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (vaiko buvimo, gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare);

3.11. Kiekvienas iš tėvų turi teisę nekliudomai lankytis vaiko mokyklinio bei kitokio ugdymo įstaigoje, įskaitant visas neformalaus bei formalaus ugdymo įstaigas, vaikui bet kokias medicinos paslaugas teikiančiose įstaigose, įskaitant šeimos gydytojus ir bet kokius kitus medicinos srities specialistus, ir gauti iš šių įstaigų jose bei teisės aktų nustatyta tvarka visą reikalingą informaciją apie nepilnametį vaiką.

3.12. Jei vaiko buvimo pas motiną metu vaikas patiria traumą, suserga, vaiko sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tai ji turi pareigą rūpintis vaiko sveikata (tame tarpe esant reikalingumui kreiptis į gydymo įstaigas), ir privalo nedelsiant telefonu arba elektroniniu paštu tinkamai informuoti apie nurodytus sveikatos sutrikimus vaiko tėvą bei privalo netrukdyti vaiko tėvui susitikimui su vaiku jo tuometinėje buvimo vietoje.

3.13. Jeigu skyrium gyvenanti vaiko motina bendravimo su vaiku grafike nurodytu laiku (dieną ar valandą) dėl bet kokių priežasčių neturi galimybės bendrauti su vaiku, tai ji privalo apie tai nedelsiant SMS žinute ar el. paštu pranešti apie tai vaiko tėvui.

3.14. Vaiko tėvas privalo nedelsiant SMS žinute ar el. paštu informuoti vaiko motiną apie svarbias priežastis (vaiko liga, užimtumas ugdymo įstaigoje ar pan.), dėl kurių pagal grafiką nustatytu laiku vaikas negalės bendrauti su motina.

4. Ieškovas atsisako visų kitų ieškinio reikalavimų.

5. Šalys susitarė, kad šalių turėtos bet kokios bylinėjimosi išlaidos lieka šalims ir priešinga šalis jų neatlygina, o proceso išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumoka šalys lygiomis dalimis.

6. Ieškovas prašo grąžinti jam įstatymo nustatytą dalį jo sumokėto žyminio mokesčio.

7. Šalys patvirtina, kad sudaryta Taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų. Šalys taip pat konstatuoja, kad tarp jų nėra ginčo nei dėl Taikos sutarties sąlygų, nei dėl jos teisminio patvirtinimo.

8. Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. bei CPK 595 str. nuostatos, kad Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi; 293 str. 1 d. 5 p. nuostatos, kad teismas nutraukia bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 294 str. 2 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

9. Šalys išreiškia savo supratimą, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.985 str. teismo patvirtinta Taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Kiekviena iš Šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio šios Taikos sutarties vykdymo.

10. Šia S. Š. inter alia prašo šią Sutartį patvirtinti ir civilinę bylą tuo pagrindu nutraukti rašytinio proceso tvarka joms nedalyvaujant.“

Civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei K. M., išvadą teikiančiai institucijai - Valstybinei vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos, priteisto išlaikymo pakeitimo, nutraukti.

Šalims paaiškinti, jog teismui patvirtinus taikos sutartį, neįvyks byloje paskirtas parengiamasis posėdis 2018 m. gruodžio 17 d., 13.30 val.

Grąžinti ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieno šimto dvylikos eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. lapkričio 8 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymu Nr. 427. Mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.